- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 2A-297-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18998-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- UAB „Alpava“, A. T.
- Advokatai
- Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S., trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus J. B. bei atsakovų UAB „Alpava“ ir A. T. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2833-199/2011 pagal ieškovo P. S. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Alpava“ ir A. T., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. A., dėl nuomos mokesčio priteisimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. B. ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo, atsakovų A. T. bei UAB „Alpava“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b.l. 3, t. I ir b.l. 3-4, t. II) prašė priteisti jam iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Alpava“ ir A. T. solidariai 18510 Lt, t.y. 18000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą ir 510 Lt už saugos tarnybos vykdytą šio namo apsaugą.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. B. ieškiniu (b.l. 13, t. II) prašė priteisti jai iš atsakovų UAB „Alpava“ ir A. T. solidariai 18000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą.
Atsakovai UAB „Alpava“ ir A. T. priešieškiniu (b.l. 15-18, t. II) prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-20 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp J. B., P. S. ir individualios įmonės „Alpava“ kaip apsimestinį sandorį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius patenkino dalinai, atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovų A. T. bei UAB „Alpava“ solidariai ieškovui P. S. 8400 Lt nuomos mokesčio, 475, 90 Lt už apsaugą, 266,27 Lt žyminio mokesčio bei 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą ir iš atsakovės A. T. trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais J. B. 8400Lt nuomos mokesčio, 252 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt už advokato teisinę pagalbą. Taip pat teismas priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų A. T. ir UAB „Alpava“ solidariai 69,90 Lt, iš ieškovo P. S. 9,46 Lt ir iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. B. 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išnagrinėjęs bylą teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovų reikalavimą pripažinti negaliojančia 2008 m. lapkričio 20 d. sutartį kaip apsimestinį sandorį, sudarytą pridengiant kitą sandorį – viso namo pirkimą-pardavimą. Teismas vertino, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad šalys susitarė dėl gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo ateityje. Ieškinius byloje pareiškę namo savininkai ir atsakovai nesusitarė dėl parduodamo ir perkamo namo kainos, atsiskaitymo tvarkos, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminų. Teismas pripažino, jog tikroji šių asmenų valia buvo sudaryti namo nuomos sutartį, o ne namo pirkimo-pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo P. S. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. B. ieškininius reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad 2008 11 20 nuomos sutartyje numatytas nuomos mokestis yra neprotingai didelis, todėl pakeitė šios sutarties 3.1 p. sąlygą, nustatydamas, jog nuomos mokestis kiekvienam nuomotojui yra po 1500 Lt per mėnesį, o ne po 3000 Lt, priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 8 d., t.y. dienos, kada, teismo vertinimu, atsakovai neteko galimybės toliau naudotis išsinuomotu namu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 114-115, t. II) ieškovas P. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, jo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas : 290 Lt žyminį mokestį ir 200 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Apeliaciniu skundu (b.l. 119-120, t. II) tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti, jos ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas : 288 Lt žyminį mokestį ir 200 Lt už advokato teisinę pagalbą.
Skunduose šie apeliantai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu priteisė pusę prašomos nuompinigių sumos, atsižvelgdamas į tariamai neprotingai didelį nuomos mokestį, į tariamą sutarties šalių nelygybę, į tai, kad nuomos sutartis buvusi nutraukta įspėjus nuomotojus 2009 02 23 ir į tai, kad nebuvę perduotos patalpos, nuomininkai neva negalėję patekti į patalpas. Teismas, jų nuomone, netinkamai taikė materialinės teisės normas, mažindamas ieškinį, ir procesines teisės normas, nepagrįstai atsižvelgdamas į aplinkybes, kurios tariamai leido tenkinti tik dalį ieškinio.
Dėl tariamai per didelio nuomos mokesčio ir sutarties šalių nelygybės
Nuompinigių suma yra didelė, nes yra didelis nuomojamas plotas - virš 400 kv.m. Kartu su dideliu namu atsakovei atiteko naudotis ir didelis žemės sklypas, kuriame yra tas namas - 0,1304 ha. Todėl šiuo atveju nėra akivaizdžios šalių nelygybės. Atvirkščiai, nuompinigių dydis yra proporcingas išsinuomotam nekilnojamajam turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant sutartis galioja sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 str. 1 d.- šalių valia, kokios yra sutarties sąlygos, šiuo atveju - koks nuompinigių dydis. Todėl šiuo atveju teismas nepagrįstai taikė CK 1.5 str., 6.228 str. 1 ir 3 dalis ir remdamasis šiomis materialinės teisės normomis mažino ieškinį per pusę.
