- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-30-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- K. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sinesa“, R. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –30– 227 / 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ir atsakovo K. B. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-948/2013 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims UAB „Sinesa“ ir R. M. dėl gautų pinigų priteisimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimus (b.l. 75-77, t.4), prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 51.846,23 Lt žalos atlyginimą dėl turto netekimo, 17.538 Lt turėtų tiesioginių išlaidų, 5% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį su atsakovu susitarė, kad jis ir jo samdyti darbininkai pastatys 1.500 kv.m. šiltnamį už 50.000 Lt. Už atliktus darbus tiesiogiai K. B. iš viso grynais pinigais sumokėjo 45.000 Lt: 2009-09-28 – 20.000 Lt, 2009-12-03 – 15.000 Lt ir 2009-12-09 – 10.000 Lt. 2010 m. vasario mėnesį iš 19 į 20 dienos naktį atsakovo statyto šiltnamio dalis sugriuvo- buvo sugadinta 584,60 kv.m. šiltnamio. Teismo ekspertizės aktu konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus, rangovo atsakomybė numatyta ir CK 6.682 str. 1d., 6.696 str. 1 d. Pagal UAB „Skena“ atliktą sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymo kaštų aktą Nr. 13-03/08 sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymui naujomis konstrukcijomis ir medžiagomis, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 51.846,23 Lt. Kadangi atsakovas netinkamai atliko šiltnamyje darbus 584,60 kv.m. plote iš 1.500 kv.m. bendro ploto , todėl iš jo priteistina ir 17.538 Lt už darbus sumokėta suma (45.000 Lt x 584,60 kv.m./1500 kv.m.).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo K. B. 42.202 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė ir sumažino 2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą- areštą atsakovo K. B. turtui nuo 69.384,23 Lt (2013-05-31 turto arešto akto Nr. TA2-13-076008 iki 42.202 Lt. Priteisė ieškovės G. L. 16 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, 64,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 132,26 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai, iš atsakovo- 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 206,88 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai. Grąžino atsakovui 500 Lt užstatą civilinėje byloje nr. 2-79-948-13, kuris 2013-05-14 buvo įmokėtas į teismo sąskaitą dėl liudytojo dalyvavimo užtikrinimo.
Teismas nustatė, kad ieškovei 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą 1.551,93 kv.m ploto šiltanamio Juodelių k., Biržų r. statybai (t.1, b.l. 111). 2010 m. vasario mėnesį naktį iš 19 d. į 20 d. sugriuvo dalis -apie 700 m².statomo šiltnamio (b. l. I t. 12 – 14- 2010-04-20 avarijos tyrimo aktas Nr. 4D-734). Teismo ekspertizės akto išvada, kad šiltnamis pastatytas nusižengiant ieškovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.). Išvadoje (t. 2, b.l. 105) konstatuojama, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, nes buvo pažeista: Statybos įstatymo 4 ir 15 straipsniai, STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimai.
Teismas nustatė, kad ieškovė dėl nupirktų šiltnamių statybos susitarė su atsakovu K. B.. Pagal žodinį susitarimą už šiltnamių pastatymą G. L. atsakovui įsipareigojo sumokėti 50.000 Lt., o faktiškai sumokėjo 45.000 Lt; šiuos pinigus ji perdavė atsakovui K. B.. Sutarties kainos šalys neginčija. Šalys, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl šiltnamio statybos buvo sutarta žodžiu, tačiau skirtingai nusako šio žodinio susitarimo turinį. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas iš tiesų buvo rangovas ir atliko šiltnamio statybos darbus: ar atsakovas K. B., ar trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Atsakovas teigė, kad jis sugriuvusių šiltnamių statyboje dalyvavo tik kaip UAB „Sinesa“ atstovas – darbuotojas, todėl negali būti pripažintas rangovu ir būti atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Šiltnamių statybos rangos sutarties sudarymo, statybos darbų vykdymo ir šiltnamių sugriuvimo metu (2009-2010 m.) K. B. buvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas, nevykdė jokios individualios veiklos ir pajamas gavo tik iš UAB “Sinesa“ (t. 3, b.l. 144-148). UAB „GGP“, kurios direktoriumi nuo 2009-01-05 buvo K. B., 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo (t. 3, b.l. 148). Iš K. B. ieškovei pateiktoje vizitinėje kortelėje (t. 1, b. l. 74) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo UAB „Sinesa“ atstovas ar darbuotojas; tuo labiau, kad UAB „Sinesa“ direktorius J. T. taip pat prisistatinėjo kaip ir UAB „GGP“ gamybos direktorius. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šia kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikaciją, šie duomenys niekaip negali patvirtinti, kad G. L. turėjo suprasti, jog bendrauja su juridinio asmens, o būtent su UAB „Sinesa“, atstovu.
Teismas nustatė, kad ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai asmeniškai K. B. iš viso grynais pinigais sumokėjo 45.000 Lt: 2009-09-28 – 20.000 Lt, 2009-12-03 – 15.000 Lt ir 2009-12-09 – 10.000 Lt; pinigų priėmimo pakvitavimai pasirašyti atsakovo, nenurodant, kad jis atstovautų ne save, o UAB „Sinesa“ (t 1., b. l. 35, 36). Dalis ieškovės atsakovui sumokėtų pinigų (20.000 Lt) pagal 2010-02-17 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą apskaityta trečiojo asmens UAB „Sinesa“ buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 91). Teismas pažymėjo, kad ši sąskaita faktūra išrašyta tik 2010-02-17, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto, ieškovės nepasirašyta, kai tuo tarpu LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. numatyta, kad PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3, 10 p. numatyta pinigų priėmimo į kasą tvarka. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus 2009-09-31 kasos pajamų orderį Serija S1 ir 2009-12-10 kasos pajamų orderį Serija S1, kuriais K. B. įnešė atitinkamai 20.000 Lt ir 14.000 Lt į UAB „Sinesa“ sąskaitą (t. 3 b.l. 154, 155), kadangi šie dokumentai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, o juose vietoj numeracijos nurodyta tik data. Atsakovais kitais byloje esančiais įrodymais negalėjo paaiškinti šių dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas pripažino, kad iš byloje esančių pakvitavimų, kuriais atsakovas priėmė pinigus, negalima spręsti, kad K. B. veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nėra nurodyta, kad atsakovas veikė, kaip juridinio asmens atstovas ar turėjo įgaliojimą veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad yra labiau tikėtina, jog K. B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Teismas sprendė, kad šie duomenys nepaneigia tikimybės, kad K. B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, esant įrodymų, patvirtinančių, kad iš G. L. gauti pinigai pateko į trečiojo asmens sąskaitą.
Sprendime teismas nurodė, kad įrodymų, jog UAB „Sinesa“ darbuotojai, išskyrus K. B., būtų dalyvavę atliekant šiltnamio statybos darbus, byloje nėra. Trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas- įmonės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių, statant minėtą šiltnamį pavardžių. Taip pat nebuvo pateiktos su darbininkais sudarytų terminuotų darbo sutarčių kopijos, kurias, duodamas parodymus, minėjo J. T.. Dėl kitų darbuotojų, dirbusių pas ieškovę, įdarbinimo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Sinesa“ jokių duomenų teismui nėra pateikę. Iš liudytojo J. A. parodymų teismas nustatė, kad atsakovas už vežamą žvyrą jam sumokėjo 4.000 Lt grynais be jokių tai patvirtinančių dokumentų, kas patvirtina, kad J. A. nebuvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas, kadangi su juo atsiskaitinėjo tiesiogiai atsakovas greičiausiai kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos nematyti jokie mokėjimai J. A. už atliktus darbus.
Nurodė, kad iš 2009 m. UAB „Sinesa“ veiklos ataskaitos dokumentų duomenų, nenustatė, kad UAB „Sinesa“ būtų vykdžiusi statybos darbus G. L. ūkyje; 2009 m. UAB „Sinesa“ metinėje finansinės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. bendrovėje dirbo 4 darbuotojai - buhalterė ir direktorius ištisus metus, darbininkai įdarbinami esant darbu būtinumui. Iš 2010-02-17 PVM sąskaitos – faktūros turinio teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Sinesa“ pardavė ieškovei stulpelius šiltnamio pamatams, atliko šiltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus, todėl teismas sprendė, kad trečiasis asmuo galėjo veikti tik kaip subrangovas arba paslaugų teikėjas, kadangi atliko tik nedidelę šiltnamio statybos darbų dalį bei ieškovei kaip prekybininkas pardavė tam tikras prekes. Tą faktą patvirtina ir tai, kad tik dalis iš ieškovės gautų pinigų yra apskaityta trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje ir tai patvirtina 2010-02-17 PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 91) bei teismui pateikti išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys (t.2, b.l. 131, 132). Tai, kad UAB „Sinesa“ pas ieškovę vykdė kitus statybos darbus nepaneigia tikimybės, kad ginčo šiltnamio dalyje rangovu buvo būtent atsakovas.
Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstyta s aplinkybes sprendė, kad G. L. negalėjo suprasti, jog rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu UAB „Sinesa“ ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K. B., kuris pripažįstamas rangovu ir kuriam tenka atsakomybė už žalą kilusią dėl netinkamo statybos darbų atlikimo.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti teismo ekspertizės aktu ir eksperto išvada, kuria konstatuota, kad atsakovui statant ieškovės šiltnamį nebuvo įvykdyti paruošto techninio projekto reikalavimai (netinkamai sumontuoti pamatų stulpeliai, ne visur sumontuoti vėjo ryšiai), susikaupęs didelis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio griūtį. Šiltnamio dalis sugriuvo dėl to, kad neatlaikė sniego apkrovos. Pripažino, kad vykdydamas statybą rangovas atsakovas K. B. nesilaikė statybai keliamų reikalavimų, nepildė darbų žurnalo, nebaigė tinkamai statybos, neužtikrino nebaigtos statybos saugumo, nes objektas nebuvo priduotas užsakovui – ieškovei, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad statybos darbai buvo vykdomi be statybos projekto, turint tik tipinį projektą. Aplinkybę, kad šiltnamį vietoje apžiūrėjo ir matavimus atliko ne pats ekspertas, o jo asistentas, laikė nesudarančia pagrindo abejoti eksperto padarytomis išvadomis. Nurodė, kad atsakovo pasitelktas ekspertas G. R. teismo posėdžio metu akcentavo, kad galimai šiltnamis sugriuvo dėl senos konstrukcijos ir per didelio sniego kiekio ant jo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, apžiūrėdamas medžiagas iš kurių reikės statyti šiltnamį, privalėjo įsitikinti ar pastato konstrukcijos ne per senos ir apie tai, kad galbūt negalima iš tokių konstrukcijų statyti statinio, informuoti ieškovę (LR CK 6.659 str. 1 d.), tačiau to nepadarė, nereikalavo iš ieškovės statybinių medžiagų kokybę patvirtinančių įrodymų, ir statė savo rizika, todėl eksperto paaiškinimus dėl konstrukcijų senumo byloje laikė neturinčius reikšmės ir nepaneigiančius teismo eksperto išvadų kaip ir alinkybę, jog sugriuvusį šiltnamį apžiūrėjo ir apmatavo eksperto asistentas, o ne patas ekspertas.
Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad šiltnamio sugriuvimo metu buvo sustabdyta statyba, nes jis nepateikė jokių įrodymų jog apie statybos sustabdymą ieškovė buvo tinkamai informuota-pranešta telefonu, kaip tvirtino.. Kadangi atsakovas neįrodė statybos objekto perdavimo fakto, jis pagal LR CK 6.682 str. 1 d. atsakingas už statinio sugriuvimą. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl šiltnamio griūties kalta pati ieškovė. Pripažino, kad atsakovas turi atsakyti už kilusius padarinius ir atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius, tačiau įvertino, kad pati ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga, pati pripažino, kad šiltnamio statybos laikotarpiu nebuvo paskyrusi techninę priežiūrą vykdančio asmens, žinojo, kad statybos darbai buvo vykdomi atsakovui neturint šiltnamio projekto.
Sprendime teismas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, pateikė lokalinę sąmatą, UAB „Skena“ surašytą sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymo kaštų aktą Nr. 13-03/08, kurioje šiltnamio atstatymo kaštai paskaičiuoti įvertinus, kad bus naudojamos naujos statybinės medžiagos. Kadangi sugriuvusio šiltnamio dalis buvo statyta iš 40 metų senumo konstrukcijų, teismas sprendė, kad tai reikštų, jog atstatyto naujomis medžiagomis šiltnamio dalis būtų vertesnė, nei buvo prieš sugriuvimą., nes atkurtas daiktas taptų vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763). Todėl teismas nesivadovavo ieškovės pateiktu aukščiau minėtu įrodymu ir atliko savo skaičiavimus. Nustatė, kad ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai atsakovui sumokėjo iš viso 45.000 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai atliko darbus 584,6 m² plote iš pastatyto šiltnamio bendro 1500 m² (pagal išduotą statybos leidimą), iš atsakovo priteisė ieškovės naudai 17.538 Lt turėtų išlaidų (45000 Lt x584,60 m² /1500 m²). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.249 str. 1 d. bei remdamasis ieškovės 2010-10-08 pradiniame ieškinyje pateikta išsamia turėtų išlaidų šiltnamio įsigijimui iš Švedijos ūkininko skaičiuote (1 t. b.l. 3) nustatė, kad iš nupirktų 2 šiltnamių bendro 3.900 kv.m ploto . nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų. Pagal tai paskaičiavo žalą, susidedančią iš pirkimo, ardymo, pervežimo kaštų. Į žalą įskaitė išlaidas, susijusias su pirktomis ir sunaudotomis sugriuvusiai šiltnamio daliai, medžiagomis. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 42.202,27 Lt (24.664,27 Lt + 17.538 Lt), 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.210 str. 1 d.) ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (61 proc) ir procesinių dokumentų įteikimo bei liudytojo atvykimo į teismo posėdžius apmokėjimo išlaidas valstybei (LR CPK 96 str.).
Nurodė kad ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu, turėjo 9.737 Lt bylinėjimosi išlaidų: 2.018 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 8); 500 Lt išlaidų advokatui (t.1. b.l. 7); 500 Lt išlaidų advokatui (t.1. b.l. 110); 2.019 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 1); 1.400 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 12); 2.500 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 122); 800 Lt išlaidų už žalos paskaičiavimą (4 t. b.l. 121). Atsakovas turėjo 15.272 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (10.432,35 Lt - 4 t., b.l. 123-131 ir 4.840 Lt- t. 1 b.l. 113. Kadangi iš atsakovo priteistina 5.940 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, o iš ieškovės priteistina 5.956 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui, pritaikė priteistinų sumų užskaitymą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas įmokėjo 500 Lt užstatą (4 t. b.l. 40, 46, 47) į teismo sąskaitą dėl liudytojo dalyvavimo; ši suma, teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažino grąžintina atsakovui. Eksperto A. Z. kelionės išlaidoms iš valstybės apmokėta 339,14 Lt (t. 2 b.l. 21). Pašto išlaidos valstybės naudai byloje siekia 165,62 Lt. Taip pat teismas sumažino 2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą paskirstymo ir priimti naują sprendimą sumažinant atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą iki 5.000 Lt bei iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių nesivadovavo CPK 98 str. 2 d. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (15.272 Lt) viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. nustatytus dydžius ir jas teismas turėjo sumažinti. Išimtinių atvejų, leidžiančių nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 11 p.), nėra, o byla nebuvo ypatingai sudėtinga, teismų praktika bylos klausimais pakankamai išvystyta. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo pagrindu buvo panaikintas Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl šioje stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš atsakovo priklausomai nuo apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimo santykio.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę nustatė atsakovui, neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes didžioji dalis byloje esančių įrodymų buvo vertinami prieštaringai, netinkamai vertino ir/ar neįvertino reikšmingus įrodymus. Skunde pakartotinai nurodo aplinkybes išdėstytas atsakovo atsiliepimuose į ieškinį, į patikslintą ieškinį, pirminiame apeliaciniame skunde ir teismo posėdžiuose. Skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog rašytinės sutarties nebuvimas (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.) patvirtina aplinkybę, jog atsakovas šiltnamio statybą vykdė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Sinesa“ darbuotojas. Jis (atsakovas) ir UAB „Sinesa“ direktorius J. T., prisistatydami ieškovei pateikė vizitines korteles bei reklaminius lankstinukus su „GGP“ prekės ženklu ir UAB „Sinesa“ rekvizitais, todėl ieškovė galėjo supainioti tikrąjį rangovą UAB „Sinesa“ su „GGP“, bet jokiu būdu ne su fiziniu asmeniu - atsakovu. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas, priėmęs pinigus iš ieškovės, juos perdavė trečiajam asmeniui UAB „Sinesa“, kuris pildė išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis, nurodydamas ieškovei išrašomas sąskaitas ir teikė jas VMI, tačiau teismas vis tiek sprendė, kad pinigus atsakovas iš ieškovės priėmė kaip fizinis asmuo, o ne juridinio asmens atstovas. Visi ieškovės mokėti pinigai už šiltnamio statybą buvo perduoti ir apskaityti UAB „Sinesa“ apskaitoje, ieškovei išrašyta sąskaita, kurios, sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 6 p.; 8 str. nuostatomis, ieškovė neprivalėjo pasirašyti. Teismas kritiškai vertindamas atsakovo pateiktus 2009-09-31 ir 2009-12-10 kasos pajamų orderius, nepagrįstai perkėlė atsakovui atsakomybę dėl UAB „Sinesa“ netinkamai vedamos buhalterines apskaitos. Tai, jog kasos pajamų orderių forma netinkama, o 2010-02-17 PVM sąskaita faktūra išrašyta pavėluotai, nepaneigia fakto, jog atsakovas visus pinigus perdavė UAB „Sinesa“, ką pripažino teismas ir nepaneigia fakto, jog rangovu buvo UAB „Sinesa“. Atsakovas, būdamas UAB „Sinesa“ darbuotoju, bendrovei tik perdavė pinigus, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, tačiau dėl netinkamo perduodamų pinigų įforminimo bei apskaitymo yra atsakingas pats juridinis asmuo, o ne atsakovas. Kadangi jis nebuvo UAB „Sinesa“ kasininku, galinčiu priimti pinigus iš trečiųjų asmenų, kasos pajamų orderių neturėjo, pinigus ieškovė mokėjo nesant išankstinio susitarimo, todėl ranka surašė pakvitavimą. Tai, jog jame nenurodytas įmonės pavadinimas, nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad šiltnamio statybos rangovu buvo atsakovas kaip fizinis asmuo. Atsakovas, būdamas UAB „Sinesa“ darbuotoju, savo darbo metu vykdydamas darbo funkcijas vadovavo šiltnamio statybai, dirbo savo darbo valandomis, jis niekaip negalėjo persamdyti savo darbovietes subrangovu. Teismas netinkamai vertino J. A. parodymus, kurie tik patvirtina, jog atsakovas, kaip darbuotojas, prižiūrėjo šiltnamio statybos darbus bei vadovavo kitiems dirbantiems asmenims, o ne tai, kad atsakovas buvo šiltnamio statybos rangovas. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais už darbus gali patvirtinti tik aplinkybę, kad UAB „Sinesa“ netinkamai vedė apskaitą. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinti duomenys, kad atsakovas 2009 -2010 m. nevykdė jokios individualios veiklos, jam nebuvo išduoti jokie patentai ir verslo liudijimai, o gautos pajamos už 2009 bei 2010 metus bendroje sumoje tesudarė tik 29.386,07 Lt. Teismas nenustatinėjo ir netyrė ieškovės kaltės, nors ji buvo perspėta dėl sulankstytų šiltnamio konstrukcijų, nesiėmė jokių veiksmų, kad jos būtų pakeistos (CK 6.648 str. 2 d.), todėl nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes, žinodama, jog daugelis šiltnamio konstrukcijų yra netinkamos, vis tiek leido jas naudoti statybai, o taip pat ji neužtikrino, kad šiltnamis žiemos laikotarpiu būtų tinkamai prižiūrėtas - nešildė ir nevalė sniego, nors nuo kitų šiltnamių sniegas buvo valomas. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų bei eksperto G. R. parodymų. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad šiltnamio statybos rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Sinesa“, o ne su atsakovu. Teismo sprendimas paremtas išankstine ieškovės nuomone, kad ji sudarė sutartį su atsakovu, subjektyviu aplinkos suvokimu bei vertinimu, yra šališkas, pažeidžiantis proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (atsakovas, nebūdamas statybos rangovu, negavo jokių pajamų už šiltnamio statybą, tik darbo užmokestį), negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Aplinkybę, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, patvirtina ir naujai į bylą teikiami įrodymai- G. J. paaiškinimas, kuriame jis patvirtina, jog 2009 m. rudenį jis su kitais UAB „Sinesa“ darbuotojais, tame tarpe ir atsakovu, statė šiltnamį ūkininkei G. L..
Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovo kaltę, visiškai atsiribojo nuo ieškovės kaltės vertinimo, nors į bylą pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių jos kaltus veiksmus: ieškovė visu šiltnamio statybos laikotarpiu nebuvo paskyrusi realią techninę priežiūrą vykdančio asmens, R. M. savo pareigas ėjo tik formaliai, ieškovė jam nepranešė apie vykdomą šiltnamio statybą, ieškovė neperdavė UAB „Sinesa“ statybos leidimo ir statybos žurnalo, statybą vykdė iš panaudotų ir labai senų statybinių medžiagų, nors apie netinkamas konstrukcijas buvo įspėta, neužtikrino šiltnamio šildymo, sniego nuvalymo nuo šiltnamio, nors nuo kitų šiltnamių sniegas buvo valomas. Atsižvelgiant į tai, jog dėl šiltnamio griūties atsakinga ir pati ieškovė, remiantis LR CK 6.253 str. 1, 5 d. ir 6.282 str. žalos dydis dėl nukentėjusio asmens kaltės, turėtų būti sumažintas. Teismas atsakovo kaltę nustatė remdamasis 2012-03-19 L. U. teismo ekspertizes akto išvadoms, kurios yra netikslios ir vertintinos kritiškai, neatsižvelgė į atsakovo argumentus. G. R. tyrimo akte Nr. 11-03-14 nurodyta, kad UAB „Sinesa“ šiltnamio statybos darbus atliko tiksliai pagal pamatų plano brėžinį „Viking II“, skersiniai ryšiai sumontuoti taip pat kaip jie buvo sumontuoti šiltnamyje Švedijoje, o šiltnamis sugriuvo dėl per didelės sniego apkrovos, kuri leistiną normą viršijo kelis kartus. Ekspertizės akte nurodyti prieštaringi duomenys dėl pamatų stulpelių montavimo. Ekspertizės 2 išvadoje nurodyta, kad „pamatų stulpelių padėtis, lyginant su projekte numatyta, svyruoja daugiau nei leistina“, o 5 išvadoje nurodyta, kad „pamatų stulpeliai sumontuoti ne tam skirtoje vietoje“. Ekspertizėje nepateikti duomenys, kurie stulpeliai ir kaip netinkamai sumontuoti, stulpelių nuotraukos nepatvirtina, kokios yra paklaidos. Ekspertas taip pat nurodė, kad neteisingai betonuoti stulpeliai dėl netinkamo betono. Apklausiant ekspertą 2012-09-05 teismo posėdžio metu, jis patvirtino, kad šiltnamį vietoje apžiūrėjo ir matavimus atliko ne pats, o jo asistentas R. R., apžiūra vyko žiemos metu įbetonuotų stulpeliu neiškasant vietoje. Ekspertizės išvadoje nenurodyta, kiek ir kokių vėjo ryšių nebuvo sumontuota, nuotraukos patvirtina, kad vėjo ryšiai buvo montuoti, nors G. R. tyrimo akte Nr. 11-03-14 pateikta priešinga išvada. Teismas, nustatinėdamas ieškovės patirtos žalos dydį, nurodė, kad už nusidėvėjusio šiltnamio 584,6 m2 konstrukcijas, kurių dalis buvo sulankstytos ir netinkamos statybai, ieškovei priteistina 24.664,2 Lt, nors ši suma yra nepagrįstai didelė, neatspindinti realios senų šiltnamiu konstrukcijų vertės. Šiltnamio konstrukcijos buvo naudojamos nuo 1973 m., šiltnamis buvo išardytas Švedijoje, transportuotas ir vėl iš naujo surinkinėjamas Lietuvoje. Konstrukcijos buvo itin stipriai nusidėvėjusios, bei galimai transportavimo metu pažeistos, nes dalis jų buvo sulankstytos. Atkurti ieškovės 584,60 m2 šiltnamio dalį tos būsenos, kurios jis buvo iki jo sugriuvimo nėra įmanoma, kadangi tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis ir turtas bus atnaujintas daugiau nei dėl šiltnamio sugriuvimo kaltam asmeniui kylanti atsakomybė. Kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją, bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos, kai turto savininkas galėtų praturtėti skolininko sąskaita. Ieškovė už du 2200 m2 ir 1700 m2 dėvėtų konstrukcijų šiltnamius sumokėjo 80000 Švedijos kronų (28.800 Lt), konstrukcijų 1m2 kaina yra lygi 7,38 Lt (28.800 Lt/3900 m2), tokiu būdu 584,60 m2 šiltnamio konstrukcijų dalies vertė negali būti didesnė nei 4314,35 Lt ir privalo būti mažinama, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo priteisti ir 17538 Lt sumokėtus už sugriuvusios šiltnamio dalies statybą (restitucija), todėl ieškovės reali patirta žala negali būti vertinama daugiau nei 21852,35 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas K. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priteistos jo patirtos bylinėjimsi išlaidos teisėtai viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nes byloje buvo sprendžiami sudėtingi fakto klausimai, bylos aplinkybės reikalavo specialių, kompleksinių žinių, ieškovė reikalaujamą priteisti ir priteistą iš atsakovo didelę pinigų sumą, ieškovės piktnaudžiavimą teise, kuomet ji, tikslindama ieškinius, keitė prašomos priteisti žalos dydį ir tokiu būdu didino šalių bylinėjimosi išlaidas, nes reikėjo atsikirtinėti. Be to, ieškovė buvo apskundusi 2013-05-10 teismo nutartį, į atsiliepimą ruošė atsakovo advokatas, o Panevėžio apygardos teismas 2013-06-27 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą nesant pagrindų atskirajam skundui paduoti. Kadangi buvo panaikintas teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, laikytina, kad ieškovės skundas, kuriuo prašyta ieškinį tenkinti visiškai, nebuvo priimtas ieškovės naudai. Pažymėjo, kad teismas ir ieškovės atžvilgiu viršijo maksimalius priteistinų išlaidų dydžius.
Ieškovė G. L. atsiliepimu į atsakovo K. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atskleidė bylos esmę, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismas panaikino Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovės šiltnamio statybos rangos sutartis buvo sudaryta ne su juridiniu asmeniu, o su fiziniu - atsakovu. Atsakovas naujai teikiamais įrodymais nepaneigė apeliacinės instancijos teismo faktinių aplinkybių, o priešingai - jas sustiprino, dėl ko pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į visumą faktinių aplinkybių padarė pagrįstas išvadas byloje. Prašo nepriimti atsakovo naujai pateikiamų įrodymų arba juos vertinti kritiškai.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas keistinas naujai paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus taip vadinamąja tikėtinumo taisykle ir iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad labiau tikėtina, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei šalių paaiškinimai nepagrindžia atsakovo ir trečiojo asmens atstovo nurodytųjų aplinkybių buvus sudarytai rangos sutarčiai su UAB „Sinesa“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms ir visų jų nekartoja.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2008-09-11 iš Švedijos ūkininko B. K. už 80 000 Švedijos kronų (28 800 Lt pagal 2008-09-11 valiutų kursą) nusipirko 3 936 m² „Venlo“ šiltnamių (t.1, b. l. 63-64). Jai 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą 1.551,93 kv.m ploto šiltnamio statybai adresu Juodelių k., Biržų r. (t.1, b.l. 111). Patvirtintas techninis projektas (atskiras aplankalas) ir jis 2009-11-23 įteiktas atsakovui K. B. (liudytojų L. ir M.parodymai). Iš 2010 m. vasario mėnesio 19 d. į 20 d. naktį sugriuvo dalis statomo šiltnamio. Sugriuvimo faktą konstatavo antstolė 2010-04-27 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.1, b.l.9-11). Sugriuvusį šiltnamį apžiūrėjo, sugriuvimo priežastis nustatinėjo : Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu sudaryta komisija (t.1, b.l.12-21- 2010-04-20 Avarijos tyrimo aktas), kurios išvadas patvirtino apklaustas liudytoju komisijoje dalyvavęs M. D. (t.2, b.l.84); Teismo ekspertizės aktas (atskiras aplankalas) ir apklaustas teismo posėdyje ekspertas L. U. (t.2, b.l.143-146); G. R. - UAB „Sinesa“ užsakymu (t.3, b.l.182- 196 Aktas Nr.11-03-14) ir jo paaiškinimai teisme (t.4, b.l.130).
Motyvuojamoji dalis
Dėl rangovo žodinėje statybos rangos sutartyje
Įstatymas nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas- sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d). Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 str. 1 d.). Už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto ( CK 6.696 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, tačiau kilo ginčas dėl sutarties šalies, t.y. kuris iš bylos dalyvių: atsakovas K. B. ar tretysis asmuo Sinesa“ buvo šiltnamio statybos rangovu. Nėra ginčo dėl sutartos kainos- 50.000 Lt ir tiesiogiai asmeniškai K. B. sumokėtos pinigų sumos- 45.000 Lt ( 2009-09-28 – 20.000 Lt, 2009-12-03 – 15.000 Lt ir 2009-12-09 – 10.000 Lt).
Ieškovė G. L. teigia, kad ji su atsakovu K. B., kaip su fiziniu asmeniu, rekomenduotu pažįstamo S. Z., 2009 m. rudenį sudarė žodinę šiltnamio statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo su savo samdytais darbuotojais pastatyti šiltnamį, o ji - sumokėti 50.000 Lt. Sumokėjo 45.000 Lt. Pripažįsta, kad pažįsta J. T., kurį pasiūlė K. B., kaip fizinį asmenį, suprantantį apie šiltnamius ir vietoj jo galintį apžiūrėti jai pasiūlytus nusigriauti šiltnamius Norvegojoje, bei finansavo pastarojo kelionę į Norvegiją. Tačiau tvirtina, kad nežinojo, jog J. T. yra UAB „Sinesa“ direktorius, nes ir apie šią bendrovę sužinojo tik bylos eigoje. Tvirtina, kad su UAB „Sinesa“ bendrove, ar jos atstovu rangos sutarties nesudarė ir dėl šiltnamio statybos nebendravo su bendrovės atstovais. Apie darbų sustabdymą ji nieko nežino. Šiltnamio dalies sugriuvimo priežastis nustatė teismo ekspertas, o ir žalos dydį- UAB „Skena“. Savo teiginius įrodinėja atsakovo išduotais pakvitavimais, liudytojų parodymais, šiltnamio dokumentacija ir kt.
