Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-04 · Civilinė byla Nr. 2S-202-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
2S-202-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31027-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-202-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31027-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, A. A., A. M., UAB „BGC Service“, VMI prie LR FM, UAB „Servaali“, T. S., BAB bankas Snoras, 624-oji DNSB, UAB „InDebt“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą Nr. 50 2015-08-19 2195/11-H, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.

Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/02195-1, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų ir įsiteisės procesinis sprendimas byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė antstolės Virginijos Meškauskienės atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/02195-1 iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo.

Teismas nustatė, kad pateiktas pareiškėjo skundas yra susijęs su areštuoto turto įkainojimu, o areštuoto turto įkainojimas yra esminė turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek įkaito davėjo interesų apsauga ir teisių užtikrinimas. Teismas laikė pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų neigiamos pasekmės: pakartotinė ekspertizė nebūtų paskirta ir būtų paskelbtos pirmosios Turto varžytinės, galutiniu teismo sprendimu dar neišsprendus klausimo dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos, ko pagrindu turtėtų būti atlikta pakartotinė ekspertizė Turto vertei nustatyti; Teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą ir panaikinus ginčijamą antstolės 2015-08-19 patvarkymą bei patenkinus A. A. prašymą atidėti išlaidų, būtinų pakartotinei ekspertizei atlikti, mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, šios nutarties įvykdymas taptų neįmanomas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos turtas galimai jau būtų parduotas iš varžytinių; ginčijamo patvarkymo panaikinimas nebesukeltų realių teisinių pasekmių; turtas iš varžytinių galimai būtų parduotas už nepagrįstai žemą kainą, kas pažeistų tiek skolininko, tiek išieškotojo teises ir teisėtus interesus; pareiškėjas savo teises galėtų siekti apginti tik naujoje byloje prašydama pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, kadangi netinkamas turto įkainojimas ir mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto iš varžytynių pardavimas yra vertinamas kaip pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas remiantis CPK 602 str. 6 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2012), kas taip pat įtakotų ir trečiojo asmens - pirkėjo, teises ir teisėtus interesus, neatitiktų protingumo, teisingumo, racionalumo ir proceso ekonomiškumo principų; galimai iškiltų restitucijos taikymo problemos, o byloje kalba eina apie itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą, realizavus turtą gali nebebūti galimybių jo išreikalauti iš trečiojo asmens; antstolė 2015-07-16 patvarkymu sutiko, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir ginčo dėl to nėra, todėl pirmųjų varžytinių paskelbimas teismo nutartimi galutinai neišsprendus klausimo dėl išlaidų už ekspertizės atlikimą atidėjimo iki turto realizavimo pabaigos ir dėl to neatlikus pakartotinės ekspertizės, būtų esmingai pažeisti visų vykdymo proceso dalyvių, t. y. tiek skolininkės, tiek išieškotojo, tiek įkeisto turto savininko interesai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad vykdymo veiksmų sustabdymas iki skundo dėl anstolės veiskmų išnagrinėjimo atitinka tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, nepažeis išieškotojų teisių ir teisėtų interesų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė Virginija Meškauskienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Vykdymo procese įkeisto turto vertė nustatyta 2011 m. gruodžio 5 d., kuri pasibaigus teisminiams ginčams bei atsižvelgiant į tai, kad nuo įkainavimo praėjo daugiau kaip 3 metai, 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu buvo perkainota nustatant 108 750,00 Eur vertę. Perkainojant turtą buvo atsižvelgta į VĮ Registrų centro pateikiamas projektuojamas nuo 2015 m. sausio 1 d. rinkos vertes, į panašių objektų pasiūlą internetiniuose nekilnojamojo turto portaluose, į turto būklę, kai tuo tarpu A. A. prieštaravimai grindžiami tik prielaida, kad galimai atlikus turto ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų.

2) Antstolė atsisakydama tenkinti A. A. prašymus skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nurodė, kad jai abejonių dėl nustatytos įkeisto turto vertės nekyla, tačiau siekiant išsklaidyti skolininko abejones dėl nustatytos įkeisto turto vertės, pasiūlė pareiškėjui įmokėti sumą reikalingą ekspertui apmokėti, kas yra ekspertizę prašančio atlikti skolininko įstatyminė pareiga. Mano, kad ekspertizės skyrimas antstolės lėšomis, nesant pagrindžiančių įrodymų dėl kitokios turto vertės, tik nepagrįstai padidintų vykdymo išlaidas.

3) Skolos išieškojimas yra vykdomas nuo 2011 m. Vykdymo procese skolininko iniciatyva teismas jau buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones - Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi c. b. Nr. 2-404-596/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2-7084-872/2014, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2015 m. kovo 13 d. nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas nesikreipė į antstolę, nesiėmė aktyvių veiksmų, o tik gavęs 2015 m. liepos 8 d. patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus pradėjo teikti prašymus ir prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės.

4) Tuo atveju, jei nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų įrodyta, kad turtas turėjo būti parduotas didesne verte nei buvo parduotas faktiškai, skolininkas turi galimybę siekti atsiradusių nuostolių dėl netinkamai vykdomų antstolio veiksmų atlyginimo, todėl stabdyti vykdymo veiksmus tuo atveju, kai skundą padavęs asmuo turi galimybę apginti savo teises kitokiu būdu, nėra proporcingumo principo įgyvendinimas.

Pareiškėjas A. A. su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Antstolei paskelbus ir vykdant buto varžytynes, buto pardavimas mažesne nei rinkos kaina, žinant dabartinį nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, yra realus ir tikėtinas, kas pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, todėl nesustabdžius vykdymo proceso, šie interesai būtų neapsaugoti, o teismo sprendimo įvykdymas, pardavus butą, būtų neįmanomas.