Dėl sąlygų pasikeitimo (CK 6.204 str.) ir nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.217 str.)
Ši teisės norma leidžia nukrypti nuo sutarties sąlygų ne bet kokiai sutarties šaliai, o tik nukentėjusiajai. Byloje yra 2009 11 09 nuosprendis, kuriuo H. A., buvęs IĮ „Alpava“ direktorius, yra nuteistas už veiksmus, įvykdytus 2009 05 08 išlaužiant nuomojamų patalpų duris. Šis nuosprendis patvirtina, kad ne nuomotojai yra kalti dėl to, kas vyko, ir kad ne IĮ ar UAB „Alpava“ yra nukentėjusioji sutarties šalis. Nukentėję yra nuomotojai. Todėl šios teisės normos negalima taikyti lengvinant nuomininko padėtį. Taip pat šios teisės normos turinys leidžia teigti, kad vykdant sutartis leidžiama atsižvelgti ne į bet kokias aplinkybes, kurios keičia sutarties vykdymą. Šioje byloje jeigu ir pasikeitė aplinkybės, tai pasikeitė dėl nuomininko valios ir veiksmų, byloje yra aktas, kuris patvirtina, kad namo raktai nuomininkei buvo perduoti. Buvo perduotas ir antras raktų egzempliorius. Raktų praradimas ar tariamas praradimas tapo žinomas tik 2009 05 08, kada buvo išlaužtos durys. Tos aplinkybės galėjo atsirasti tik dėl nuomininkų kaltės. Todėl tos naujos aplinkybės negali lengvinti nuomininko padėties. Priešingu atveju būtų akivaizdus teisingumo principo pažeidimas - nuomotojas niekuo dėtas, o jo padėtis bloginama. Nuomos sutarties terminas nebuvo numatytas. Tačiau sutarties 4.2 p. numatė, kad sutartis gali būti nutraukta įspėjus kitą šalį prieš 3 mėn. Taigi nuomininkui parašius nuomotojams 2009 02 23įspėjimą, nuomos sutartis nutrūko tik 2009 05 23. Todėl nuoroda į sutarties nutraukimą ankstesniu laiku nepagrįsta.
Dėl sutarties pakeitimo
CK 223 str. numato teismui teisę keisti sutarties sąlygas. Tačiau pagal šio įstatymo 2 dalies turinį galima spręsti, kad turi būti pareikštas toks ieškinys ir tik po to, kada priešinga pusė atsisakė sąlygas keisti. Šioje byloje nebuvo pareikštas ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Byloje yra priešieškinis dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tačiau jo negalima laikyti ieškiniu dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes šiuo atveju yra visai skirtingi ieškinio dalykai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 108-112, t. II) atsakovai UAB „Alpava“ ir A. T. prašo panaikinti 2011 m. spalio 03 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.2-2833-199/2011 ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo P. S. ir trečiojo asmens J. B. ieškinį ir patenkinti atsakovų priešieškinį, taip pat priteisti ieškovo P. S. ir trečiojo asmens J. B. atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šie apeliantai nurodo, kad skundžiamas 2011 m. spalio 03 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi teismas pažeidė procesines teisės normas bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Jie savo skundą grindė tokiais motyvais:
Pirma, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė trečiojo asmens H. A. parodymais, duotais baudžiamojo proceso metu, tinkamai neišsprendęs trečiojo asmens dalyvavimo teismo procese asmeniškai ar per atstovą klausimo, nesigilino, ar galima vadovautis psichine liga sergančio trečiojo asmens parodymais, duotais kitoje byloje, bei ar tuo metu, kai jis davė tokius parodymus, jis suprato jų esmę. Be to, pirmosios instancijos teismas neleistinai savo priimtą sprendimą grindė įtraukto į procesą, tačiau jame neapklausto trečiojo asmens parodymais, duotais baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamos visiškai kitos aplinkybės. Todėl laikytina, jog skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė.