Atsakovas K. B. bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde teigia, kad jis, kaip trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas, su kitais bendrovės samdytais darbininkais bendrovės direktorius J. T. pavedimu atliko tam tikrus šiltnamio statybos darbus. Todėl negali būti pripažintas rangovu ir būti atsakingas už ieškovei padarytą žalą, ir todėl, jo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tvirtino, kad telefonu pranešė ieškovei apie darbų sustabdymą. Atsakovas teiginį, jog rangovu buvo UAB „Sinesa“ įrodinėja: trečiojo asmens UAB „Sinesa“ direktoriaus J. T. paaiškinimais, ieškovei pateiktomis vizitinėmis kortelėmis, 2010-02-17 PVM sąskaita- faktūra, kasos pajamų orderiais, bendrovės banko sąskaitos išrašu, 2009-02-12 Darbų sustabdymo aktu, ieškovės užsakymu ir jos lėšomis UAB „Sinesa“ direktoriaus J. T. vykimu į Norvegiją, UAB “Sinesa“ pirktomis medžiagomis, prie apeliaciniuo skundo pridėtu liudytojo G. J. paaiškinimu ir kt.
Trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovo J. T. aiškinimu, jis, kaip UAB „Sinesa“ direktorius, telefonu susitarė su ieškove G. L. dėl šiltnamio pastatymo ir kainos, o darbus vykdė bendrovės darbuotojai G. J. ir kiti darbininkai- Baltarusijos piliečiai, kurių pavardžių jis neatsimena, tačiau su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, kurias gali pateikti. Atsakovas tik prižiūrėjo darbus. Darbai buvo sustabdyti (t.2, b. l. 83).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens UAB „Sinesa“ J. T. paaiškinimai, jog ieškovė dėl rangos sutarties sudarymo tarėsi su juo, kaip su UAB „Sinesa“ atstovu, vertintini kritiškai, kadangi šį teiginį patvirtinančių įrodymų, nekeliančių abejonių jų tikrumu, nėra. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, jog bendrovės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių statant šiltnamį, pavardžių ir per visą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė terminuotų darbo sutarčių kopijų, nors jis 2011-11-15 teismo posėdyje tvirtino terminuotas darbo sutartis turintis ir galintis jas pateikti (t.2, b.l.83). Pažymėtina, kad UAB „Sinesa“ 2009 m. metinėje finansinės veiklos ataskaitoje, pasirašytoje direktoriaus J. T., nurodyta, jog 2009 metais bendrovėje dirbo 4 darbuotojai: buhalterė ir direktorius- ištisus metus, darbininkai įdarbinami esant darbų būtinumui (t.3, b.l.10-12). Priešingai šiame dokumente nurodytiems duomenims apie pastovių ir laikinų darbuotojų skaičių, bylos eigoje (2013-04-22) pateiktos darbo sutartys, sudarytos su atsakovu K. B. (t.3, b.l.169-170) ir su Juodžiu (t.2, b.l.119), patvirtina, kad nurodyti asmenys taip pat visus 2009 metus nuolatinai dirbo bendrovėje. Taigi, atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai ne tik apie darbuotojų skaičių bet ir apie kitus dirbančius asmenims, su kuriais, kaip teigia, buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, nepagrįstos įrodymais, nes, kaip minėta, tokios teismui nepateiktos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės teigimu, darbus įsipareigojo atlikti fizinis asmuo K. B. su savo samdytais asmenimis. Liudytojų M, V. T. parodymais prie šiltnamio statybos be K. B. dirbo dar 2-3 žmonės, kalbantys rusiškai. Atsakovo teigimu, UAB „Sinesa‘ darbuotojai gyveno bendrovės išnuomotose patalpose Biržuose. Trečiojo asmens atstovas J. T. nepateikė terminuotų darbo sutarčių kopijų, bei gyvenamosios patalpos nuomos sutarčių, kurios galėtų patvirtinti atsakovo ir trečiojo asmens teiginį, jog prie šiltnamio statybos dirbo UAB „Sinesa“ darbuotojai Baltarusijos piliečiai. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Sinesa“ darbuotojai, išskyrus K. B., vykdė šiltnamio statybos darbus. UAB „Sinesa“ 2009 m. veiklos ataskaitoje bei kituose bendrovės dokumentuose taip pat nėra duomenų, jog UAB „Sinesa“ vykdė statybos darbus G. L. ūkyje. Šios aplinkybės leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad minėti asmenys, pasamdyti K. B., kaip fizinio asmens, statė šiltnamį.
Vertinant trečiojo asmens atstovo J. T. paaiškinimus, sutampančius su atsakovo paaiškinimais, atsižvelgtina į tai, kad šiltnamio statybų metu jis (J. T.) buvo trečiojo asmens UAB“ Sinesa“ direktorius, o jo pavaduotoju- šios bylos atsakovas K. B.. Pastarasis (K. B.) tuo pat metu buvo UAB „GGP“ direktorius, o J. T.- gamybos direktorius (t.3, b.l. 160-166). Dėl minėtose bendrovėse glaudžių K. B. ir J. T. darbinių santykių, trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovo J. T. paaiškinimai nelaikytini įrodymais, patvirtinančiais atsakovo teiginį, jog rangovas buvo UAB „Sinesa“, o vertinami patikrinant jų sąsajumą su kitais byloje esančiais įrodymais ir juos palyginant su informacija, gauta iš skirtingų įrodinėjimo priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo pateikta 2010-02-17 PVM sąskaita– faktūra patvirtina, kad dalis ieškovės atsakovui sumokėtų pinigų (20.000 Lt) apskaityta trečiojo asmens UAB „Sinesa“ buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 91, t.2, b.l. 131, 132). Sąskaitoje nurodyta, kad trečiasis asmuo UAB „Sinesa“ suteikė šias prekes ir paslaugas: pardavė ieškovei stulpelius šiltnamio pamatams už .7000 Lt ir atliko šiltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus už 10.000 Lt, viso už 20.570 Lt (iš jų 3.570 Lt PVM). Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tretysis asmuo UAB „Sinesa“ galėjo veikti kaip subrangovas arba paslaugų teikėjas, kadangi sutarta kaina už darbus ir medžiagas buvo 50.000 Lt, o pripažįstant, jog pagal minėtą sąskaitą buvo suteiktos ieškovei paslaugos ir parduota prekių pirmiau nurodytai sumai, tai ši suma yra nedidelė palyginus ją su visa sutarta suma. Vienok, ji (sąskaita) nepatvirtina, kad bendrovė buvo statybų rangovas. Įrodymų, jog ši sąskaita buvo įteikta ieškovei- nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtą sąskaitą faktūrą, pagrįstai atsižvelgė į jos išrašymo laiką. Ji išrašyta 2010-02-17, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto ir pažeidžiant 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3, 10 punktų reikalavimus dėl pinigų priėmimo į kasą tvarkos. Tuo pačiu ji išrašyta likus dviems dienoms iki šiltnamio sugriuvimo, o išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti tik 2010-06-15, kuomet PVM grąžinamas sekantį mėnesį po sąskaitos išrašymo ir todėl įprastai įmonės tuo po jų išrašymo jas deklaruoja VMI. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl jos išrašymo laiko, t.y. ar sąskaita nebuvo išrašyta jau po žalos atsiradimo dienos, po to, kai ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui, nes įrodymų, jog sąskaita buvo išsiųsta ieškovei, kaip teismo posėdžio metu teigė trečiojo asmens atstovas J. T.(t.2, b.l.83), nėra, o sąskaita deklaruota tik 2010-06-15.
Pažymėtina, kad sąskaitos išrašymo metu (2010-02-17) ieškovė jau buvo apmokėjusi 45.000 Lt ir, kaip tvirtina ir įrodinėja atsakovas ir trečiasis asmuo, tuo pat metu nurodytai sumai pinigai jau buvo įnešti į bendrovės kasą ir į bankinę sąskaitą (dalis-2009-09-31, kita dalis- 2009-12-04 ir 10 dienomis). Tačiau išrašytoje sąskaitoje bendroje 20.570 Lt sumoje, teigiama priešingai- prieraše nurodyta, jog sumokėta tik 20.000 Lt. Pastebėtina, kad originalas nepateiktas, o prieraše taisyta ir neaptarta pinigų suma.
Taigi, nors ieškovės sumokėta atsakovui pinigų sumą už šiltnamio statybą (45.000Lt) atitinka pinigines sumas, nurodytas atsakovo pateiktuose dokumentuose: UAB „Sinesa“ kasos pajamų orderiuose (20.000Lt + 14.000Lt) ir bankinės sąskaitos įraše (11.000 Lt) (t.1, b.l.35 -36, t.3, b.l.154-156) ir apytikriai pinigų gavimo ir įnešimo laiką, tačiau prieštarauja pirminiam atsakovo atsiliepimui į ieškinį, kuriame atsakovas tvirtino, kad dalis gautų pinigų įnešti į UAB „Sinesa“ sąskaitą, kita dalis išleista medžiagoms ir šiuos rodymus pateiks (t.1, b.l.92) bei minėtoje PVM sąskaitoje esančiam rankiniam prierašui (t.3, b.l.153).
Atsakovas su atsiliepimu 2013-04-22 pateikė UAB „Sinesa“ kasos pajamų orderius, kuriais 2009-09-31 kasos pajamų orderiu Serija S1 priimta 20.000 Lt ir 2009-12-10 kasos pajamų orderiu Serija S1- 14.000 Lt ir bendrovės banko sąskaitos išrašą apie 2009-12-04 įneštus 11.000 Lt (t. 3 b.l. 137, 154, 155,156).
Kasos pajamų orderiai yra pirminiai dokumentai, kurių pagrindu bendrovė priimtus pinigus apskaito kasos knygoje , vėliau- Didžiojoje knygoje, kurioje apskaitomos visos finansinės operacijos (naudojamų buhalterinių sąskaitų apyvartų sumos). Kasos pajamų orderiai yra griežtos atskaitomybės dokumentai ir juose turi būti nurodyti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, bei papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“. Kasos pajamų orderyje turi būti nurodytas numeris, kuris turi būti formuojamas didėjančia seka. Ūkio subjektai privalo užtikrinti kasos pajamų orderio numerio unikalumą vedamoje kasos knygoje, t. y. skirtinguose kasos pajamų orderiuose negali būti nurodomas tas pats numeris. Ūkio subjektai privalo tvarkyti išrašomų kasos pajamų orderių apskaitą kasos knygoje, įtraukiant visus išrašomus kasos pajamų orderius.