2) Vykdymo proceso sustabdymas yra adekvati tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus atitinkanti procesinė priemonė, nes Teismų praktikoje pažymima, kad vykdymo proceso sustabdymas yra būtent ta priemonė, kuri atitinka vykdymo ekonomiškumo principą. Be to, ieškovų teisės į teismą (pažeistų teisių ir interesų gynimą, pareiškiant/atsiimant ieškinį ar pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų) realizavimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas

3) Panaikinus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes pareiškėjas savo teises turėtų ginti ginčydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą ir/ar iš antstolio reikalauti nuostolių atlyginimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. A., A. M., UAB „BGC Service“, VMI prie LR FM, UAB „Servaali“, T. S., BAB bankas Snoras, 624-oji DNSB, UAB „InDebt“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad vykdymo veiksmų sustabdymas iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo atitinka tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, nepažeidžia išieškotojų teisių ir teisėtų interesų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo priimto procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui (šiuo atveju pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje (šiuo atveju skunde) išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys (šiuo atveju skundas), remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą stabdyti vykdymo veiksmus grindė tuo, jog antstolei pardavus butą iš varžytynių nepagrįstai maža kaina, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomu. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nesustabdžius vykdymo veiksmų ir varžytynėse realizavus skolininko turtą, skolininko skundo dėl antstolės veiksmų vykdant varžytynes tenkinimo atveju, materialinių ir laiko išlaidų gali patirti tiek antstolė, tiek vykdymo proceso šalys, tiek turto pirkėjai, o išreikalauti varžytynėse realizuotą turtą iš sąžiningų pirkėjų nebebūtų galimybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pirmos instancijos teismas turėjo preliminariai įvertinti pareiškėjo argumentų dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo neatidėjimo ir netinkamos turto vertės nustatymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-114V/2010 dėl 67 147,92 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-115V/2010 dėl 73 752,82 Eur bei 5,97 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. A. ir A. A. išieškotojo AB DNB banko naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pasibaigus teisminiams ginčams, 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti ir pasiūlyta šalims pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės. A. A. 2015 m. liepos 15 d. pateikė prašymą skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu antstolė įkeistą turtą perkainojo, nustatydama 108 750,00 Eur vertę ir pažymėjo, kad įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 7 d. A. A. pateikė prašymą skirti naują turto vertės ekspertizę, nes antstolės perkainotas turtas neatitinka realios turto vertės. 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 10 2195/11-1H skolininkui buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas įmokėti sumą, reikalingą ekspertui apmokėti. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą atidėti išlaidų ekspertizei atlikti mokėjimą, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 19 2195/11-1H buvo netenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, teigdamas, jog antstolė atsisakydama atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą užkerta kelią teisingam ir maksimaliai naudingam abiems šalims turto įvertinimui, o atlikus turto vertės ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų.

Vertinant aplinkybę, ar A. A. tikėtinai pagrindė reikalavimą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kas sudarytų sąlygas taikyti laikinas apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. A. savo prašymą dėl ekspertizės skyrimo grindžia tik prielaidomis, nepateikdamas jokių duomenų, kad atlikus ekspertizę, parduodamo iš varžytynių buto rinkos kaina pasikeistų. Duomenų, kad antstolės nustatyta turto vertė tikėtinai netinkama, šioje proceso stadijoje nebuvo pateikta. Todėl sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl nustatytos įkeistos turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad antstolei siekiant išskaidyti skolininko abejones dėl nustatytos įkeisto turto vertės, ir pasiūlius skolininkui įmokėti sumą reikalingą ekspertui apmokėti, pastarasis tokių pinigų neįmokėjo, bet pateikė prašymą atidėti šios sumos sumokėjimą, iki turto realizavimo pabaigos. Toks skolininko veiksmas leidžia teigti, kad pastarasis be tik tikėtinai nepagrindė prašymo skirti ekspertizę, bet ir neįmokėdamas reikalingos sumos pinigų ekspertui apmokėti, savo veiksmais tik dar labiau atitolina vykdymo veiksmus (skundo padavimas), bei galimai siekia be pagrindo didinti vykdymo kaštus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, tirti, ar prašymas atitinka jo tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolės V. Meškauskienės atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, yra paneigiamas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, pažeisti išieškotojo AB DNB banko teisėti interesai, juo labiau kad išieškotojas AB DNB bankas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas atgauti kuo didesnę skolininkų skolos dalį iš parduoto įkeisto turto, nustatytos turto rinkos vertės neginčija, su ja sutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir D. P., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolė V. Meškauskienė išieškojimą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. I-114V/2010 ir Nr. I-115V/2010 vykdo nuo 2011 m., t. y. jau beveik penkerius metus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. A. jau buvo teikęs prašymus dėl vykdymo veiksmų stabdymo, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi c. b. Nr. 2-404-596/2012 bei 2014 m. sausio 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2-7084-872/2014 buvo patenkinti, tačiau Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal A. A. ieškinį atsakovams AB DNB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei trečiajam asmeniui A. A. dėl atleidimo nuo atsakomybės iš dalies pagal kreditavimo sutartį, 2015 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones (CPK 179 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriais pastaroji atsisakė atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi buvo atmestas. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 str. 1 d. įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas stabdyti vykdymo veiksmus apylinkės teismo buvo įvertintas netinkamai (CPK 185 str.), dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo A. A. prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones, sustabdyti antstolės Virginijos Meškauskienės atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/02195-1 iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo.

Teisėja Asta Radzevičienė