Antra, teismas priimtą sprendimą motyvavo neleistinai interpretuodamas 2009 m. vasario 27 d. ieškovo P. S. atsakymą IĮ „Alpava“ direktoriui H. A., bei neleistinai, savo nuožiūra interpretuodamas trečiojo asmens parodymus, užfiksuotus kitoje byloje, šio asmens net neapklausdamas, laikytina, jog skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė.
Trečia, skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus, jo teiginiai akivaizdžiai ir iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, skundžiamame sprendime teigiama, kad „A. T. bei jos buvęs draugas tretysis asmuo H. A. išnuomotose patalpose pasidėjo savo daiktus, gavo raktus nuo abiejų butų, jiems buvo priduota signalizacija su kodu. <...> faktiškai namas buvo perduotas nuomininkui, buvo perduoti raktai, nuomininkas padėjo name savo daiktus /.../ nuomos sutartis buvo vykdytina, nes P. S. bei- J. B., nors ir nesudarė namo priėmimo-perdavimo akto, nenurodė elektros skaitiklio parodymų, tačiau leido naudotis namu atsakovams, kurie iš karto sudėjo savo daiktus <...>“. Tačiau tame pat sprendime kitoje vietoje teigiama visiškai priešingai, o būtent: „iš išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų esančių byloje bei privataus kaltinimo byloje, akivaizdu, kad raktų nuo nuomotų patalpų nuomininkai neturėjo. Tokiu būdu, atsakovams mokėti tokio dydžio nuomos mokestį, kaip nurodytas nuomos sutarties 3.1 p, nesant galimybės naudotis nusinuomotu daiktu tapo labai sudėtinga, o nuomotojai nešalino šių trūkumų, perdavimo- priėmimo akto nerašė, raktų nedavė“.
Žemesnės instancijos teismas
Ketvirta, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „<...> tiktai baigiamose kalbose atsakovų atstovas nurodė, neva tarėsi dėl namo pirkimo po 4000 lt už vieną kv.m." Tačiau, visų pirma, atsakovai šioje byloje turi skirtingus atstovus: atsakovą UAB „Alpava“
atstovauja šio juridinio asmens direktorė A. T., o kitą atsakovą – A.
T. - advokatas Edvinas Sergaitis. Antra, apie tai, kad namą buvo tartasi pirkti mokant
atsakydama į jai užduotą jos atstovo klausimą. Taigi, ši aplinkybė buvo įvardinta ne tik
baigiamosiose kalbose, kaip tai teigiama skundžiamame sprendime, bet atsakovės Aldonos
T. apklausos metu. Atsakovės A. T. parodymai yra savarankiškas
įrodymas šioje byloje. Ignoruodamas šį įrodymą, bei pabrėždamas, jog tokių parodymų
apskritai nebuvo, o apie namo pirkimo kainą - 4000 Lt už kv.m. - buvo užsiminta tik baigiamosiose kalbose, teismas akivaizdžiai net nevertino atsakovės A. T.
parodymų apie tai. Todėl laikytina, jog skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė.
