Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovui K. B., jo atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims . (duomenys neskelbtini) ir R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl gautų pinigų priteisimo, žalos atlyginimo pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims . (duomenys neskelbtini) ir R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 4. b.l. 75-78) prašo priteisti iš atsakovo jo naudai: 1) 51846,23 Lt žalos atlyginimą dėl turto netekimo; 2) 17538,00 Lt turėtų tiesioginių išlaidų; 3) 5% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė G. L. posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, kad dėl šiltnamio statybos su atsakovu tarėsi 2009 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. Anksčiau atsakovo nepažinojo. K. B. jai pasiūlė S. Z.. Su K. B. susipažino 2009 m. pavasarį, kai jis pradėjo jai skambinti ir siūlyti savo paslaugas. Iš pradžių nesutiko, bet paskui ją įkalbėjo. Kalbėjo su atsakovu asmeniškai telefonu. Po to K. B. atvažiavo į vietą, apžiūrėjo konstrukcijas ir pasakė kainą. Kad buvo kažkokia įmonė, sužinojo tik teismo eigoje. Rašytinės sutarties nebuvo sudariusi. Išvažiavo į Norvegiją užsidirbti pinigų statyboms. Statybos projektą ir statybos leidimą turėjo. Tais metais statė tik vieną šiltnamį. Šiltnamis buvo pradėtas statyti 2009 m., o sugriuvo 2010 m. Techninė statinio priežiūra nebuvo vykdoma. Su techniniu prižiūrėtoju buvo sudaryta sutartis, bet nebuvo rašytinės rangos sutarties, todėl raštiškai nepranešė techniniam prižiūrėtojui. Mano, kad rangovas turėjo informuoti apie padarytus darbus ir reikalauti techninio prižiūrėtojo. Visą atsakomybę prisiėmė K. B.. Pradžioje K. B. pareikalavo 20 000 litų avanso. Sumokėjo asmeniškai atsakovui avansą ir pasirašė raštelį. Paskui persiuntė iš Norvegijos pinigus savo atstovei ir ji, turėdama notaro įgaliojimą, K. B. sumokėjo 10 000 litų ir 15 000 litų. Atstovė jam davė grynais pinigais į rankas ir apie tai yra pasirašyti rašteliai. Apie statybos eigą, kokie darbuotojai stato, nežinojo. Pasitikėjo rangovu. B. N. gavo pasiūlymą nugriauti dar 1 šiltnamį; paprašė K. B. atvykti apžiūrėti. Jis pasakė, kad dėl sveikatos negali vykti ir pasiūlė J. T., kuris nuvyko į Norvegiją ir klausė, ar ji negalėtų surasti darbo. Kad jis kažkokios firmos savininkas nežinojo, o jis pats nepasisakė. Galvojo, kad vyksta su fiziniu asmeniu. Kai šiltnamis sugriuvo, Lietuvoje jos nebuvo. Apie tai informavo kaimynė ir žmonės prižiūrėję sodybą. Tada grįžo į Lietuvą, paskambino K. B.. Ryte atvažiavo darbininkai tęsti darbų. Jie net nežinojo, kad šiltnamis sugriuvo. Statybos projektas buvo perduotas K. B.. Pirmą kartą, kai vyko susitarimas dėl šiltnamių, buvo atvažiavęs tartis vienas K. B., o antrą kartą su darbininkais, kad išrūšiuotų konstrukcijas, J. T. pirmą kartą nebuvo atvažiavęs. Projektą K. B. perdavė dukterėčia R. L. ir G. M.. Dokumentų perdavimas nebuvo įformintas. Medžiagų sertifikato nebuvo, nes rangovas privalėjo ją informuoti, jei medžiagos netinkamos. Su J. T. nebuvo tariamasi dėl papildomų darbų atlikimo, jis jokių darbų neatlikinėjo. 2010 m. vasario mėn., apie 12 d. jai nepranešė, kad stabdo darbus dėl šiltnamio statybos. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 51 846 litų pagal lokalinę sąmatą, o už nesugriuvusią atstatytą dalį 16 000 litų. Apie 50 000 litų kainavo konstrukcijos, jų parvežimas iš Švedijos, išmontavimas. A. Z. paskaičiavo, kiek turėjo būti atstatyta ir kiek kainavo atstatyti nesugriuvusią dalį. Nepagrįsto praturtėjimo nebūtų. Tegul K. B. atstato dėvėtomis medžiagomis. Š. N. išardė ne dėl senumo, o dėl to, kad nutarė nebeūkininkauti.