Byloje nėra pateikta kasos knyga, Didžioji knyga, ar kiti duomenys, patvirtinantys, kad realiai pinigai buvo apskaityti bendrovės kasoje. Kaip pažymėta sprendime, kasos pajamų orderiai neatitinka jų formai keliamų reikalavimų- nėra numeracijos. Pabrėžtina, kad minėti kasos pajamų orderiai ir banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad K. B. į bendrovės sąskaitą 2009-12-04 įnešė 11.000 Lt sąskaitos papildymui , į bylą pateikti tik 2013-04-22, t.y. praėjus 2,5 metų nuo ieškinio pateikimo dienos ir po to, kai apeliacine tvarka buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo 2012-09-19 sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas tuo pagrindu, kad jis pareikšta netinkamam atsakovui K. B., o byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Iki jų pateikimo teismui dienos (2013-04-22 ) apie šių kasos orderių egzistavimą bei įneštus į bendrovės banko sąskaitą pinigus teismo posėdžių metu nenurodė trečiojo asmens atstovas J. T., kuris juos pasirašęs kaip pinigus priėmęs asmuo, apie juos taip pat neaiškino atsakovas. Pabrėžtina, kad šių dokumentų pateikimo metu J. T. jau nebebuvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ direktoriumi ir akcininku ir jis teismo posėdžiuose jau nebedalyvavo ir nebeatstovavo trečiojo asmens.. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateiktus UAB „Sinesa“ kasos pajamų orderius vertino kritiškai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Sinesa“ aiškinamuose raštuose VMI už 2009, 2010 metus nurodė, jog bendrovė 2009 metais liko skolinga K. B. 11.000 Lt, 2010 metais – 29.588 Lt. (t.3, b.l. 12). Atsakovas 2009-12-04 įneštais 11.000 Lt į bendrovės bankinę sąskaitą pinigais grindžia savo teiginį, jog visi gauti pinigai tarp jų ir šie buvo įnešti į bendrovės sąskaitą už darbų atlikimą statant vėliau sugriuvusį šiltnamį. Kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, bei nurodytą pinigų įnešimo paskirtį , labiau tikėtina, kad K. B. skolino bendrovei šią pinigų sumą, kurią jis pats įvardino, kaip „sąskaitos papildymas“, nes būtent tokio dydžio bendrovė 2009 metais apskaitė kaip skolą jam. Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą esant labiau tikėtina, kad UAB „Sinesa“, sutikdama prisiimti atsakomybę už atsakovą, tokiu būdu gali siekti atsiskaityti su savo kreditoriumi -atsakovu K. B., su kuriuo, kaip pirmiau minėta darbinėje veikloje glaudžiai susijęs UAB „Sinesa“ direktorius J. T. ir pagal darbines funkcijas „GGP“ jis yra tiesiogiai pavaldus direktoriui- atsakovui K. B..
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo parodymai yra prieštaringi. 2010-10-21 pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis pateikia rašytinius įrodymus (t.y. 2010-02-17 sąskaitą faktūrą, pagal kurią UAB „Sinesa“ pardavė ieškovei stulpelius šiltnamio pamatams, atliko šiltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus už 20.570 Lt, sumokėta 20.000 Lt), kad iš ieškovės gauti pinigai už atliktus darbus yra įnešti į UAB „Sinesa“ sąskaitą, kita dalis pinigų buvo išleista medžiagoms montuojant šiltnamį. Tuo tarpu 2013-04-22 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas teigia, kad visi ieškovės mokėti pinigai už šiltnamio statybą buvo perduoti ir apskaityti UAB „Sinesa“ apskaitoje, UAB „Sinesa“ pirko statybines medžiagas. Atsakovo ir trečiojo asmens teiginys, kad UAB „Sinesa“ pas ieškovę vykdė kitus statybos darbus (ardė kito šiltnamio stogą), įrodymais nepagrįstas, o judviejų toks paaiškinimas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių vertintinas kritiškai. Tuo atveju, jeigu ir būtų UAB „Sinesa“ darbuotojai ardę kito šiltnamio stogą, ko nepripažįsta ieškovė, tai nepaneigia tikimybės, kad UAB „Sinesa “ buvo subrangovu. Be to, trečiojo asmens atstovas J. T. teismo posėdžio metu parodė, jog su ieškove buvo susitarta, kad už nuardymą stiklo nuo kito šiltnamio stogo sumokės 30.000Lt. Iš to galima spręsti, kad tuo atveju, jei UAB „Sinesa“ darbuotojai atliko nurodytus darbus, nors tokių įrodymų nėra, tai čia buvo naujas susitarimas, neįėjęs į susitarimą dėl šiltnamio statybos darbų už 50.000 Lt atlikimo, nes, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovas J. T., pagal rangos sutartį šią statybinę medžiagą privalėjo pateikti ieškovė.
Byloje nustatyta, kad „GGP“ ir UAB „Sinesa“ pagrindinė veiklos rūšis šiltnamių statyba, šią veiklą jie plačiai reklamavo ir tokią veiklą vykdė(t.3, b.l.155-165). Trečiojo asmens atstovas J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 metais UAB „Sinesa“ atliko darbus Kauno rajone, susijusius su šiltnamiais, analogiškus darbus dirbo Danijoje, Norvegijoje. Atsakovas tik su 2013-04-22 atsiliepimu pateikė 2009-11-05 PVM sąskaitą- faktūrą, jog UAB „Sinesa“ už 3.558,71 Lt pirko iš UAB „Statva“, esančios Utenoje, šiltnamio pamatų stulpelius su įdėtinėmis detalėmis (t.3, b.l.168). Įvertinus pirmiau nurodytus trečiojo asmens parodymus apie 2009 metais vykdytus UAB „Sinesa‘ analogiškus darbus, susijusius su šiltnamiais, kituose objektuose, tarp jų Kaune, nesant kitų įrodymų, išskyrus kritiškai vertinamus atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, pateikta PVM sąskaita- faktūra neįrodo, kad joje nurodytos medžiagos buvo panaudotos būtent ieškovės šiltnamio statybai Biržų rajone ir tuo pačiu neįrodo, kad šiltnamio rangovas buvo UAB „Sinesa“.
Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, UAB “Sinesa“ 2009-02-12 darbų stabdymo aktą pasirašė bylos trečiojo asmens UAB „Sinesa“ direktorius J. T., direktoriaus pavaduotojas K. B. ir nepriklausomas atstovas G. R.. Tačiau jis (aktas) surašytas vienašališkai, nedalyvaujant ieškovei ir jai apie sustabdymo darbus nepranešta. Pastebėtina, kad atsakovas ir trečiojo asmens atstovas teigdami, jog pranešė ieškovei telefonu apie darbų sustabdymą, įrodymais šio teiginio nepagrindė. Jie neteigė ir neįrodinėjo, jog apie tai informavo ieškovę per D. S., kuri iš esmės atstovavo ieškovei, nes jos pavedimu mokėjo pinigus atsakovui (t.1, b.l.336). Pastebėtina, kad atsakovas nenuginčijo liudytojos G. M. parodymų, jog darbininkai objekte dirbo nuo vasario 12 iki 19 dienos vakaro, dėjo plokštę, jiems išvykus nugriuvo šiltnamis, bei liudytojo V. T. parodymų, jog paskutinį kartą dirbančius žmones matė 2010-02-18 (t. 2, b.l. 85). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbai nebuvo sustabdyti.
Priešingai apeliantui, G. R. pasirašymas akte ir jo parodymai neįrodo teiginio, jog statybos darbus atliko būtent UAB „Sinesa“. Liudytojo G. R. parodymai teisme vertintini kaip subjektyvūs. Pirma, jis statybų metu nedalyvavo ir pirmą kartą nuvyko tik darbų stabdymo metu. Antra, būtent jis, UAB „Sinesa“, kurios direktoriaus pavaduotoju dirbo atsakovas K. B., surašė šiltnamio aktą. Trečia, tik teismo posėdyje jis iškėlė naują versiją, jog šiltnamis sugriuvo dėl konstrukcijų senumo. Ketvirta, aplinkybę, kas buvo rangos sutarties šalimis, jis žino tik iš atsakovo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų.
Iš byloje esančių ir viešai skelbiamų duomenų, nustatyta, kad UAB „Sinesa“ finansinė padėtis 2010 metais buvo bloga: turėjo turto už 168.109 Lt, nuostoliai sudarė 209.625 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 367.734 Lt (t. 3, b.l. 14). Visų pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas K. B. statybos rangos darbus vykdė kaip fizinis asmuo, tačiau pastatui sugriuvus dėl jam kilusios civilinės atsakomybės grėsmės, galimai civilinės atsakomybės naštą siekia perkelti juridiniam asmeniui, tokiu būdu bando išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti savo atžvilgiu, juo labiau, kad jis žinojo apie UAB „Sinesa“ finansinę padėtį. Pažymėtina, kad iki trečiojo asmens UAB „Sinesa“ direktoriaus ir akcininko pasikeitimo (jais iki 2013-01 mėn buvo J. T.- t.3, b.l.68) tam neprieštaravo trečiojo asmens atstovas J. T. tuo metu dirbęs bendrovės direktoriumi ir žinodamas, jog bendrovė skolinga K. B., o pati bendrovė dėl sunkios finansinės padėties realiai nepatirtų neigiamų pasekmių. Šiuo metu bendrovės pozicija nežinoma, nes, pasikeitus UAB „Sinesa“ direktoriui ir akcininkui, teismo siųsti informaciniai pranešimai ir šaukimai bylos trečiajam asmeniui UAB „Sinesa“ grįžta neįteikti (t. 3, b.l. 88,93,132, t.4, b.l. 61,105, 110, 119, 144,145), o naujojo UAB „Sinesa“ direktoriaus R. V. gyvenamoji vieta nedeklaruota, SODROS duomenimis bendrovėje darbuotojų bendrovėje nėra.
