Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis P. T., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo netikrą Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą ne pagal Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą jis panaudojo 2022-10-20 14:50 val. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kybartų pasienio kontrolės punkte, adresu J. Basanavičiaus g. 2, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav., pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams dokumentų patikrinimo metu.

Kaltinamasis P. T. pagal kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Iš esmės paaiškino, atsakė, kad 2000 m. turėjo Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, 2006-2007 m. turėjo Amerikos vairuotojo pažymėjimą. Turėjo draugą, kuris jau miręs, ir kuris gyveno Lenkijoje. Šis jam pasiūlė pagaminti, įgyti Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kuriame būtų pridėta (įrašyta) daugiau kategorijų, nei jo ankstesniame vairuotojo pažymėjime. Jis (kaltinamasis) ne kartą buvo Bulgarijoje, tai galima patikrinti pagal sienos kirtimą. Jis, tiksliai kada nepamena, tačiau buvo Sofijoje. Jis turėjo asmens kontaktus, kuriuos nurodė minėtas draugas. Sofijoje minėto draugo nurodyti asmenys jį (kaltinamąjį) užrašė į vairavimo mokyklą. Po mėnesio, gal daugiau, šie jo draugui lenkui paštu atsiuntė jo (kaltinamojo) vairuotojo pažymėjimą, o šis jam šį atidavė. Jis (kaltinamasis) vairavimo mokykloje kursų nelankė, oficialių egzaminų nelaikė. Iš pradžių nežinojo, kad minėtas vairuotojo pažymėjimas netikras, nes vieną ar du kartus su šiuo kirto Lietuvos sieną. Be to, kuomet jis šį pareigūnams pateikdavo, niekas nieko dėl šio jam nesakė. Šį kartą Lietuvos pareigūnams šis vairuotojo pažymėjimas netiko, nes prieš tai žmona išskalbė džinsus, kuriuose buvo šis pažymėjimas. Prieš tai niekam klausimų dėl šio vairuotojo pažymėjimo, kertant sieną, nekilo. Nežinojo, kad pažymėjimas padirbtas. Jei būtų dokumentą patikrinęs, būtų žinojęs. Be to dėl šio dokumento tikrumo draugas jį patikino. Už šį dokumentą sumokėjo daugiau nei 700 eurų. Kaltę pripažįsta visiškai. Suprato, kad pažymėjimas buvo netikras. Mano, kad jį apgavo. Taip išeina, kad dokumentą panaudojo. Šiuo metu neturi jokio vairuotojo pažymėjimo. Liko tik amerikietiškas pažymėjimas, jo galiojimo laikas pasibaigęs. Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinime aprašytų aplinkybių neginčija. Nuoširdžiai gailisi padaręs inkriminuotą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam P. T. pripažinus visiškai savo kaltę, jam ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - BPK, 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be P. T. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime aprašyta informacija, jog 2022-10-20 14:50 vykdant tarnybą Kybartų pasienio kontrolės punkte Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnams, atliekantiems atvykstančių į Lietuvos Respubliką asmenų bei transporto priemonių kontrolę, atvykstantis iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (duomenys neskelbtini) pilietis P. T., gim. (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Bulgarijos Respublikos 2021-10-19, P. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu. Atlikus nuodugnų vairuotojo pažymėjimo patikrinimą nustatyta, kad dokumentas pagamintas ne pagal vertybinių dokumentų gamybos reikalavimus, dokumentas pagamintas ne ant polikorbonatinio pagrindo ir atspausdintas ne poligrafiniais spaudos būdais, turi netikrą dokumentinę apsaugą (b. 1. 2-7).

VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto R. B. tarnybiniame pranešime fiksuota informacija, kad nuo 2022-10-20 8.30 val. iki 19.30 val. vykdė sargybą „Pasienio tikrinimo postas“ prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu Kybartų kelio PKP, tarnybinė užduotis „autotransporto priemonių tikrinimas“ ir „dokumentų tikrinimas“, darbo vietoje Nr. 2 (atvykimas į LR), apie 14.50 val. tikrindamas piliečio P. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atvyko lengvuoju automobiliu Š. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (RUS registracija), asmens dokumentus, nustatė, kad pateiktas Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra visiška klastotė. Patikrinęs antroje patikros linijoje, didinimo stiklo pagalba ir VSC 6000 naudojant šviesos srauto filtrus, buvo nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas neatitinka duomenų bazėse nurodytų pavyzdžių, dokumentas pagamintas ne pagal vertybinių dokumentų gamybos reikalavimus, t. y. dokumentas pagamintas ne ant polikorbonatinio pagrindo ir atspausdintas ne poligrafiniais spaudos būdais, turi ne tikrą dokumentinę apsaugą (b. 1. 1).

2022-10-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto veikimo teritorija, esanti J. Basanavičiaus g. 3, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. Apžiūros metu Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto tarnybinėse patalpose apžiūrėtas ant stalo padėtas Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) P. T., (gim. (duomenys neskelbtini)), vardu. Apžiūros metu paimti objektai - vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką Nr. 1 (b. l. 13-16).

2022-10-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog apžiūrėtas klastotas Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) P. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu galiojantis iki 2031-10-19. Dokumento averso pusėje matyti asmens nuotrauka, punkte 5 yra vairuotojo pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini). Ties punktu 7 yra asmens parašas. Punkte 9 nurodytos suteiktos vairavimo kategorijos - AM, A, A1, A2, A, B1, B, C1, C, D1, D, BE, C1E, CE, D1E, DE, Tkt. Dokumento reverso pusėje taip pat nurodytos visos suteiktos vairavimo kategorijos 2004-04-15 suteiktos AM, B1, B, C1, C, Tkt, 2006-08-07 suteiktos vairavimo kategorijos A1, A2, A, 2009-02-03 suteiktos vairavimo kategorijos BE, C1E, CE, 2012-06-20 suteiktos vairavimo kategorijos D1, D, 2021-08-31 suteiktos vairavimo kategorijos D1E, DE (b. l. 17-19, 20-22).