A. K. B. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad toje statyboje rangovu nebuvo, nebuvo sudaręs nei raštiškų, nei žodinių sutarčių. Dirbo . (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir prižiūrėjo statybos eigą. Su ieškove nesitarė. Buvo tartasi su . (duomenys neskelbtini) atstovu J. T.. Kai šiltnamis buvo pastatytas, padaryti visi darbai, ieškovė nevykdė to, ką buvo prižadėjusi, dėl to . (duomenys neskelbtini) sustabdė darbus ir konservavo šiltnamį. Tuo momentu, kai jis nugriuvo, darbai nevyko. Šiltnamis buvo pilnai konservuotas ir visas perimetru apsiūtas polikarbonatu. Kai nugriuvo, ieškovė jam paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų apžiūrėti. Atvažiavo direktorius J. T., visi darbininkai, ir ruošėsi atjungti sugriuvusį šiltnamį ir imtis kažkokių priemonių. Darbų sustabdymo aktas surašytas 2009-02-12, o šiltnamis sugriuvo 2009-02-19. Ieškovės tuo metu nebuvo, nebuvo kam įteikti to akto. Ieškovę informavo telefonu. Nežinojo, kad yra techninis prižiūrėtojas. Nei projekto, nei žurnalo darbams pildyti negavo. Su ieškove apie reikalavimus buvo šnekėta. Ieškovė žinojo, statė ne pirmą šiltnamį. Pinigus iš ieškovės paėmė, įnešė į . (duomenys neskelbtini) kasą ir paėmė pajamų orderį. Dalis pinigų buvo įnešta į sąskaitą tiesiai per banką. Per kiek laiko pinigai turi būti įnešti į kasą, negali tiksliai pasakyti. Asmeniškai su ieškove dėl statybos nesitarė, nei žodžiu, nei raštu sutarčių nesudarinėjo. Ieškovė sakė, kad sudarys sutartį, o paskui nieko nesakiusi išvažiavo ir toliau buvo bendraujama tik telefonu. Užstatas buvo paimtas gelžbetonio stulpelių gamybai. Apie tai yra . (duomenys neskelbtini) sąskaita. . (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju, prižiūrėjo, kaip dirba žmonės. Dirbo G. J., kitų pavardžių, kas dirbo pasakyti negali. . (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Įmonės dokumentus tvarkė direktorius. Jam būdavo duodami žodiniai pavedimai. Vasario mėnesį buvo sustabdyti darbai dėl to, kad ieškovė nemokėjo už papildomus darbus. Ieškovė papildomai susitarė su J. T., kad jo žmonės nuardys stogo konstrukcijas, kur blogai pastatytas šiltnamis, ir perduos šito šiltnamio statybai. Susitarė, kad įmonės darbuotojai nuardys konstrukcijas, bet kai nenorėjo atsiskaityti, direktorius liepė sustabdyti darbus, parašė dokumentus, darbus sustabdė ir užkonservavo šiltnamį. Buvo surašytas sustabdymo aktas. Kai pirmą kartą atvažiavo su direktoriumi J. T. ir susitiko su ieškove namuose, ieškovei davė vizitines korteles. . (duomenys neskelbtini) naudojo vizitinės kortelės su GGP prekiniu ženklu. GGP internetinis puslapis buvo UAB „Sinesos“. Pasakė ieškovei, kad pasižiūrėtų kokius darbus daro . (duomenys neskelbtini) Tai buvo tik kontaktas, niekas ieškovės neklaidino. Su GGP jokių sutarčių nebuvo. Tiek jis, tiek J. T., pateikė tą pačią pristatymo formą, tą pačią dieną, per tą patį susitikimą. . (duomenys neskelbtini) leido reklaminius bukletus. Statybines medžiagas – polikarbonatą pirko užsakovė, o visas kitas statybines medžiagas pirko . (duomenys neskelbtini) vardu. Tvirtinimo detalės, pamatiniai blokeliai buvo užsakyti ir pirkti irgi . (duomenys neskelbtini). Nei statybos leidimo, nei žurnalo, nei projekto ieškovė nepateikė. Statė be projekto. Šiltnamis tipinis, todėl statė pagal jo originalų planą, kurį ieškovė buvo pateikusi J. T.. Pamatus UAB „Sinesa“ statė pagal tipinį pamatų planą. Užsakovė davė to šiltnamio nuotraukas. Nesutinka su eksperto L. U. išvadomis. Nurodė, kad ekspertas net nebuvo atkasęs pamatų, nors išvadoje rašoma, kad