Atsakovo argumentai, kad jis negali būti atsakingas dėl trečiojo asmens fiskalinių prievolių nevykdymo netinkamai apskaitant atsakovo perduotus pinigus, galėtų būti reikšmingi esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama įrodymų visumą, daro išvadą, kad netinkamai vestos pinigų apskaitos buvimas patvirtina aplinkybę dėl galimo atsakovo ir trečiojo asmens siekio perkelti civilinę atsakomybę juridiniam asmeniui, kuris ieškovei nuostolių atlyginti realiai negalėtų dėl savo turtinės padėties sudėtingumo, kas leidžia suabejoti dėl atsakovo ir trečiojo asmens sąžiningumo. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas K. B. yra UAB „GGP“ direktorius, verslininkas, jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl manytina, kad jis, tiek pasirašydamas pakvitavimus, tiek perduodamas trečiajam asmeniui pinigus pagal 2009-09-31 ir 2009-12-10 kasos pajamų orderius, bei įnešdamas pinigus į trečiojo asmens bankinę sąskaitą, turėjo elgtis atsakingai: pasirašydamas pakvitavimus nurodyti, kad veikia trečiojo asmens vardu, perduodamas pinigus į kasą pasidomėti dėl perduodamų pinigų įforminimo, apskaitos, įnešdamas iš ieškovės gautus pinigus į trečiojo asmens sąskaitą banke, kaip teigia, atsakovas, būtent taip turėjo nurodyti eilutėje „mokėjimo paskirtis“. Šiuo atveju jis mokėjimo paskirtį nurodė „Sąskaitos papildymas“. Tokį pinigų įnešimą teisėjų kolegija vertina kaip paskolą bendrovei , nes būtent taip bendrovė šią sumą apskaitė savo buhalteriniuose dokumentuose.
Byloje apklausto liudytojo J. A. parodymais jam atsakovas asmeniškai už vežamą žvyrą sumokėjo 4000 Lt grynais be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Šis asmuo nebuvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kaip leidžiančius daryti išvadą, jog su J. A. atsiskaičius be jokių apskaitos dokumentų, greičiausiai pinigus jam mokėjo atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų turėjęs įgaliojimą veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai, kad būtų gavęs iš trečiojo asmens 4000 Lt apmokėjimui už žvyro atvežimą ir iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos nematyti jokių mokėjimų atliktų J. A. už atliktus darbus ar per K. B..
Priešingai apeliantui, iš K. B. ieškovei pateiktoje vizitinėje kortelėje (t.1, b. l. 74-„GGP“ vizitinė kortelė) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo UAB „Sinesa“ atstovas ar darbuotojas. UAB „Sinesa“ ir UAB „GGP“ yra savarankiški juridiniai asmenys. Vizitinėje kortelėje nurodytas UAB „GGP“ buveinės adresas Kauno g. 2C, Ežerėlis, Kauno r. (t.3, b. l. 42). Byloje nustatyta, kad UAB „Sinesa“ faktiškai naudojo prekės ženklą ggp, buvo domeno ggp.lt užsakovas, apeliantas teigia, kad šiuo metu prekės ženklo savininkas yra UAB „GGP“. UAB „GGP“, kurios direktoriumi nuo 2009-01-05 buvo K. B.. Liudytojas S. Z. parodė, kad jis ieškovei rekomendavo K. B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį šiltnamių statyba, supažindino ieškovę su atsakovu žinodamas, kad jai nesisekė su šiltnamio statyba, o atsakovas užsiima šiltnamių statybos verslu; apie įmonę jam žinoma nebuvo, jam atsakovas buvo siūlęs pirkti šiltnamius iš įmonės „GGP“, jo kolegoms darbus yra atlikusi „GGP“, nes ant įrangos yra matęs lipdukus „GGP“ (t. 2, b.l. 124). Pripažintina, kad vizitine kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikaciją, nurodyti savo kontaktinius duomenis.
Byloje taip pat nustatyta, kad K. B. buvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas, nevykdė jokios individualios veiklos ir pajamas gavo tik iš UAB “Sinesa“ (t. 3, b.l. 144-148), UAB „GGP“, kurios direktoriumi nuo 2009-01-05 buvo K. B., 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo (t. 3, b.l. 148). Minėtos aplinkybės negali paneigti, kad atsakovas vykdė individualią veiklą neturėdamas verslo liudijimo bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikdamas gaunamų pajamų deklaracijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir trečiojo asmens atstovas J. T. dirbo vienas kito vadovaujamose bendrovėse, į tai, kad UAB „Sinesa“ finansinė padėtis buvo nestabili, neatmestina galimybė, kad atsakovas nesant jo nuolatinėje darbovietėje užsakymų statė ieškovei šiltnamį darbo metu ar po jo.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto K. B. argumentą, kad rašytinės statybų rangos sutarties nebuvimas patvirtina aplinkybes, jog atsakovas šiltnamio statybą vykdė kaip UAB „Sinesa“ darbuotojas, nes vadovaujantis CK 1.73 str. 1d. 1p. fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė nei 5000 Lt, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. CK 6 knygos XXXIII skyriaus pirmojo, trečiojo skirsnių nuostatos nenumato imperatyvo, kad statybų rangos sutartis turi būti sudaryta rašytine forma. Todėl įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio, tik riboja šalių teisę dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, išskyrus CK 1.93 str. 6 d. nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju esant kitokių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo rašytinių įrodymų, būtent, atsakovo pasirašytiems pakvitavimams, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, CK 1.93 str. 2 d. nuostatos netaikytinos, be to, pastebėtina, kad pats faktas dėl rašytinės sutarties nebuvimo nepatvirtina, kad rangos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė G. L. negalėjo suprasti, kad rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu UAB „Sinesa“ ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama rangos sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K. B., kuriam tenka atsakomybė už žalą, kilusią dėl netinkamo statybos darbų atlikimo.
Atsakovas- apeliantus su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - G. J. 2013-10-14 paaiškinimą, kuriame jis patvirtina, kad 2009 m. rudenį su kitais UAB „Sinesa“ darbuotojais, taip pat ir atsakovu, statė šiltnamį ūkininkei G. L.. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į procesinius dokumentus. Apelianto teiginys, kad G. J. pirmosios instancijos teisme negalėjo dalyvauti dėl komandiruočių, vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama nuo 2010-10-11 dienos, beveik 3 metus laiko, todėl atsakovas galėjo pasirūpinti, kad liudytojas atvyktų į teismo posėdį ir duotų parodymus teisme. Apeliantas nereiškia prašymo apeliacinės instancijos teismui apklausti G. J. liudytoju nagrinėjamoje byloje, o rašytiniai liudytojo parodymai negali būti laikomi leistinais įrodymais, kadangi liudytojo apklausa teismo vykdoma teismo posėdžio metu arba asmens buvimo vietoje CPK 192 str. numatyta tvarka. Šios bylos nagrinėjimo atveju nėra nei vienos išimtinės sąlygos, pagal kurią atsakovas turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, be to, G. J. paaiškinimas negali būti pripažįstamas leistu įrodymu. Todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas apeliantui.
Teisėjų kolegija, iš visų įrodymų visumos, įvertinusi jų prieštaringumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvada esant labiau tikėtina, jog rangos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, pagrįsta.
Dėl šiltnamio sugriuvimo priežasčių nustatymo, ekspertizės akto išvadų
Ieškovė atsakovo kaltę dėl dalies sugriuvusio šiltnamio ir sugriuvimo priežastį -kad sniego neatlaikė šiltnamio nešančios konstrukcijos dėl neįvykdyto techninio projekto -ne visur sumontuotų vėjo ryšių , netinkamai sumontuotų pamatų stulpelių, įrodinėja 2010-04-20 avarijos tyrimo aktu Nr.4D-734, teismo ekspertizės išvadomis, eksperto L. U. paaiškinimu, liudytojų parodymais ir kt. įrodymais.
Atsakovas nesutikimą su teismo ekspertizės išvadomis ir eksperto L. U. paaiškinimu grindžia savo pasitelkto eksperto G. R. surašytu aktu, jo parodymais, jog šiltnamis sugriuvo dėl senų kontrukcijų ir stogo nepriežiūros (sustabdžius darbus ieškovė nenuvalė per didelio sniego kiekio) ir nebuvus tecninio prižiūrėtojo. Teismo ekspertizės išvadomis abejoja dėl jų prieštaringumo bei dėl to, kad sugriuvusį šiltnamį apžiūrėjo ir matavimus atliko ne ekspertas, o jo padėjėjas, kuris nors neatkasė stulpelių, tačiau išvadoje nurodė, kad pamatų galvenos neatitiko išmatavimų reikalavimų paklaidos ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad šiltnamis, esantis Juodelių k., Biržų r., pastatytas nusižengiant ieškovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.). Minėtoje ekspertizėje konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sugriuvusio šiltnamio dalies plotas – 584,6 m². Atsakovo teiginį, jog jis darbus atliko neturėdamas techninio projekto, paneigia byloje apklaustos liudytojos G. M. ir R. L.. Pastaroji ne tik detaliai nurodė kada ir kokiomis aplinkybėmis projektas buvo įteiktas, bet ir paaiškino dėl kokių aplinkybių ji šias detales atsimena (t.2, b.l.84-86). Aplinkybių, leidžiančių abejoti juų parodymais, nenustatyta.
Ekspertizės akte pagrindinėmis šiltnamio dalies griūties priežastimis ekspertas nurodė: pamatų stulpeliai sumontuoti ne tam skirtoje vietoje, dėl to nešanti konstrukcija dirba kitaip, atsiranda papildomas ekscentricitetas, kuris yra didesnis už įvertintą ekscentricitetą, ne visur, kur numatyta techniniame projekte, sumontuoti ryšiai, kadangi nebuvo įvykdyti techninio projekto reikalavimai, susikaupęs didesnis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio dalies griūtį. Ekspertas, įvardindamas šiltnamio dalies nugriuvimo priežastis, teismo ekspertizės akto 24 psl. teigė, kad techninio projekto Bendrojo aiškinamojo rašto konstrukcijų dalyje nurodyta, jog „pamatų ašių nuokrypos nuo projektinės padėties neturi viršyti ± 5mm (17 pav.), o apžiūros metu nustatyta, kad pamatų stulpelių padėtis, lyginant su techniniame projekte numatyta padėtimi, svyruoja nuo 0 iki 50 mm (18 pav.), kas prieštarauja techninio projekto reikalavimams. Dėl to darė išvadą, kad pamatų stulpeliai sumontuoti ne tam skirtoje vietoje. 2012-09-05 teismo posėdžio metu ekspertas L. U. paaiškino, kad akto 18 pav. matyti, kad atstumas iki stulpelio centro yra 5 cm, rėmas fiksuotas bei šiltnamio viena kolona stovi ne vertikaliai ir tada šis pastatas negali pernešti tvarkingai apkrovos, nešanti konstrukcija dirba kitaip, atsiranda papildomas ekscentricitetas. Todėl atmestinas apelianto K. B. teiginys, kad iš nuotraukų neįmanoma nustatyti paklaidų. Ekspertas pabrėžė, kad labai svarbus pamatų paruošimas, šiltnamiui reikšmingas dalykas net keli centimetrai, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta (t.2, b.l. 143-146). Tuo pačiu ekspertas akte pastebėjo, kad pamatų stulpelių matmenys neatitinka projekte numatytų matmenų, netinkamai sudėta armatūra, nėra armatūros apsauginio sluoksnio, stulpelis neapibetonuotas, kaip tai numatyta techniniame projekte. Šią aplinkybę posėdžio metu ekspertas nurodė kaip vieną iš trijų darbų defektų, dėl ko sugriuvo šiltnamis. Paaiškino, kad prie stulpelių betonas nebuvo vibruotas ir kokybiško betono buvo nedidelis kiekis, stulpeliai buvo atkasti, nors ir ne itin giliai. Iš ekspertizės akto 8 pav. matyti, kad stulpelis neapibetonuotas, nors 6 pav. pavaizduota, kaip pagal techninio projekto brėžinį, turi būti įbetonuojamas stulpelis betoną užpilant iki žemės paviršiaus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto teiginys, kad įbetonuoti stulpeliai nebuvo atkasti. Taip pat teisinga pripažintina pirmosios instancijos teismo pastaba, kad aplinkybė, jog šiltnamį vietoje apžiūrėjo ne pats ekspertas, o jo asistentas, nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvadomis.