Žemesnės instancijos teismas
Penkta, atmesdamas atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> išnagrinėjus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus akivaizdu, kad šalių bei trečiųjų asmenų valia buvo nukreipta sudaryti būtent nuomos sutartį. Kaip jau minėta, tai patvirtina ir privataus kaltinimo byloje esantys įrodymai, būtent atsakovės A. T., H. A., P. S. bei J. B. parodymai, bei įsiteisėję Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis 2009-11-09, 2010-03-01 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriuose konstatuota, kad P. S., A. T., J. B., H. A., kaip A. T. draugą verslo partnerį bei IĮ „Alpava " direktorių siejo nuomos santykiai, nuomos objektas namas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas suteikė prejudicinę reikšmę neva privataus kaltinimo byloje nustatytai aplinkybei, jog „<...> P. S., A. T., J. B., H. A., kaip A. T. draugą verslo partnerį bei IĮ „Alpava" direktorių siejo nuomos santykiai“, nors paminėtą privataus kaltinimo bylą nagrinėję teismai tokios aplinkybės apskritai nenustatinėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs apie tai, kad tam, jog tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, nei nagrinėjamoje byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2010-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2010 ir kt). Todėl skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prejudicinę reikšmę aplinkybei, jog „ <...> P. S., A. T., J. B., H. A., kaip A. T. draugą verslo partnerį bei IĮ „ Alpava“ direktorių siejo nuomos santykiai“, nors ši aplinkybė privataus kaltinimo byloje apskritai nebuvo nustatinėjama. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė. Be to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino pagrįstais atsakovių argumentus, jog nuomos mokesčio dydis už nebaigtos statybos nekilnojamąjį daiktą t.y. dviejų butų nebaigtos statybos namą yra neprotingai didelis. Teismas pripažino, kad „atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, esančius byloje bei privataus kaltinimo byloje, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad nuomos mokestis buvo nustatytas neprotingai didelis.“ Todėl teismas pakeitė 2008-11-20 nuomos sutarties, sudarytos tarp P. S., J. B., IĮ „Alpava“ 3.1.p. sąlygą iš dalies ir nustatė, kad nuomos mokestis yra 3000 lt už visą namą. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad 6000 Lt suma, kurią buvo įsipareigota mokėti ieškovui ir trečiajam asmeniui kas mėnesį, buvo akivaizdžiai per didelė nuomos mokesčiui ir ši suma buvo ne nuomos mokestis. Tai buvo avansiniai atsiskaitymai už perkamą namą, kurie šalių susitarimu turėjo būti įskaičiuoti į namo kainą, sudarant jo pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovai nurodė, kad mokant po 6000 Lt kas mėnesį, per 52,5 mėnesius, tai yra per vos kiek daugiau nei 4 metus butų sumokėta visa namo kaina. Todėl tokio dydžio (6000 Lt kas mėnesį) mokesčiai tikrai negali būti traktuojami kaip nuomos mokesčiai. Sutikdamas su atsakovų argumentu, jog nuomos mokesčio dydis yra neprotingai didelis, pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl atsakovų nurodyto argumento, kad nuomos mokesčiu realiai buvo įvardinti avansiniai atsiskaitymai už perkamą namą, kurie, šalių susitarimu turėjo būti įskaičiuoti į namo kainą, sudarant jo pirkimo – pardavimo sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas akivaizdžiai net nesigilino į šią aplinkybę. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai neatmetęs atsakovių viso proceso metu įrodinėtų aplinkybių, tai yra iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo P. S. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. B. apeliacinius skundus atsakovai prašė atmesti šiuos apeliacinius skundus (b.l.131-135, t. II).
Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas P. S. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. B. prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti (b.l. 129-130, t. II).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovo P. S. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Taip pat teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai savo priimtą sprendimą grindė įtraukto į procesą, tačiau jame neapklausto trečiojo asmens parodymais, duotais prijungtoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamos visiškai kitos aplinkybės, savo nuožiūra interpretavo trečiojo asmens H. A. parodymus, užfiksuotus kitoje byloje, neapklausdamas šio asmens teismo posėdyje, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nenuoseklus, jo kai kurie teiginiai akivaizdžiai ir iš esmės prieštarauja vieni kitiems (konkrečiai apie raktų nuo nuomojamo perdavimą), tačiau nesutinka su šių apeliantų nuomone, jog dėl to pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas surašytas akivaizdžiai nesilaikant CPK 270 str. 4 d. reikalavimų teismo sprendime glausta forma nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą, argumentus apie teismo atmestus įrodymus. Teismas sprendime labai išplėstai aprašė bylos aplinkybes, faktiškai vos ne perrašydamas visą 2008 11 20 sudarytos nuomos sutarties turinį, aplinkybes, nustatytas prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-297-58/2009, išnagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teisme, ko nebuvo būtina daryti. Įstatymo reikalavimų sprendimo turiniui nesilaikymas patį teismo sprendimą padarė sunkiai suprantamą, dėl ko atsakovai, galimai neteisingai suvokę tokį sprendimą, ir pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas P. S. ir tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. B. 2008 m. lapkričio 20 d. kaip nuomotojai sudarė su nuomininku individualia įmone „Alpava“ dviejų butų gyvenamojo namo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, nuomos sutartį. Tai patvirtina Sutartis (b.l. 15-16, t. I), šalių paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Individuali įmonė „Alpava“ jos savininkės atsakovės A. T. 2009 02 20 sprendimu buvo pertvarkyta į UAB „Alpava“, kuri perėmė visas buvusios individualios įmonės „Alpava“ teises ir pareigas (b.l. 56-57, t. I).