pamatų galvenos neatitiko išmatavimų reikalavimų paklaidos. Sniego neatlaikė nešančios konstrukcijos; jei ryšiai nebūtų sumontuoti, šiltnamis būtų į šoną nuvirtęs; vėjo ryšiai buvo sudėti pagal tipinį projektą ir jų pilnai pakako. Ekspertas pats nedalyvavo, dalyvavo jo atstovas. Ekspertizė jam kelia abejonių. . (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju nuo 2009 m. vasaros pradžios iki 2012 m. Finansinių dokumentų nepasirašinėjo; pasirašydavo ant sąskaitų; ant sąskaitos gali pasirašyti bet kuris darbuotojas. Gautus pinigus įnešė į kasą. Įsakymas, kad gali paimti pinigus buvo. Ant kasos pajamų orderio yra įrašyti numeriai. Dėl numerio formos atsakyti negali. Numeris yra data. Įnešė pinigus banke. Kodėl kasininkė užrašė „sąskaitos papildymas“, negali pasakyti. Darbuotojų objekte buvo įvairiai – ir 5, ir 4; jie keitėsi. Buvo vedama pinigų apskaita už pirktas prekes įmonės buhalterijoje. Prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką panešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo R. M. atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką panešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Liudytojas G. R. paaiškino, kad dirba . (duomenys neskelbtini) Kaune statybos darbų vadovu. Dėl šiltnamio sugriuvimo jį pasikvietė atsakovas; dviese su atsakovu nuvyko į vietą. Buvo prieš konservavimą ir po griūties. Prieš konservavimą matė, kad viskas buvo teisingai padaryta. Šiltnamis buvo ne taip eksploatuojamas kaip priklauso. Jis turėjo būti šildomas. Esminis dalykas – senos, beveik 40 metų, konstrukcijos. Prieš statant tokį pastatą, reikėjo sertifikato konstrukcijoms, kiek jos dar gali laikyti. Konservuojant šiltnamį įvertino, kad vėjo ryšių pakankamai. Nuotraukose matyti, kad vėjo ryšiai ir dabar yra. Apžiūrint šiltnamį matėsi, kad jis sugniuždytas, nes atramos neatlaikė sniego. Matavo atstumus tarp pamatų stulpelių – viskas atitiko. Šiltnamio sugriuvimo priežastis – sniego nenuvalymas, pažeistos statybos eksploatacijos sąlygos. Konstrukcijos lūžo dėl sniego apkrovos. Šiltnamis buvo visas apsiūtas polikarbonatu. Negali atsakyti, ar buvo tuščių ertmių.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė statybos leidimą, statybos darbų rūšis – nauja statyba, statybos objektas - šiltnamis, bendras plotas 1551,93 kv.m., Statybos adresas - Juodelių k., Biržų r. (t.1, b.l. 111). Iš byloje esančio 2010-04-20 avarijos tyrimo akto Nr. 4D-734 matyti, kad 2010 m. vasario mėnesį naktį iš 19 d. į 20 d. sugriuvo dalis statomo šiltnamio, esančio . (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 12 – 14). Sugriuvusios šiltnamio dalies plotas apie 700 m². Teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad šiltnamis, esantis . (duomenys neskelbtini) pastatytas nusižengiant ieškovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.). Minėtoje ekspertizėje konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sugriuvusio šiltnamio dalies plotas – 584,6 m². Teismo ekspertizės akto išvadoje (t. 2, b.l. 105) konstatuojama, kad rangovas yra atsakingas už statomo šiltnamio dalies sugriuvimą jo statybos metu, buvo pažeista: Statybos įstatymo 4 ir 15 straipsniai, STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimai. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl nupirktų šiltnamių statybos susitarė su atsakovu K. B.. Pagal žodinį susitarimą už šiltnamių pastatymą G. L. atsakovui įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt., o faktiškai sumokėjo 45 000 Lt; šiuos pinigus ji perdavė atsakovui K. B.. Sutarties kainos šalys neginčija.