Atsakovo pateiktame G. R. tyrimo akte Nr. 11-03-14 nurodyta, kad UAB „Sinesa“ šiltnamio statybos darbus atliko tiksliai pagal pamatų plano brėžinį „Viking II“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. R. nurodė, kad matavo atstumus tarp stulpelių, viskas atitiko. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte ekspertas taip pat nurodė, kad techninio projekto polių ašių tinklelis atitinka pamatų planą – brėžį (Viking II) 1973-10-04, skirtumas tik tas, kad techniniame projekte numatyta 8 sekcijos, kurių plotis 6400, o pamatų plane- brėžinyje (Viking II) numatytos 9. Tačiau neaišku, ar G. R. tikrino, kokios buvo pamatų ašių nuokrypos milimetrų tikslumu. Iš tyrimo akto Nr. 11-03-14 4.2 p. matyti tik tai, kad jis atliko matavimus, nustatė pločius tarp ašių ir tarpuašių, o ne tarp atskirų stulpelių, todėl neaišku, ar jis atkreipė dėmesį, ar visi stulpeliai buvo vienoje tiesėje be nukrypimų.
Ekspertizės akte viena iš šiltnamio sugriuvimo priežasčių nurodyta tai, kad ne visur, kur numatyta techniniame projekte, sumontuoti vėjo ryšiai. Techninio projekto brėžinyje Nr. BR-07 (9 pav.) ir Nr. BR-10 (10 pav.) yra numatytas ryšių išdėstymas 2,5,9 3 m tarpatramiuose, o apžiūrėjus esamo šiltnamio nešančias konstrukcijas nustatyta, kad ne visur, kur numatyta techniniame projekte, sumontuoti ryšiai (11-12 pav.), apžiūrėtos kolonos, ant kurių projekte numatyta tvirtinti ryšius, tačiau žymių, kad ant jų būtų tvirtinti ryšiai, nėra (13 pav.), išnagrinėjus pateiktas sugriuvusios šiltnamio dalies nuotraukas nustatyta, kad tik viename iš trijų – devintame 3 m tarpatramyje – sumontuoti ryšiai (14 pav.). Minėtose paveikslėliuose – nuotraukose - yra aiškiai parodyta, kur turėjo būti sumontuoti ryšiai, nufotografuotose kolonose nematyti jokių gręžtinių skylių, todėl akivaizdu, kad prie jų ryšiai nebuvo tvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame 2010-04-20 avarijos tyrimo aktu Nr. 4D-734 taip pat pripažinta, kad sugriuvusioje statinio dalyje nebuvo sumontuoti vėjo ryšiai, projekte numatytose vietose (kontroliuoja techninis prižiūrėtojas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 2.p) ir šlapio sniego bei vėjo apkrova lėmė statinio dalies griūtį (t.1, b.l. 12-14-14).
Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad, nesant įvykdytiems techninio projekto reikalavimams, susikaupęs didesnis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio griūtį. 2012-09-05 teismo posėdžio metu ekspertas L. U. paaiškino, kad nuo 2010-02-12, kai rangovas paliko objektą, iki 2010-02-20 buvo iškritę 6 cm sniego ir konstrukcijos bet kokiu atveju turėjo atlaikyti 6-8 cm sniego, nes tai nėra didelė apkrova. Iki objekto pridavimo atsakomybė už statinio priežiūrą tenka rangovui. Sutiko, kad tuo atveju, jeigu būtų buvę ant stogo 38 cm sniego, tai pastatas galėjo sugriūti dėl šios priežasties. G. R. tyrimo akte Nr. 11-03-14 nurodyta, kad avarijos priežastis yra ta, kad du kartus buvo viršyta sniego maksimali apkrova ir nešančioji konstrukcija neatlaikė tokio svorio. Apskaičiuojant apkrovą rėmėsi Biržų meteorologijos stoties pažyma apie sniego dangą, kurioje nurodyta, kad 2010-02 naktį iš 19 į 20 d. sniego dangos vidutinis storis buvo 37 cm, o tankis (svoris)0,23 g/cm, kas jo skaičiavimu sudaro 85,1 kg/kv.m, kas viršija maksimalią sniego apkrovos normą daugiau kaip du kartus (max-40 kg/kv.m) ir tai sugriovė šiltnamį. Tokiu pat principu skaičiuojant, tai 2010-02-12-statybos sustabdymo metu, kaip teigia atsakovas, sniego apkrova jau viršijo leistiną ribą (būtų 60,8 kg/kv.m.). Jeigu tuo metu (2010-02-12) šiltnamis būtų pastatytas pagal projektą , realiai būtų sustabdytos statybos ir statyba būtų paruošta (užkonservuota) be sugriuvimo grėsmės - būtų nuvalytas sniegas ir pan., tai, kaip nurodė ekspertas, nuo šio momento iki šiltnamio griūties iškritęs 6-8 cm sniego sluoksnis nebūtų sugriovęs dalies šiltnamio.
Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akto išvados dėl sniego apkrovos prieštarauja G. R. tyrimo išvadoms. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pasitelktas ekspertas G. R. nepaneigė teismo eksperto padarytų išvadų. Pabrėžtina, kad jis tik teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad konstrukcijų senumas galimai turėjo įtakos šiltnamio sugriuvimui. Be to, G. R. pasirašė darbų sustabdymo aktą. Teismo ekspertizės akte ekspertas taip pat yra pažymėjęs, kad tikėtina, jog darbų sustabdymo aktas buvo surašytas vėliau, jau po statinio dalies griūties, įvertinus tuo metu susidariusį sniego storį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, G. R. teiginiai teismo posėdyje, kad galimai avarija įvyko dėl konstrukcijų senumo, negali būti laikomi visiškai objektyviais.
Byloje nenustatyta, jog šiltnamio dalis sugriuvo dėl kitų priežasčių nei nustatyta teismo ekspertizės metu. Vertinant įrodymų visumą pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo eksperto padarytomis išvadomis, kurios sutapo su pirminiu 2010-04-20 avarijos tyrimo aktu Nr. 4D-734, liudytojo S. Z. parodymais ir iš esmės G. R. tyrimo išvadomis. Netikėti ekspertizės išvadomis- pagrindo nėra. Atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė teismo ekspertizės pateiktų išvadų dėl šiltnamio sugriuvimo priežasčių ir aplinkybių.
Dėl ieškovės kaltės
Apeliantas K. B. nurodo, kad ieškovė visu šiltnamio statybos laikotarpiu nebuvo paskyrusi realią techninę priežiūrą vykdančio asmens, R. M. savo pareigas ėjo tik formaliai, nes jam ieškovė nepranešė apie vykdomą šiltnamio statybą, ieškovė neperdavė UAB „Sinesa“ statybos leidimo ir statybos žurnalo, statybą vykdė iš panaudotų ir labai senų statybinių medžiagų, nors apie netinkamas konstrukcijas buvo įspėta, neužtikrino šiltnamio šildymo, sniego nuvalymo nuo šiltnamio, nors nuo kitų šiltnamių sniegas buvo valomas, dėl to žalos dydis dėl nukentėjusiojo asmens kaltės turėtų būti mažinamas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 01 01 iki 2010 10 01) 2 str. 51 d. statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 16 str. 1d. statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškovė pripažino, kad su R. M. sutartis dėl techninės priežiūros buvo sudaryta nuo 2009-10-20 iki 2010-01-30, todėl šiltnamio techninė priežiūra šiltnamiui sugriuvus nebuvo teikiama. R. M. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie vykdomą šiltnamių statybą iš užsakovės per sutartyje numatytą laikotarpį jokios informacijos negavo, statinio statybos techninė priežiūra nebuvo vykdoma ir statybos objekte jis nesilankė, apie tai jis raštu informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos techninės priežiūros skyrių (t. 4, b.l. 51). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neužtikrino, kad būtų tinkamai vykdoma statinio statybos techninė priežiūra. Tačiau atsakovas, nesant techninio prižiūrėtojo, nepasinaudojo teise nevykdyti statybos ir tokiu būdu prisiėmė sau atsakomybę dėl darbų kokybės, juo labiau, kad techninio prižiūrėtojo nebuvimas, neatleidžia rangovo nuo pareigos tinkamai vykdyti sutartį.
CK 6.659 str. 1 d. įtvirtina, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, apžiūrėdamas medžiagas iš kurių reikės statyti šiltnamį, privalėjo įsitikinti ar šiltnamio konstrukcijos ne per senos ir apie tai, kad galbūt negalima iš tokių konstrukcijų statyti statinio, informuoti ieškovę, tačiau to nepadarė ir statė savo rizika. Taigi, atsakovas žinojo, kad šiltnamis bus statomas iš senų konstrukcijų; pats nereikalavo iš ieškovės statybinių medžiagų kokybę patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei neįteiktame 2009-02-12 darbų sustabdymo akte darbų stabdymo priežastimi įvardintas ieškovės neatsiskaitymas už atliktus darbus, o ne dėl to, kad pateiktos medžiagos netinkamos šiltnamio statybai- nekokybiškos (t.1, b.l. 114). Be to, kaip minėta, šiltnamis sugriuvo neatlaikęs sniego dangos ne dėl senų konstrukcijų, o dėl netinkamai sumontuotų konstrukcijų.