Nors atsakovai UAB „Alpava“ ir A. T. priešieškiniu (b.l. 15-18, t. II) ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-11-20 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nuomos sutartį, sudarytą tarp J. B., P. S. ir individualios įmonės „Alpava“ kaip apsimestinį sandorį, sudarytą siekiant pridengti kitą sandorį, pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taip nuspręsti.
Atsakovai teigia, kad 2008-11- 20 sutartis buvo sudaryta ne ketinant sudaryti nuomos sutartį, o pasirengti namo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui. Kokį konkrečiai sandorį atsakovai 2008-11-20 su namo savininkais sudarė, jie patys priešieškinyje neįvardijo, teismo posėdžio metu atsakovės A. T. atstovas nurodė, kad buvo sudaryta žodinė preliminari gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis, o įforminta kaip nuomos sutartis ( b.l. 88, t. II). Kadangi įstatymas (CK 6.165 str.) numato rašytinę preliminariosios sutarties formą, o rašytinės sutarties šalys nesudarė, be to nepateikė įrodymų apie sutartą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, negalima pripažinti, jog šalys susitarė gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti ateityje. Namo savininkams neneigiant, kad buvo tariamasi su atsakovo įmonės „Alpava“ atstovu dėl namo pirkimo – pardavimo, tačiau nepripažįstant, kad buvo susitarta, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus parduotas šiam atsakovui namas, nėra pagrindo pripažinti, jog nuomos sutartimi buvo siekiama pridengti kitą – preliminarią namo pirkimo- pardavimo – sutartį. Atsakovų argumentas, kad sutartyje nustatyta neprotingai didelė namo nuomos kaina, tad akivaizdu, jog buvo numatyti mokėjimai už perkamą namą, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįstas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kokios buvo sutarties sudarymo metu toje vietovėje namų nuomos rinkos kainos, todėl negalima pripažinti, jog 2008-11-20 sudarytoje sutartyje nustatyta nuomos kaina yra neprotingai didelė.
Kad šalys sudarė būtent nuomos sutartį, o ne kokią kitokią, be pačios sutarties turinio patvirtina ir ieškovo bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, paaiškinimai, taip pat ir faktas, kad individuali įmonė „Alpava“ 2009 02 23 pranešė nuomotojams atsisakanti būtent nuomos sutarties, o ne pirkti namą (b.l. 78-81, t. I).
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, todėl šioje dalyje priimto sprendimo nekeičia (CPK 185, 263 str.).
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškiniai bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad teismo sprendimas nėra šioje visiškai pagrįstas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pakeičia.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškininiai reikalavimai priteisti jiems 2008-11-20 nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį, o ieškovui dar ir už pastatų apsaugos paslaugas, yra pagrįsti.
2008-11-20 Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas individuali įmonė „Alpava“ už nuomą mokės abiem namo savininkams po 3000 Lt kiekvienam per mėnesį. Pakeisti šios sutarties sąlygas, susijusias su nuomos mokesčio dydžiu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu, neturėjo nei pagrindo, nei teisės , nes dėl sutarties pakeitimo atsakovas UAB „Alpava“ nesikreipė pirmiausia į nuomotojus, tokio reikalavimo šis atsakovas kaip nuomininkas nereiškė ir nagrinėjant bylą teisme. Be to, kaip jau minėta, atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, kad sutartimi sutartas nuomos mokestis yra neprotingai didelis, neatitinka namų toje vietovėje buvusioms nuomos rinkos kainoms.