2022-10-28 VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kad pateiktas tirti Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. T. vardu yra netikras. Pateiktame tirti Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr (duomenys neskelbtini), išduotame P. T. vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 29-30).

2022-10-24 Pagėgių pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardos Kontaktinio punkto „Šiauliai“ tarnybiniame pranešime Nr. 166-980 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui P. T., (gim. (duomenys neskelbtini)), yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimo laikas nuo (duomenys neskelbtini), kategorija „B“, vairuotojo pažymėjimo būsena : panaikintas. Lenkijos Respublikos teismas 2021-06-17 uždraudė P. T. (P. T.) vairuoti transporto priemones nuo 2021-08-10 iki 2024-03-17, pagrindimas: Latvijos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje 2021-07-28 raštas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams (vairavimas neblaivus), gautas 2021-08-04. Latvijos Respublikoje neteistas. Administracine tvarka Latvijos Respublikos paskutinį kartą baustas 2019-08-10 (b. l. 35-36).

2022-10-27 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. SD/10149/079/LT/22 nurodyta informacija, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Bulgarijoje nebuvo išduotas. Duomenų apie (duomenys neskelbtini) pilietį P. T., gim. (duomenys neskelbtini), šioje valstybėje neturima. Užsienio valstybių piliečiai gali gauti bulgarišką vairuotojo pažymėjimą tik jeigu turi oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą šioje valstybėje (b. 1. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. B. duotais paaiškinimais, kad dirbdamas VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu 2022-10-20 nuo 08:30 val. iki 19:30 val. vykdė sargybą „Pasienio tikrinimo postas“ Kybartų kelio PKP, tarnybinė užduotis „autotransporto priemonių tikrinimas“ ir „dokumentų tikrinimas“, atvykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimas. Apie 14:50 val. tikrinant (duomenys neskelbtini) piliečio P. T., kuris vyko lengvuoju automobiliu „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos registracija), asmens dokumentus buvo nustatyta, kad pateiktas Bulgarijos Respublikos asmens vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra galimai visiška klastotė. Patikrinus antroje patikros linijoje, didinimo stiklo pagalba, ir VSC 6000 naudojant šviesos srauto filtrus, buvo nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas neatitinka duomenų bazėse nurodytų pavyzdžių, dokumentas pagamintas ne pagal vertybinių dokumentų gamybos reikalavimus, t. y. dokumentas pagamintas ne ant polikorbonatinio pagrindo ir atspausdintas ne poligrafiniais spaudos būdais, turi netikrą dokumentinę apsaugą (b. l. 42-43).

Nenustatyta, kad pasitvirtinusio kaltinimo ribose liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti P. T. atžvilgiu netiesą. Šio liudytojo anksčiau aprašyti paaiškinimai išsamūs, aiškūs. Šio paaiškinimai, kurie papildyti anksčiau aprašyta rašytine medžiaga, patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to šio liudytojo paaiškinimai neprieštarauja P. T. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Todėl teismas anksčiau aprašytais liudytojo paaiškinimais dėl P. T. žinomai suklastoto tikro dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo ir panaudojimo tiki ir juos vertina kaltinamojo P. T. kaltės įrodymu.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys, minėtas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, šis pažymėjimas gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą, minėtą pažymėjimą taip pat vertina kaltinamojo P. T. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta P. T. kaltė, jog žinomai suklastotą, kaltinime aprašytą vairuotojo pažymėjimą, įgijo ir panaudojo.

Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys P. T. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent įgyti, ir esant reikalui VSAT pareigūnui pateikti minėtą vairuotojo pažymėjimą. P. T. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų. Jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies požymius.

P. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas P. T. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis P. T. padarė apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti paskirta areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. P. T. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nėra duomenų, kad baustas administracine tvarka. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pagal tai bei anksčiau aprašytą teismų praktiką jam skiriama švelnesnė nei BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – bauda (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais; nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bei įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas neužtruko, nes P. T. nevengė atvykti į teisiamąjį posėdį, jam (P. T.) už nusikaltimo padarymą skirtina arčiau minimumo bausmė (bauda), numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-01-16 pažyma (prašymas) Nr. APD-2023-01674 dėl 284,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam P. T. išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam P. T. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Kaltinamajam buvo išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Be to, jis teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog jam nėra būtinas gynėjas, gynėjo neatsisakė. Teisiamojo posėdžio metu jis sutiko, jog iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos. Pagal šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo P. T. priteistinos visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

Pripažinti P. T. kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 156 MGL dydžio, t. y. 7800 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę P. T. sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 104 MGL dydžio, t. y. 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į P. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022-10-20 d. 14.50 val. iki 2022-10-21 d. 12.24 val., t. y. keturis MGL dydžius baudos, ir laikyti, kad keturis MGL dydžius baudos P. T. atliko.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prokurorės Gintarės Meškauskienės 2022-10-21 nutarimu paskirtą P. T., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) užstatą, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, P. T. kaip užstatą įneštus 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) į LR Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įskaityti į šiuo nuosprendžiu P. T. paskirtą, likusią 100 MGL dydžio baudą ir laikyti, jog P. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs visiškai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, netikrą dokumentą – Bulgarijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. T. vardu, saugomą Pagėgių pasienio rinktinėje, perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui naudoti kaip metodinę priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti visiškai. Priteisti iš P. T. valstybės naudai 284,71 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 71 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti P. T., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 284,71 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.