- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- e2-1742-570/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00257-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, J. K., (duomenys neskelbtini), „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei L. S.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Valstybės įmonei Turto bankui, J. K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarei R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir palikimo priėmimo fakto nustatymo; tretieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, J. K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas - palikėjas), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui notarei R. M. pateiktą prašymą 2019-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl palikimo perėjimo valstybei“ ir 2019-04-29 (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą dėl 1580,17 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę; taikyti restituciją ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos 1580,17 Eur į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke. Ieškinyje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo tėvas V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui liko palikimas - gyvenamasis namas, statytas 1960 m. ir ūkinis pastatas, statytas 1958 m., esantys (duomenys neskelbtini); teisė naudoti 0,23 ha namų valdos žemės sklypu ir bei teisė atkurti nuosavybės teises į P. J. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 3,36 ha žemės. Taip pat liko baldai, namų apyvokos daiktai, dalgis, dviratis. Jis yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, sūnus, todėl turi teisę į tėvo palikimą. V. J. testamento sudaręs nebuvo. Po tėvo mirties niekas iš artimųjų giminaičių paveldėjimo bylos neužvedė ir į notaro biurą nesikreipė. Po tėvo mirties Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2003-10-01 Sprendimu (duomenys neskelbtini) V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. J. Marijampolės apskrityje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys mneskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdytą 3,36 ha žemės. Nuosavybės teisės į 3,36 ha žemės buvo atkurtos taip: 0,87 ha žemės grąžinant natūra ir už 2,49 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais, 3137 litus, kas dabar eurais yra 1580,17 Eur. Atkuriant nuosavybės teises buvo suformuoti du žemės sklypai: 0,23 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įregistruotas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,64 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įregistruotas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki šiol naudoja ir valdo 0,23 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,64 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Po tėvo V. J. mirties, jo palikimą priėmė ieškovas, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, nes gyveno jam priklausančiame name, naudojosi likusiais tėvo baldais, namų apyvokos daiktais, įrankiais, namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Neturėdamas pakankamai teisinių žinių, būdamas neįgalus, po savo tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Patvirtino, kad tėvas mirė išsituokęs, sesuo J. K. dėl palikimo priėmimo jokių pretenzijų nereiškė, nes nuo tėvų skyrybų gyveno su motina. Daugiau vaikų tėvas neturėjo. Nusprendęs parduoti tėvo sodybą, iš VĮ Registro centro sužinojo, kad 2019-04-29 palikimo perėjimo valstybės liudijimo pagrindu mirusiojo V. J., turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kaip žinia, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, galima pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2019-04-29. Jis apie tai, kad tėvo palikimą paveldėjo valstybė sužinojo 2022 m. gruodžio mėnesį gavęs iš VĮ Registrų centro šią informaciją. Mano, kad Palikimo parėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas neteisėtai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, kad turtas yra priimtas faktiniu valdymu, kas įstatymu neuždrausta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui notarei R. M. prašymas 2019-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl palikimo perėjimo valstybei ir 2019-04-29 (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl 1580,17 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę yra imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 180 str. 1 d., 2 d.), todėl jį panaikinus, prašo taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (NŽT) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą paveldėjimo. Po V. J. mirties liko neišmokėta 1580,17 Eur piniginė kompensacija už valstybės išperkamąjį nekilnojamąjį turtą pagal Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurta nuosavybės teisė į 3,36 žemės sklypą, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), atlyginant pinigais. 2019 m. sausio 11 d. Testamentų registro išraše matyti, jog po V. J. mirties palikimo priėmimo faktas nebuvo įregistruotas VMI prie FM, todėl atsižvelgdama į tai, jog po palikėjo mirties praėjus daugiau nei 20 metų dėl jo palikimo priėmimo į notarą nei vienas galimas įpėdinis nesikreipė, 2019 m. vasario 4 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Informacijos apie kitą palikėjui priklausiusį turtą VMI prie FM neturėjo. 2019 m. balandžio 29 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas po V. J. mirties. VMI prie FM preziumuoja, kad notaras informavo ieškovą apie gautą VMI prie FM prašymą, tačiau pastarasis nesiėmė jokių veiksmų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, taip pat dėl nežinomų priežasčių neprašė notaro stabdyti paveldėjimo liudijimo išdavimo, ir tik praėjus daugiau kaip 3 metams po liudijimo išdavimo pateiktas ieškinys. Atsakovės nuomone, ieškovo elgesys neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas palikimo atsiradimo metu buvo veiksnus, pilnametis ir privalėjo suvokti savo veiksmų pasekmes – dėl palikimo priėmimo kreiptis į kvalifikuotus specialistus (pvz., notarą, advokatą). Gi atsakovė, administruodama ginčo objektu esantį palikėjo V. J. palikimą, bei kreipdamasis dėl palikimo priėmimo, VMI prie FM jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nepaneigė aplaidaus savo kaip įpėdinio pareigų įgyvendinimo – jeigu laiku per 6 mėnesius būtų kreiptasi į notarą po palikėjo V. J. mirties, VMI prie FM nebūtų informuota apie nepriimtą bešeimininkį turtą. Taigi, administruodama ginčo objektu esantį palikėjo V. J. palikimą bei kreipdamasis dėl palikimo priėmimo, VMI prie FM jokių teisei priešingų veiksmų neatliko. VMI prie FM nuomone, klaidingas ieškovo savo teisių ir pareigų suvokimas (nežinojimas) negali būti pateisinama priežastis naikinti Lietuvos valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimą. Apie nesupratimo (nežinojimo) reikšmę asmens civilinei atsakomybei pasisakyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.6 straipsnyje. Atstovė teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad atsakovas į palikėjo ar ieškovo gyvenamąją vietą nuvykęs nebuvo, nesidomėjo ar turtas priimtas faktiniu valdymu, vadovavosi tik rašytiniais įodymais.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinio tenkinimo galimybę palieka spręsti teismo nuožiūra. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiųjų asmenų dalyvavimo (CPK 247 str.)