LR CK 6.681 str. 1 d. nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. LR CK 6.682 str. 1 d. nustato, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto (LR CK 6.696 str. 1 d.).

Rangą ir statybos rangą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenustato specialių reikalavimų šios sutarties formai. Todėl šiuo atveju žodinės statybos rangos sutarties turinys nustatomas atsižvelgiant sutarties šalių valią (iki susitarimo sudarymo ir esant susitarimui), į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o nepavykus nustatyti sutarties turinį patvirtinančių faktinių aplinkybių turi būti taikomos dispozityvios teisės normos (LAT nutartis 3K-7-262/2010). Šalys, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl šiltnamio statybos buvo sutarta žodžiu, tačiau skirtingai nusako šio žodinio susitarimo turinį. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas iš tiesų buvo rangovas ir atliko šiltnamio statybos darbus: ar atsakovas K. B., ar trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) Atsakovas teigė, kad jis sugriuvusių šiltnamių statyboje dalyvavo tik kaip . (duomenys neskelbtini) atstovas – darbuotojas, todėl negali būti pripažintas rangovu ir būti atsakingas už ieškovei padarytą žalą.

Trečiojo asmens atstovas J. T. teismo posėdyje parodė, kad jis su G. L. telefonu susitarė dėl šiltnamio statybos darbų vykdymo ir jų kainos; nurodė, kad sugriuvusio šiltnamio statybos darbus vykdė G. J. ir kiti darbininkai, kurie yra Baltarusijos piliečiai, ir kurių pavardžių J. T. neatsimena; su minėtais darbininkais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys (t. 2, b. l. 83).

Liudytojas S. Z. parodė, kad jis ieškovei rekomendavo K. B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį šiltnamių statyba, supažindino ieškovę su atsakovu žinodamas, kad jai nesisekė su šiltnamio statyba, o atsakovas užsiima šiltnamių statybos verslu; apie įmonę jam žinoma nebuvo. Trečiojo asmens atstovą J. T. jis yra matęs vieną kartą, kai pas ji buvo atvykęs kartu su atsakovu apskaičiuoti šiltnamiams žaliuzių sistemos. Jam atsakovas buvo siūlęs pirkti šiltnamius iš įmonės „GGP“, jo kolegoms darbus yra atlikusi „GGP“, nes ant įrangos yra matęs lipdukus „GGP“ (t. 2, b.l. 124).

Iš bylos duomenų, matyti, kad šiltnamių statybos rangos sutarties sudarymo, statybos darbų vykdymo ir šiltnamių sugriuvimo metu (2009-2010 m.) K. B. buvo trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nevykdė jokios individualios veiklos ir pajamas gavo tik iš . (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 144-148). UAB „GGP“, kurios direktoriumi nuo 2009-01-05 buvo K. B., 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo (t. 3, b.l. 148). Iš K. B. ieškovei pateiktoje vizitinėje kortelėje (t. 1, b. l. 74) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo . (duomenys neskelbtini) atstovas ar darbuotojas; tuo labiau, kad UAB „Sinesa“ direktorius J. T. taip pat prisistatinėjo kaip ir UAB „GGP“ gamybos direktorius. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šia kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikaciją, šie duomenys niekaip negali patvirtinti, kad G. L. turėjo suprasti, jog bendrauja su juridinio asmens, o būtent su . (duomenys neskelbtini) atstovu.

Ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai asmeniškai K. B. iš viso grynais pinigais sumokėjo 45 000 Lt: 2009-09-28 – 20 000 Lt, 2009-12-03 – 15 000 Lt ir 2009-12-09 – 10 000 Lt; pinigų priėmimo pakvitavimai pasirašyti atsakovo, nenurodant, kad jis atstovautų ne save, o . (duomenys neskelbtini) (t 1., b. l. 35, 36). Dalis ieškovės atsakovui sumokėtų pinigų (20 000 Lt) pagal 2010-02-17 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą apskaityta trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 91). Pažymėtina, kad ši sąskaita faktūra išrašyta tik 2010-02-17, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto. Minėta PVM sąskaita – faktūra ieškovės nepasirašyta. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. numatyta, kad PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimą nedelsiant išrašyti PVM sąskaitą –faktūrą. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Tų pačių taisyklių 10 straipsnyje įtvirtinta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, o pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilsesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Teismas kritiškai vertina atsakovo pateiktus - 2009-09-31 kasos pajamų orderį Serija S1 ir 2009-12-10 kasos pajamų orderį Serija S1, kuriais K. B. įnešė atitinkamai 20 000 Lt ir 14 000 Lt į . (duomenys neskelbtini) sąskaitą (t. 3 b.l. 154, 155). Kasos pajamų orderiai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, tuo tarpu vietoje jų numeracijos nurodoma tik data. Atsakovas kitais byloje esančiais įrodymais negalėjo paaiškinti šių dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių pakvitavimų, kuriais atsakovas priėmė pinigus, negalima spręsti, kad K. B. veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nėra nurodyta, kad atsakovas veikė, kaip juridinio asmens atstovas ar turėjo įgaliojimą veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog K. B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

Teismas sprendžia, kad šie duomenys nepaneigia tikimybės, kad K. B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, esant įrodymų, patvirtinančių, kad iš G. L. gauti pinigai pateko į trečiojo asmens sąskaitą.

Įrodymų, kad . (duomenys neskelbtini) darbuotojai, išskyrus K. B., būtų dalyvavę atliekant šiltnamio statybos darbus, byloje nėra. Trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių, statant minėtą šiltnamį pavardžių. Taip pat nebuvo pateiktos su darbininkais sudarytų terminuotų darbo sutarčių kopijos, kurias duodamas parodymus minėjo J. T.. Dėl kitų darbuotojų, dirbusių pas ieškovę, įdarbinimo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) jokių duomenų teismui nėra pateikę. Iš liudytojo J. A. parodymų matyti, kad atsakovas už vežamą žvyrą jam sumokėjo 4 000 Lt grynais be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, tai rodo, kad J. A. nebuvo trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kadangi su juo atsiskaitinėjo tiesiogiai atsakovas, o iš trečiojo asmens buhalterinės apskaitos nematyti jokie mokėjimai J. A. už atliktus darbus. Faktas, kad J. A. pinigai buvo sumokėti be jokių apskaitos dokumentų patvirtina, kad greičiausiai pinigus jam mokėjo atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

Iš 2009 m. . (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos dokumentų duomenų, kad . (duomenys neskelbtini) būtų vykdžiusi statybos darbus G. L. ūkyje, nėra; 2009 m. . (duomenys neskelbtini) metinėje finansinės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. bendrovėje dirbo 4 darbuotojai - buhalterė ir direktorius ištisus metus, darbininkai įdarbinami esant darbu būtinumui.