Nuomos mokestis namo savininkams kaip nuomotojams priteistinas, kaip kad jie ir prašo, už laikotarpį nuo 2008-11-21 iki 2009-05-21. Teisėjų kolegija vertina, kad nuomininkas individuali įmonė „Alpava“ 2009 02 23 pareiškimais dėl nuomos sutarties atsisakymo (b.l. 78-81, t. I) įspėjo nuomotojus apie sutarties nutraukimą. Kadangi pagal 2008-11-20 nuomos sutartį (4.2 p.) įspėti kitą šalį privalu prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo, nuomos mokestis gali būti priteistas už laikotarpį iki 2009-05-23. Nors paminėtuose 2009 02 23 pareiškimuose nuomininkas ir nurodė, kad jis atsisako nuomos sutarties, nes jam nuomotojai neperdavė namo pagal aktą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuomininkas pradėjo naudotis namu dar iki nuomos sutarties sudarymo, 2008-11-28 nuomininko savininkė gavo raktus nuo namo, galėjo namu netrukdomai naudotis ir naudojosi iki 2009-05-08, pripažįsta, jog toks sutarties atsisakymas tik formalus, faktiškai 2009-02-23 atsakovas įspėjo namo savininkus apie nuomos sutarties nutraukimą.
Ieškovas reikalavo priteisti jam nuomos mokestį ir už apsaugos paslaugas solidariai iš abiejų atsakovų - UAB „Alpava“ ir A. T.. Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. B., kaip matyti iš viso jos patikslinto ieškinio turinio ir paaiškinimų teismo posėdyje, taip pat prašė priteisti jai nuomos mokestį iš abiejų atsakovų solidariai (b.l. 13-14, t. II, b.l. 86, t. II).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti šiais abiem ieškiniais reikalaujamas sumas iš abiejų atsakovų solidariai nėra pagrindo, šios sumos priteistinos iš atsakovo UAB „Alpava“ ir subsidiariai iš atsakovės A. T.. Atsakovas UAB „Alpava“ yra individualios įmonės „Alpava“ teisių ir pareigų perėmėjas, veikiantis individualią įmonę „Alpava“ jos savininkės atsakovės A. T. 2009 02 20 sprendimu pertvarkius į UAB „Alpava“ (b.l. 56-57, t. I). Vadovaujantis CK 2.104 straipsnio 2 dalimi, tuomet, kai yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. Iš šios įstatymo normos matyti, kad pertvarkomo juridinio asmens dalyviai yra atsakingi subsidiariai. Subsidiarioji atsakomybė suprantama kaip papildoma atsakomybė kartu su kitu asmeniu.
Atsižvelgdama į šiuos paminėtus teisinius argumentus, teisėjų kolegija pakeičia Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškiniai, priteisdama šiems asmenims visas jų reikalaujamas sumas iš atsakovo UAB „Alpava“ ir subsidiariai iš atsakovės A. T., o taip pat naujai paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui P. S. priteisiama 18510 Lt suma, kurią sudaro 18000 Lt nuomos mokestis ir 510 Lt už apsaugos paslaugas, trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. B. priteisiama 18000 Lt nuomos mokestis (CK 6.487 str.). Ieškovas P. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2025,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 6 ir 18, t. I; b.l. 78-82, t. II), tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. B. turėjo 1040 Lt tokių išlaidų (b.l. 99, t. I; b.l. 77, t. II). Šios išlaidos jiems priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str.).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas P. S. turėjo 490 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 116-117, t. II), o tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. B. turėjo 488 Lt tokių išlaidų (b.l. 121-122, t. II). Šios išlaidos, patenkinus šių asmenų apeliacinius skundus, taip pat jiems priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų UAB „Alpava“ ir A. T. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo P. S. ir trečiojo asmens J. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis, palikti nepakeistą.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
Ieškovo P. S. ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti ieškovui P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Alpava“ (į.k. 300535326) bei subsidiariai iš atsakovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 18510 Lt (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus dešimt litų) skolą ir 2025,30 Lt (du tūkstančius dvidešimt penkis litus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. B. ieškinį patenkinti pilnai.
Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Alpava“ (į.k. 300535326) bei subsidiariai iš atsakovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų) skolą ir 1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Alpava“ (į.k. 300535326) ir iš atsakovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš kiekvieno po 43, 68 Lt (keturiasdešimt tris litus ir 68 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti ieškovui P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Alpava“ (į.k. 300535326) bei subsidiariai iš atsakovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 490 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo UAB „Alpava“ (į.k. 300535326) bei subsidiariai iš atsakovės A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 488 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.