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai. Jie nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi duomenų apie palikėjo V. J. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2019 m. balandžio 29 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl piniginės kompensacijos buvo pagrįstai išduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad, kai buvo išduotas minėtas dokumentas, nebuvo jokių konkrečių duomenų apie tai, jog ieškovas paveldėjo palikėjo V. J. palikimą. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti iš to galinčius kilti neigiamus padarinius. Taigi ieškovo veiksmai, po palikėjo mirties, neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesį ir dėl to jo ieškinys turėtų būti atmestas. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiųjų asmenų dalyvavimo (CPK 247 str.)
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. K. pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu sutinka visiškai, būdama tinkamai informuot apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M. atsiliepimo nepateikė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).
7. Liudytojos G. E. ir J. S. nurodė, kad jos buvo ieškovo kaimynės nuo vaikystės. Žinojo, kad po tėvų skyrybų jis pasiliko gyventi su tėvu V. J. o dukra - su motina. A. J. tėvą prižiūrėjo, juo rūpinosi, po to palaidojo ir dar keletą metų gyveno tėvo namuose, naudojosi visu jo turtu, dirbo ir prižiūrėjo žemę, tvarkė namus. Jis buvo viengungis, dirbo pas ūkininkus padienius darbus, šeimos sukūręs nebuvo, neturėjo išsilavinimo, buvo vienišas, todėl galbūt dėl to į notaro biurą nesikreipė. Tačiau tėvo palikimą priėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančio V. J. mirties liudijimo, V. J. gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovo tėvas buvo palikėjas V. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).
9. Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad ieškovas yra neįgalus asmuo, jo darbingumas 55 proc.
10. V. J. iki mirties testamento nebuvo sudaręs.
11. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022-12-08 išduotos pažymos matyti, kad palikėjo V. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
12. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, jog 0,23 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,64 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) yra registruotas palikėjo vardu.
13. 2023 m. sausio mėn. yra atlikti kadastriniai matavimai namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini).
14. Valstybės įmonės Registrų centro 2022-12-08 duomenimis, palikėjo turtą 2019-04-29 (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduoto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priėmė valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, kuriai buvo pervesta 1580,17 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žemę.
15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl palikimo priėmimo ir jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis (1964 m CK redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.) nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arbai kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kadangi palikėjas mirė iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01), ginčo teisiniams santykiams taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
18. Atsiradus palikimui, jį priimti yra kviečiami įpėdiniai pagal įstatymą. Kadangi ieškovas yra palikėjo sūnus, jis laikytinas įpėdiniu į atsiradusį velionio V. J. palikimą, todėl įgijo teisę atsižvelgiant į jo eilę priimti palikimą pagal įstatymą.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo tėvui V. J., (duomenys neskelbtini) notaro biure ieškovas paveldėjimo bylos neužvedė, t.y. į notaro biurą per nustatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė.
20. Po tėvo V. J. mirties liko paveldimas turtas –0,23 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,64 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), namų valda bei apyvokos daiktai ,esantys tuo pačiu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini).
21. Dėl to atsakovas 2019 m. vasario 4 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti
22. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 1964 m. redakcija) 587 straipsnis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
23. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 587 str. 2 d. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to.
24. Ieškovas įrodinėjo, kad jis per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. tėvo mirties metu ir po to nuo 1997-09-12 iki 2011-12-31 gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Naudojosi likusiais tėvo baldais, įrankiais, namų valdos žemės sklypu, jame esančiais vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Po tėvo mirties jis rūpinosi, kad mirusiam V. J. būtų atkurtos nuosavybės teisės į P. J. žemę. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos 2003-10-01 Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu. Atkūrus nuosavybės teises į žemę A. J. žeme rūpinasi iki dabar, užsakė kadastrinių matavimų bylą ir kt. Pablogėjus sveikatai, ieškovas išsikėlė gyventi pas motiną, tačiau iki dabar pasirūpina žeme. Dėl tėvo palikimo priėmimo į vietos notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad turi tai padaryti per konkretų laiką.
25. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiųjų asmenų pastebėjimais, kad atsakovas elgėsi gana aplaidžiai, nerūpestingai beveik 25 metus nesikreipdamas į notaro biurą dėl paveldėjimo įteisinimo, tokiu būdu sukeldamas valstybei pareigą priimti palikimą teisiškai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju vertinama įpėdinio asmenybė, jo veiksmai ir kitos svarbios aplinkybės.
26. Teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad ieškovas neturi šeimos, išsilavinimo, gyveno vienišas dirbdamas pavienius darbus, todėl tikėtina, kad jis galėjo neturėti teisinių žinių, finansinių galimybių įteisinti palikimą. Be to, byloje yra pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, kad ieškovas turi neįgalumą, yra tik 55 proc. darbingas. Tačiau aplinkybes, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu patvirtina ir liudytojų parodymai.
27. Kadangi atsakovas nepaneigė, jog ieškovas nėra faktiniu valdymu priėmęs tėvo palikimo, todėl ieškovas, būdamas 1 eilės įpėdiniu pagal įstatymą ir išreiškęs savo teisę į velionio tėvo palikimą, pripažintinas jį priėmusiu.
28. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad 1 eilės įpėdinis paveldėjimo teisės niekada neatsisakė. Be to, pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas būtent yra tas įpėdinis, kuris faktiniu valdymu išreiškė savo teisę į velionio tėvo palikimą ir būsimas įpėdinis po palikėjo mirties teisėtai valdė atsiradusį palikimą. Ginčo atveju susiklosčiusi teisinė situacija leidžia teismui daryti išvadą, kad teisėtu po V. J. mirties atsiradusio palikimo įpėdiniu laikytinas būtent ieškovas, o ne atsakovas.
Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą
29. A. J. prašo teismo pripažinti negaliojančiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui notarei R. M. pateiktą prašymą 2019-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl palikimo perėjimo valstybei ir 2019-04-29 (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1580,17 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žeme (2,49 ha žemės, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) LR CK 1.80 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį.
30. Kaip jau teismas yra nurodęs, pagal CK 593 straipsnį valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; jeigu palikėjas neturi nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių; jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; jeigu iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai); jeigu kuris nors įpėdinis atsisakė nuo palikimo valstybės naudai, tai valstybei pereina tam įpėdiniui priklausiusi paveldimo turto dalis; jeigu, nesant įstatyminių įpėdinių, testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.
31. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų - kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 587 str. 2 d.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo V. J. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Todėl laikytina, kad V. J. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 str. 1 d. nurodytu pagrindu, nes jau iki tol buvo valdomas ieškovo, o atsakovo 2019 m. pateiktas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 1-2 d.), irgi laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 str. 1 d. nuostatai, todėl negalioja ab initio CK 1.80 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atitinkamai negalioja ir šio vienašalio sandorio pagrindu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. M. atsakovui išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr.1649.
32. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl 1580,17 Eurų indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą žeme ir pateiktas prašymas „Dėl palikimo perėjimo valstybei“, į Valstybės valdymą perėjo neteisėtai, todėl taikytina restitucija, įpareigojant atsakovę pervesti gautus 1580,17 Eur Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas ypatingąja teisena, nors ir tarp šalių kilo ginčas. O ypatingosios teisenos bylose galioja taisyklė, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tačiau įstatymas numato ir išimtį, jog kai byloje dalyvaujančių asmenų interesas yra skirtingas arba priešingas, tuomet jos padalijamos proporcingai. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, tarp šalių netiesiogiai kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl šios išlaidos šalims neatlygintinos. Bylos atveju teismas taiko ir viešojoje teisėje galiojantį turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi ir CPK laikytinas viešosios teisės normų rinkiniu.
34. Be to, jokios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos ir dėl tos priežasties, kad jis veikė teisėtai ir atliko visus jam įstatymo nustatytus veiksmus, priimdamas palikėjo palikimą. Tačiau dėl paties ieškovo veiksmų buvo iškelta ši civilinė byla, todėl iš atsakovo jokios išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovo valstybei priteistinos 19, 92 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarų biurui notarei R. M. pateiktą prašymą 2019-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl palikimo perėjimo valstybei“.
Pripažinti negaliojančiu 2019-04-29 (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1580,17 Eur indeksuotos neišmokėtos kompensacijos už valstybės išperkamą 2,49 ha žemę, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.
Taikyti restituciją ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1 580,17 Eur grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke (ar kitą nurodytą banko sąskaitą).
Priteisti valstybei iš ieškovo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.