Iš 2010-02-17 PVM sąskaitos – faktūros turinio matyti, kad trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) suteikė šias prekes ir paslaugas: pardavė ieškovei stulpelius šiltnamio pamatams, atliko šiltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus. Iš šių duomenų teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo galėjo veikti tik kaip subrangovas arba paslaugų teikėjas, kadangi atliko tik nedidelę šiltnamio statybos darbų dalį bei ieškovei kaip prekybininkas pardavė tam tikras prekes. Tą faktą patvirtina ir tai, kad tik dalis iš ieškovės gautų pinigų yra apskaityta trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje ir tai patvirtina 2010-02-17 PVM sąskaita – faktūra (t.1, b.l. 91) bei teismui pateikti išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys (t.2, b.l. 131, 132). Tai, kad . (duomenys neskelbtini) pas ieškovę vykdė kitus statybos darbus nepaneigia tikimybės, kad ginčo šiltnamio dalyje rangovu buvo būtent atsakovas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. L. negalėjo suprasti, kad rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu . (duomenys neskelbtini) ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K. B. ir visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, rangovu pripažintinas K. B. ir jam tenka atsakomybė už žalą kilusią dėl netinkamo statybos darbų atlikimo.

Dėl nuostolių dydžio ir kaltės

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.245 str.). Civilinės atsakomybės taikymui yra būtinos šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai.

Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš LR CK 6.249 str. 1 d. nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal LR CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.

Teismo ekspertizės aktu ir eksperto išvada, kuria teismas neturi pagrindo netikėti, konstatuota, kad atsakovui statant ieškovės šiltnamį nebuvo įvykdyti paruošto techninio projekto reikalavimai (netinkamai sumontuoti pamatų stulpeliai, ne visur sumontuoti vėjo ryšiai), susikaupęs didelis sniego sluoksnis sukėlė šiltnamio griūtį. Šiltnamio dalis sugriuvo dėl to, kad neatlaikė sniego apkrovos. Vykdydamas statybą rangovas atsakovas K. B. nesilaikė statybai keliamų reikalavimų, nepildė darbų žurnalo, nebaigė tinkamai statybos, neužtikrino nebaigtos statybos saugumo, nes objektas nebuvo priduotas užsakovui - ieškovei. Atsakovo K. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu nepaneigia šių išvadų. Tai, kad šiltnamį vietoje apžiūrėjo ir matavimus atliko ne pats ekspertas, o jo asistentas, nesudaro pagrindo abejoti eksperto padarytomis išvadomis. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad statybos darbai buvo vykdomi be statybos projekto, turint tik tipinį projektą.

Atsakovo pasitelktas ekspertas G. R. teismo posėdžio metu akcentavo, kad galimai šiltnamis sugriuvo dėl senos konstrukcijos ir per didelio sniego kiekio ant jo. Pažymėtina, kad atsakovas apžiūrėdamas medžiagas iš kurių reikės statyti šiltnamį, privalėjo įsitikinti ar pastato konstrukcijos ne per senos ir apie tai, kad galbūt negalima iš tokių konstrukcijų statyti statinio, informuoti ieškovę, tačiau to nepadarė ir statė savo rizika. LR CK 6.659 str. 1 d. įtvirtina, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tačiau rangovas nei karto nesikreipė į ieškovę dėl medžiagų kokybės, todėl eksperto paaiškinimai dėl konstrukcijų senumo byloje neturi reikšmės ir nepaneigia teismo eksperto išvadų.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su R. M. sutartis dėl techninės priežiūros buvo sudaryta tik iki 2010-01-30, todėl šiltnamio techninė priežiūra šiltnamiui sugriuvus nebuvo teikiama. Be to, atsakovas siekė įrodyti, kad pastato statybos jo sugriuvimo metu buvo sustabdytos. Siekdamas dėl tam tikrų priežasčių sustabdyti vykdomą statybą, rangovas privalo informuoti užsakovą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apie tokį statybos sustabdymą ieškovė buvo tinkamai informuota. Atsakovas nurodo, kad ieškovę informavo telefonu, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. LR CK 6.682 str. 1 d. įtvirtinta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Todėl aplinkybė, kad rangovas neperdavė statybos objekto užsakovui, rodo, kad rangovas buvo atsakingas už tokio statinio sugriuvimą, o perdavimo statybos objekto perdavimo fakto atsakovas neįrodė.