CK 6.682 str. 1 d. įtvirtinta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Šiltnamis nebuvo užsandarintas, nesumontuota panelė pamatinių stulpelių aukščio visu šiltnamio perimetru iš 6 mm polikarbonato plokštės, nesumontuotos durys (t.1, b.l. 114). Remiantis teismo ekspertizės aktu (33 psl.) šiltnamio nebuvo įmanoma šildyti nesant visų pastato aitvarų. Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, kad ieškovė neužtikrino šiltnamio šildymo, kadangi ji to ir negalėjo padaryti esant faktinei situacijai. Minėta, apie darbų sustabdymą ieškovė nebuvo informuota, objektas jai neperduotas, o pastato dalis sugriuvo dėl to, kad nebuvo įvykdyti techninio projekto reikalavimai ir susikaupęs didesnis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio dalies grūtį. Įstatymas įpareigoja rangovą tinkamai atlikti darbus. Todėl rangovas K. B. turėjo ne tik pagal techninį projektą statyti šiltnamį, tačiau ir pasirūpinti, jog nuo stogo būtų nukastas sniegas, tačiau to nepadarė ir dėl ieškovei padarytos žalos sugriuvus šiltnamiui, atsakomybė tenka atsakovui K. B..
Ieškovei statybos leidimas išduotas 2009-11-12 (t.1, b.l. 25). Ieškovė 2011-11-15 teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. atsakovui buvo paduotas leidimas, tačiau nepasirašytas, o atsakovas patvirtino, kad statybos darbai pradėti apie 2009-11-11 (t.2, b.l. 79,80). Todėl tikėtina, kad darbai buvo pradėti rangovui gavus statybos leidimą. Be to, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 2 p., rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Todėl atsakovas negalėjo pradėti statybos darbų be statybos leidimo, techninio projekto, o jeigu juos pradėjo, tai veikė savo paties rizika. Atsakovo teiginys, jog ieškovė neturėjo techninio projekto ir jis darbus atliko be jo, paneigia į bylą pateiktas techninis projektas (projektavimo sąlygų sąvadas Nr.A7-249,2009-11-06 ir pirmiau nurodytų liudytojų M. ir R. L. išsamūs parodymai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė neperdavė rangovui darbų žurnalo ir rangovas nepildė žurnalo. Atsakovas K. B. dirbo UAB „Sinesa“ direktoriaus pavaduotoju, atlikdavo statybos vadovo darbus, yra UAB „GGP“, kurios viena iš veiklos sričių yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, direktorius (t.3, b.l. 162), todėl manytina, kad jis atitinka šiltnamio statybos darbų atlikimui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, privalo būti susipažinęs su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros veiklas ir kt., reglamentuojančiomis imperatyviosiomis viešosios teisės normomis (LR Statybos įstatymu, jį lydinčiais poįstatyminiais aktais, statybos techniniais reglamentais ir kt.).
Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktas nustato, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aprašoma statybos darbų žurnale. Minėto statybos techninio reglamento 4 priedo statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos apraše 1, 2 p. nurodoma, kad statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Žurnalą privaloma pildyti statant naujus, rekonstruojant, kapitališkai remontuojant, griaunant esamus statinius, kurių statybai reikalingas statybos leidimas, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (ūkio ar rangos) statiniai statomi. Žurnalas Nr. 1 laikomas pagrindiniu. Už jo pildymą ir saugojimą atsako rangovas.
Byloje nėra duomenų ir atsakovas neteigė, jog jis kreipėsi į ieškovę dėl statybos darbų žurnalo perdavimo, o jo neperdavus atsisakė vykdyti statybos darbų. Teisėjų kolegijos nuomone, rangovas, net ir nesant statinio techninio prižiūrėtojo, statybos darbų žurnalo, darbus privalėjo atlikti kokybiškai, nenusižengiant techninio projekto reikalavimams, taip pat pasirūpinti, kad būtų nukastas nuo stogo sniegas iki statybos objekto perdavimo statytojai. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės veiksmai (techninės statinio priežiūros neužtikrinimas, statybos žurnalo neperdavimas rangovui) įtakojo nuostolių atsiradimą, todėl CK 6.253, 6.282 str. nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo sumažinimo, netaikytinos.
Dėl žalos dydžio
Ieškovė žalos dydį įrodinėja UAB „Skena“ atliktu sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymo kaštų aktu Nr. 13-03/08, įrodymais apie patirtas išlaidas šiltnamių pirkimui, ardymui, transportavimui ir papildomoms medžiagoms.
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo UAB „Skena“ paskaičiavimu. Vadovaudamasis LR CK 6.249 str. 1 d. bei remdamasis ieškovės 2010-10-08 pradiniame ieškinyje pateikta išsamia turėtų išlaidų šiltnamių įsigijimui iš Švedijos ūkininko skaičiuote (1 t. b.l. 3-6), nustatė žalos dydį.
Atsakovas- apeliantas neginčija 17.538 Lt už darbus sumokėtos sumos, tačiau tvirtina, kad sugriuvusio šiltnamio daliai turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas ir šiltnamio dalies vertė negali būti didesnė nei 4.314,35 Lt.
Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šiltnamio konstrukcijos buvo naudojamos nuo 1973 metų, šiltnamis buvo išardytas Švedijoje, transportuotas ir iš naujo surinkinėjamas Lietuvoje. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo UAB „Skena“ paskaičiuotu žalos dydžiu, atliktu įvertinus naujų statybinių medžiagų kainas, o vadovaudamasis LR CK 6.249 str. 1 d. bei remdamasis ieškovės 2010-10-08 pradiniame ieškinyje pateikta išsamia turėtų išlaidų šiltnamių įsigijimui iš Švedijos ūkininko skaičiuote (1 t. b.l. 3-6), paskaičiavo žalą, susidedančią iš pirkimo, ardymo, pervežimo kaštų. Į žalą įskaitė išlaidas, susijusias su pirktomis ir sunaudotomis sugriuvusiai šiltnamio daliai, medžiagomis. Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto K. B. argumentas, kad žalos dydis nustatytas neatsižvelgiant į šiltnamio konstrukcijų nusidėvėjimą.
Apelianto teiginys, kad konstrukcijos galimai transportavimo metu buvo pažeistos, nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantas sutinka, kad nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl, jo teigimu, žala yra 4.314,35 Lt (7,38 Lt x 584,6 m²), t.y. jis pripažįsta tik pirkimo išlaidas. Toks žalos dydžio skaičiavimas, kurį siūlo atsakovas- apeliantas, nepagrįstas ir neteisėtas nes, be minėtų šiltnamio įsigijimo kaštų ieškovė patyrė kitas išlaidas, susijusias su išardymu, transportavimu, papildomų medžiagų pirkimu. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos išlaidos nerealios, byloje nėra. Atsakovas rašytiniais įrodymais nepaneigė ieškovės patirtų išlaidų ir žalos dydžio, kurias įrodinėjo rašytiniais įrodymais ir kurių pagrindu pirmosios instancijos padarė išvadą apie žalos dydį, su kuo sutinka teisėjų kolegija.
Aptartais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, pagrįstai įvertino ne tik konstrukcijų įsigijimo kainą, bet ir tai, kiek kainavo ieškovei šiltnamių išardymas, parvežimas, kiek šiltnamio pastatymui sunaudota statybinių medžiagų, bei pagrįstai darė išvadą, kad iš viso ieškovei buvo padaryta žalos už 24.664,27 Lt. Aplinkybių, leidžiančių daryti kitokią išvadą, teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo pirmosios instancijos teisme
Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu turėjo 500 Lt išlaidų advokatui (t.1. b.l. 7,110); 1400 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 12); 2500 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 122), iš viso turėjo 4400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat ieškovė sumokėjo 2018 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 8); 2019 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 1); 800 Lt išlaidų už žalos paskaičiavimą (4 t. b.l. 121). Iš viso turėjo 9237 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 10432,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 123-131); 4840 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 113). Iš viso, atsakovas turėjo 15272 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių vadovaujasi CPK 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 2d. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Kadangi apeliantas K. B. skundžia visą pirmosios instancijos sprendimą įvertintina, ar teisingai paskaičiuotos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai du kartus nurodė ieškovės turėtas 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir laikė, kad vietoje 500 Lt ieškovė turėjo 1000 Lt išlaidų, nors byloje pateiktas mokėjimo dokumentas ir jo kopija (t.1. b.l. 7,110). Ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtomis rekomendacijomis, pripažįsta pagrįstomis, kadangi jos neviršija priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsakovas advokatei A. R. už jos teisinę pagalbą sumokėjo 4840 Lt (t.1, b.l. 113). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė atsakovui ruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, taip pat atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose (viso 12 valandų), pripažintina, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, 10432,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b.l. 123-131) yra ženkliai viršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R. V. atsakovui ruošė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atskirąjį skundą, paaiškinimą dėl patikslinto ieškinio, prašymus dėl įrodymų pateikimo, liudytojo apklausos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose (viso 9 valandas), patyrė įrodymų rinkimo, pašto, telefoninių pokalbių išlaidas, pagrįstomis išlaidomis šio advokato pagalbai apmokėti pripažintinos 5000 Lt atsakovo turėtos išlaidos. Vadovaujantis aukščiau minėtų rekomendacijų 3 p. advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju advokato R. V. kontora yra Kaune, jis į teismo posėdžius važinėjo į Biržus, kelionės išlaidos įtrauktos į 2013-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą, sudaro 925,65 Lt (765 Lt +PVM) (t.4, b.l. 125). Šios išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis, nagrinėjama byla nėra labai sudėtinga, kad reikėtų dėl teisinės pagalbos kreiptis į konkrečioje srityje besispecializuojantį advokatą, todėl iš ieškovės negali būti priteisiamos. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstomis atsakovo turėtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti pripažįsta 9840 Lt išlaidas.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (61 %). Sutinkamai su nustatytomis pagrįstomis šalių patirtomis bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija jas iš naujo paskirsto. Kadangi iš atsakovo priteistina 5.634,57 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, o iš ieškovės – 3.837,60 Lt atsakovui, pritaikius priteistinų sumų užskaitymą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1.796,97 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalis nesikeičia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė apeliacinį skundą apmokėjo 308 Lt žyminiu mokesčiu, atsakovas – 1.266 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, o atsakovo skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas apeliacinėje instancijoje atstovavimo išlaidas. Atsakovas turėjo 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalbos apmokėjimu, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1.796,97 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 206,88 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 64,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 132,26 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai.
Grąžinti atsakovui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt užstatą civilinėje byloje Nr. 2-79-948-13, įmokėtą 2013-05-14 į teismo sąskaitą liudytojo dalyvavimo užtikrinimui.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 308 Lt žyminio mokesčio ieškovei G. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Grąžinti K. B. apeliacinės instancijos teismui pateiktus G. J. paaiškinimus.