- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-209-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31027-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Skolininkas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria A. A. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko A. A. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, A. A., A. M., UAB „BGC Service“, VMI prie LR FM, UAB „Servaali“, T. S., BAB bankas Snoras, 624-oji DNSB, UAB „InDebt“, AB DNB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. A. skundu prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymą Nr. 50 15 2015-08-19 2195/11-H, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.
Skunde nurodė, jog antstolės atsisakymas atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą užkerta kelią teisingam ir maksimaliai naudingam abiems šalims turto įvertinimui, o atlikus turto vertės ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi A. A. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad skolininko prieštaravimai grindžiami tik prielaidomis, kad atlikus turto vertės ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nustatyta turto verte, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad turto vertė yra padidėjusi dėl atliktų pagerimimo darbų ar pan. Vien tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo naikinti antstolės veiksmus vykdomojoje byloje. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Teismas taip pat nustatė, kad skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 str. 4 d. nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtinos sumos atidėjimo, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. LR CPK 682 str. 4 d. nustatytas terminas iki kada antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą – iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Šių duomenų įvertinimas leidžia antstoliui nustatyti tikimybę, ar išieškomos sumos ir vykdymo išlaidos bus patenkintos iš realizuojamo turto vertės. Spręsdamas mokėjimo atidėjimo klausimą antstolis neprivalo atidėti mokėjimo vadovaudamasis vien hipotetinėmis prielaidomis apie tai, kad skolininko turtinė padėtis yra sunki ir jis nėra pajėgus apmokėti už ekspertizę. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. A. prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1) Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nuo kainos nustatymo (ekspertizės) iki skundžiamų antstolės veiksmų patvarkymo praėjo beveik 4 metai, todėl pagrįstai manytina, kad šiuo metu turto kaina skiriasi nuo antstolės masiniu būdu nustatytos turto kainos. Kas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir rinkos vertei atitinkantį turto perkainojimą skiriant turto vertės ekspertizę.
2) Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teismas neatsižvelgė bei nenagrinėjo, kad atlikus pakartotinę turto ekspertizę ginčo buto kaina galimai pasikeistų bei būtų apsaugoti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai.
3) Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalėjo ir privalo aktyviai apsaugoti skolininko interesus, nepriklausomai nuo to skolininkas naudojasi ar nesinaudoja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas teikė prašymus bei aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis siekiant parduoti turtą kaip įmanoma maksimalia rinkos kaina, taip pat aktyviai ieško buto pirkėjų, todėl teismo teiginys, kad skolininkas nevykdo savo pareigos pasinaudoti CPK 704 str. nuostatomis yra nepagrįstas, kas įrodo skundo pagrįstumą ir pagrindžia antstolio neteisėtus veiksmus (neveikimą).
4) Teismas nepagristai atmetė argumentus bei pateiktus įrodymus dėl sunkios pareiškėjo turtinės padėties. Tiek teismas, tiek antstolė nusprendė, kad mažas darbo užmokestis nėra pagrindas atleisti nuo ekspertizės išlaidų iki turto realizavimo pabaigos, taip užkirsdami kelią, apginti pažeistas teises bei pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė su juo nesutiko, prašė skundo netenkinti.
1) Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų pagrindžiančių, kad antstolė netinkamai nustatė įkeisto turto kainą. Jis vadovaujasi tik prielaida, kad galimai turto vertė nustatyta netinkamai.
2) Nieko nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad antstolė vadovavosi 4 metų senumo nustatyta turto verte, nes vykdymo procese 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu turtas buvo perkainotas. Įkeistas turtas buvo įkainotas individualiai, atsižvelgiant į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Taip pat buvo atsižvelgta į skelbimus internetiniuose tinklapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į hipotekinio kreditoriaus nuomonę. Vien pareiškėjo teiginys, kad areštuotą turtą reikia tinkamai įvertinti, nustatant rinkos vertę civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolė nustatė netinkamą įkeisto turto kainą. CPK nedraudžia pareiškėjui siūlyti savo kainos, ją pagrindžiant atitinkamais įrodymais, o jei pareiškėjas mano, jog turtas yra įvertintas per pigiai, jis gali pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau to nedaro, kas pagrindžia jo prieštaravimų dėl per mažos kainos nepagrįstumą.
3) Įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto įkainavimo. Jei skolininkas prieštarauja atliktam turto įkainavimui, antstolis gali skirti ekspertizę, kurios apmokėjimą privalo atlikti prieštaravimus pateikusi šalis, jei ji nėra socialiai remtina. Taigi, ekspertizės išlaidų apmokėjimas yra pareiškėjo įstatyminė pareiga, kurios jis nevykdė.
4) Išieškojimas iš įkeisto turto antstolių kontoroje vykdomas nuo 2011 m., todėl pareiškėjas skųsdamas formaliais pagrindais iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, siekia vilkinti procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su juo nesutiko, prašė skundą atmesti.
1) Deklaratyvūs teiginiai apie antstolio pareigų tinkamai įvertinti turtą neatlikimą, neįrodo, kad turtas yra įkainotas pažeidžiant kokius nors imperatyvus. Juolab, pareiškėjas nenurodo iš varžytynių parduodamo turto konkretaus pirkėjo, kuris sumokėtų į antstolio depozitinę sąskaitą ne mažesnę pinigų sumą nei turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė.
Šalies argumentai
2) Pareiškėjas, prašydamas atidėti mokestį už ekspertizės atlikimą, neįmokėjo sumos, reikalingos ekspertizei apmokėti, bei nepagrindė prašymo atidėti sumų už ekspertizės atlikimą įmokėjimą. Taigi, pats skolininkas savo veiksmais įtakojo, kad ekspertizė nebūtų paskirta. Šiuo atveju neegzistuoja ir pagrindinė CPK 682 str. 4 d. taikymo sąlyga, t. y. tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės, nes įvertinus išieškotinas sumas ir realizuotino turto vertę akivaizdu, kad realizuojamo turto vertė yra mažesnė, nei skolos suma. Be to, siekdamas turto įvertinimo ekspertizės, skolininkas turi teisę kartu su prašymu atidėti mokėjimą teikti antstoliui visus įrodymus ne tik apie savo turtinę padėtį, bet ir apie areštuoto turto vertę, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą suabejoti turto verte.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. A., A. M., UAB „BGC Service“, VMI prie LR FM, UAB „Servaali“, T. S., BAB bankas Snoras, 624-oji DNSB, UAB „InDebt“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas nesutinka su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-114V/2010 dėl 67 147,92 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-115V/2010 dėl 73 752,82 Eur bei 5,97 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. A. ir A. A. išieškotojo AB DNB banko naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pasibaigus teisminiams ginčams, 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti ir pasiūlyta šalims pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės. A. A. 2015 m. liepos 15 d. pateikė prašymą skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu antstolė įkeistą turtą perkainojo, nustatydama 108 750,00 Eur vertę ir pažymėjo, kad įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 7 d. A. A. pateikė prašymą skirti naują turto vertės ekspertizę, nes antstolės perkainotas turtas neatitinka realios turto vertės. 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 10 2195/11-1H skolininkui buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas įmokėti sumą, reikalingą ekspertui apmokėti. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą atidėti išlaidų ekspertizei atlikti mokėjimą, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 19 2195/11-1H buvo netenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, teigdamas, jog antstolė atsisakydama atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą užkerta kelią teisingam ir maksimaliai naudingam abiems šalims turto įvertinimui, o atlikus turto vertės ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nuo turto kainos nustatymo (ekspertizės) iki skundžiamų antstolės veiksmų patvarkymo praėjo beveik 4 metai, todėl šiuo metu turto kaina skiriasi nuo antstolės masiniu būdu nustatytos turto kainos, o atlikus pakartotinę turto ekspertizę ginčo buto kaina galimai pasikeistų. Tačiau tokie apelianto argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes pasibaigus teisminiams ginčams, 2015 m. liepos 8 d. patvarkymu vykdymo veiksmai buvo atnaujinti ir pasiūlyta šalims pareikšti nuomonę dėl įkeisto turto vertės. A. A. 2015 m. liepos 15 d. pateikė prašymą skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu antstolė įkeistą turtą perkainojo, nustatydama 108 750,00 Eur vertę ir pažymėjo, kad įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolė minėtame patvarkyme taip pat nurodė, kad įkeistas turtas įkainojamas individualiai, atsižvelgiant į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Įkainojant turtą atsižvelgta ir į skelbimus internetiniuose tinklapiuose apie panašių parduodamų objektų kainas, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į hipotekinio kreditoriaus nuomonę, dėl ko antstolei nebuvo pagrindo skirti nekilnojamojo turto ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad A. A. savo prašymą dėl ekspertizės skyrimo iš esmės grindžia tik prielaidomis, nepateikdamas jokių duomenų, kad atlikus ekspertizę, parduodamo iš varžytynių buto rinkos kaina pasikeistų ar kad antstolės patvarkymu nustatyta turto vertė kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo dabartinėms rinkos kainoms. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, apeliantas, siekdamas išvengti, jo manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, gali siūlyti ir savo turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudoja (CPK 704 str. 1 d.). Kita vertus, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Siekiant išsklaidyti skolininko abejones dėl nustatytos įkeisto turto vertės, antstolė 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 10 2195/11-1H pasiūlė skolininkui įmokėti sumą reikalingą ekspertui apmokėti, tačiau pastarasis tokių pinigų neįmokėjo ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą atidėti išlaidų ekspertizei atlikti mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.
Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 str. 3 d.). Skolininko teisė prašyti atidėti šios sumos mokėjimą įtvirtinta CPK 682 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą atidėti išlaidų ekspertizei atlikti mokėjimą, kuris 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. 50 2015 08 19 2195/11-1H buvo netenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atsisakymu atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo ir skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, teigdamas, jog antstolė atsisakydama atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą užkerta kelią teisingam ir maksimaliai naudingam abiems šalims turto įvertinimui, o atlikus turto vertės ekspertizę buto rinkos kaina pasikeistų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė ekspertizę dėl ginčo buto vertės nustatymo skyrė ne dėl kilusių abejonių vykdomojoje byloje nustatyta turto rinkos verte, tačiau tokiu būdu siekdama suteikti skolininkui galimybę įrodyti jo pareikštų prieštaravimų pagrįstumą. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su pirmos instancijos teismo išvada, tiek ir su suinteresuotų asmenų argumentais, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti nustatyta turto verte, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad turto vertė yra padidėjusi dėl atliktų pagerinimo darbų ir pan., todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog antstolės nustatyta buto vertė akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės ir šiuo atveju antstolė įvertinusi finansines skolininko galimybes privalo skirti ekspertizę bei už ekspertizės atlikimą sumokėti iš savo sąskaitos. Vien ta aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis nėra gera, kuo apeliacinės instancijos teismas neabejoja atsižvelgęs į tai, kad iš pareiškėjo ir A. A. yra išieškoma 73 752,82 Eur skola, į skolininko atžvilgiu taikomas priverstines skolos išieškojimo priemones, konkrečiu atveju teismo vertinimu nesudaro pagrindo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo.
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu, skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 str. 4 d. nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. CPK 682 str. 4 d. nustatyta, kad antstolis gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tokia įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė CPK 682 str. 4 d. taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012). Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo, pareiškėjui objektyviais įrodymais nepagrindus būtinybės turto pervertinimui skirti ekspertizę, būtų pažeisti tiek išieškotojo AB DNB banko, tiek solidarios skolininkės A. A. ir paties pareiškėjo interesai, kadangi įkeisto turto vidutinė rinkos vertė neviršija skolininko skolos sumos, taigi realizavus turtą, nepakaks lėšų atidėtam mokėjimui už ekspertizę padengti.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad konkrečiu atveju neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir apeliantui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, antstolė nesutikdama atidėti skolininkui ekspertizės išlaidų apmokėjimo tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir LR CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką nepažeidė. Be to, kaip minėta, vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.