Šiltnamio griūties dieną tarp šalių sudaryta rangos sutartis galiojo ir pagal LR CK 6.682 str. 1 d. statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priima užsakovas, tenka rangovui. Rangovas K. B., sudarydamas sutartį ir atlikdamas statybos darbus, neįspėjo užsakovo dėl to, kad yra kliūčių sutarčiai tinkamai vykdyti, kaip bandė aiškinti teismo posėdžio metu, todėl jis prisiėmė visą riziką dėl šiltnamio statybos. Atsakovas žinojo, kad šiltnamis bus statomas iš senų konstrukcijų; pats nereikalavo iš ieškovo statybinių medžiagų kokybę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kad būtų tinkamai užsandarintas šiltnamis, sustabdžius darbus, byloje nėra. Kad ieškovei būtų tinkamai pranešta apie statybos sustabdymo darbus, byloje taip pat nėra. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad dėl šiltnamio griūties kalta pati ieškovė. Kadangi įstatymo leidėjas atsakomybę dėl statinio žuvimo jo statybos metu (t.y. iki perdavimo užsakovui momento) nustatė rangovui, todėl K. B. turi atsakyti už kilusius padarinius ir atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius. Tačiau teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad pati ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga. Ieškovė pripažino, kad šiltnamio statybos laikotarpiu nebuvo paskyrusi techninę priežiūrą vykdančio asmens, žinojo, kad statybos darbai buvo vykdomi atsakovui neturint šiltnamio projekto.

Įrodyti žalos faktą ir dydį tenka nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovės teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje sugriuvusio šiltnamio atstatymo kaštai paskaičiuoti, įvertinus, kad bus naudojamos naujos statybinės medžiagos. Teismo manymu, tai reikštų, kad atstatyto naujomis medžiagomis šiltnamio vertė būtų didesnė už tą, kuri buvo iki šiltnamio sugriuvimo, kadangi sugriuvusio šiltnamio dalis buvo statyta iš 40 metų senumo konstrukcijų.

Nuostolius, vadovaujantis LR CK 6.251 str. nuostatomis, privalo atlyginti statytojas, tačiau visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.

Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paskaičiuotos žalos dydis laikytinas nepagrįstu ir todėl mažintinas.

Atstatymui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Tačiau šioje situacijoje nėra įmanoma atkurti atsakovės turtą tos būsenos, kurios jis buvo iki jo sugadinimo. Visais atvejais tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis, todėl turtas vis tiek bus atnaujintas labiau, nei atsakingas dėl jo sugadinimo kaltas asmuo. Tokiu atveju jei turtui atkurti yra panaudojamos žymiai geresnės medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763, kat. 39.2.4.). Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sugriuvusios šiltnamio dalies plotas 584,6 m²; šiltnamį, galima sutvarkyti atstatant sugriuvusią šiltnamio dalį ir sujungiant su nesugriuvusia; 3) šiltnamio perstatyti, apimant sugriuvusią ir nesugriuvusią dalis, nereikia; 4) šiltnamio atstatymo sąnaudos litais (2012-10-21 kainų lygiu, sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymui naujomis konstrukcijomis ir medžiagomis, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikia 51846,23 Lt (t. 3, b.l. 119-121). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, negali vadovautis ieškovės pateikta . (duomenys neskelbtini) atliktu sugriuvusios šiltnamio dalies atstatymo kaštų aktu Nr. 13-03/08, nes taip būtų pažeistas kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje.

Ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai atsakovui sumokėjo iš viso 45000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai atliko darbus 584,6 m² plote iš 1500 m² (pagal išduotą statybos leidimą), todėl iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 17538 Lt turėtų išlaidų (45000 Ltx584,60 m² /1500 m²).

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (LR CK 6.249 str. 1 d.). Teismas remiasi ieškovės 2010-10-08 pradiniame ieškinyje pateikta išsamia turėtų išlaidų šiltnamių įsigijimui iš Švedijos ūkininko skaičiuote (1 t. b.l. 3-6).

Nusipirkusi viso 2 200 kv.m. ir 1 700 kv.m. šiltnamius (bendras plotas - 3900 kv.m.), už kuriuos sumokėjusi 28 800 Lt. 1 kv. m. šiltnamio kaina yra 7,38 Lt (28 800 Lt : 3 900 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 4314,35 Lt (7,38 Lt x 584,6 m²). Nupirktų 3900 kv.m. šiltnamių 1 kv. metro išardymas ieškovei kainavo 8,13 Lt (32 000 Lt : 3 936 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 4752,80 Lt (8,13 Lt x 584,6 m²). Nupirktų 3900 kv.m. šiltnamių parvežimas ieškovei kainavo už vieno kv. metro pervežimą po 9,19 Lt (36174,89 Lt : 3 936 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 5372,47 Lt (9,19 Lt x 584,6 m²). Atsakovo statomam 1 500 kv.m. šiltnamiui nupirkusi medžiagų, kurios buvo sunaudotos, už bendrą 26 232,35 Lt sumą. Vieno kvadratinio metro šiltnamio pastatymui sunaudota statybinių medžiagų už 17,49 Lt (26 232,35 Lt : 1500 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 10224,65 Lt (17,49 Lt x 584,6 m²). Iš viso, ieškovei buvo padaryta žalos už 24664,27 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteistina 42202,27 Lt (24664,27 Lt + 17538 Lt). Taip pat iš atsakovo yra priteistina 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymu tarp šalių nurodytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Todėl pasikeitus ieškinio dalykui, siekiant užtikrinti ieškovės patenkinto ieškinio reikalavimų įvykdymą, 2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, kuriuo nustatytas atsakovui priklausančio nekilnojamo ar kilnojamojo turto areštas, mažintinas nuo 69384,23 Lt sumos iki 42202,27 Lt sumos ir paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 str. 4d.).

Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu turėjo sekančias bylinėjimosi išlaidas: 2018 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 8); 500 Lt išlaidų advokatui (t.1. b.l. 7); 500 Lt išlaidų advokatui (t.1. b.l. 110); 2019 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 1); 1400 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 12); 2500 Lt išlaidų advokatui (4 t. b.l. 122); 800 Lt išlaidų už žalos paskaičiavimą (4 t. b.l. 121). Iš viso turėjo 9737 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turėjo 10432,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 123-131); 4840 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 113). Iš viso, atsakovas turėjo 15272 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (61 %).Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimui daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo bei liudytojo atvykimo į teismo posėdžius apmokėjimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.). Iš atsakovo K. B. priteistina 5940 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L. naudai, o iš ieškovės G. L. priteistina 5956 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. B.. Pritaikius priteistinų sumų užskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 16 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas įmokėjo 500 Lt užstatą (4 t. b.l. 40, 46, 47) į teismo sąskaitą dėl liudytojo dalyvavimo; ši suma, teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžintina atsakovui.

Eksperto A. Z. kelionės išlaidoms iš valstybės apmokėta 339,14 Lt (t. 2 b.l. 21). Pašto išlaidos valstybės naudai byloje siekia 165,62 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies ieškovės G. L. patikslintą ieškinį.

Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 42202,00 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius du šimtus du litus) žalos atlyginimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kuriuo areštuotas atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas 69384,23 Lt sumai (2013-05-31 turto arešto akto Nr. TA2-13-076008) sumažinti iki 42202,00 Lt sumos ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 16 Lt (šešiolika) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 206,88 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai.

Iš ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 64,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 132,26 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai.

Grąžinti atsakovui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt užstatą civilinėje byloje nr. 2-79-948-13, kuris 2013-05-14 buvo įmokėtas į teismo sąskaitą dėl liudytojo dalyvavimo užtikrinimo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.