Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovams M. V., V. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) O. B. nukentėjo nuo atsakovų smurtinių veiksmų. Ieškovas paskyrė O. B. netekto darbingumo pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma, patvirtina, kad O. B. buvo mokama netekto darbingumo pensija (e.b. t.1, b.l.10-13, 15). (duomenys neskelbtini) Darbingumo lygio pažymoje DL-1, Nr.(duomenys neskelbtini), O. B. nustatytas darbingumas 40 proc. dėl patologinių būsenų, pagal TLK-10: Nr.(duomenys neskelbtini) ir kiti medicininiai dokumentai (Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynai, išrašai, epikrizės ir kt.) (e.b. t.1, b.l.17, t.2, b.l.51-58, 59-62).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius (duomenys neskelbtini) raštu Nr.(duomenys neskelbtini) (e.b. t.3, b.l.5-7), pateikė rašytinę informaciją apie O. B. netektą darbingumo lygį. Nurodė, kad 2018 m. vertinant O. B. darbingumo lygį dėl (duomenys neskelbtini) smurtinių kitų asmenų veiksmų patirtų sužalojimų kilę potrauminiai sveikatos funkciniai sutrikimai buvo įvertinti 55 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Papildomai įvertinus gautus O. B. medicininius duomenis, nustatyta, kad stuburo skausmai vargina po 2015 m patirtos traumos, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iki patirtų traumų, nebuvo nustatyta, kad O. B. būtų diagnozuotos vertebrogenines patologijos ir būtų taikomas gydymas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Tarnybai yra suteikta kompetencija nustatyti neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius ir jų lygį, bei dėl to priimti sprendimus. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių su gydymo procesu susijusių klausimų. Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iš esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, jog asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vertindami darbingumo lygį vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr.(duomenys neskelbtini) iš baudžiamosios bylos, kuroje atsakovai buvo pripažinti kaltais dėl O. B. padarytų sužalojimų. Šioje išvadoje teismo medicinos ekspertai atliko tyrimą, siekiant nustatyti ar O. B. nustatytas neįgalumas lygis (60 proc. nedarbingumas) tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) jam padarytais kūno sužalojimais, ir konstatavo, kad O. B. nustatytas neįgalumo lygis (60 proc. nedarbingumas) tiesiogiai nesusijęs su (duomenys neskelbtini) jam padarytais kūno sužalojimais (e.b. t.3, b.l.11-23).

Atsakovų prašymu buvo paskirta teismo medicinos deontologinė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertai atlikę ekspertinį tyrimą pagal 2022 m. spalio 3 d. teismo nutartimi paskirtą deontologinę (medicinos duomenų) teismo ekspertizę, siekiant nustatyti ar O. B. sveikatos būklė bei jo organizmo funkcijų sutrikimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) atsakovų smurtiniais veiksmais O. B. atžvilgiu ir šiam padarytais kūno sužalojimais, konstatavo, kad O. B. nustatytas neįgalumo lygis (60 procentų nedarbingumas) nėra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) su jam padarytais kūno sužalojimais. O. B. nustatyti sužalojimai (duomenys neskelbtini), nėra tiesiogiai susiję su jo darbingumo lygio sumažėjimu. Pateiktose Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymose nurodytos diagnozės pagal TLK-10, nėra tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) O. B. padarytais sužalojimais. Dėl (duomenys neskelbtini) smurtinio įvykio padarinių O. B. nėra netekęs bendro pastovaus darbingumo. Ekspertinį tyrimą atliko trys ekspertai: ekspertas L. G. turintis ekspertinio darbo stažą nuo 1976 metų, Ž. M. turintis ekspertinio darbo stažą nuo 2000 metų, S. B. turintis ekspertinio darbo stažą nuo 2000 metų. Visi trys ekspertai turi kvalifikaciją deontologinės ekspertizėms atlikti.

CK 6.263 straipsnis nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, tiek fizinis, tiek juridinis, turi pareigą elgtis rūpestingai, o pažeidęs šią pareigą ir padaręs žalos, privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), jei neįrodo, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių tokia civilinė atsakomybė negalima. Taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, tai yra, nustatant, kad yra tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalies normomis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant ir taikant teisės normas dėl civilinės atsakomybės ne kartą konstatuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civilinio proceso kodekso 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Teismo nutartimi paskirtos ir trijų ekspertų, turinčių teismo medicinos gydytojų specialybę, kvalifikaciją gyvų asmenų ir mirusiųjų žmonių kūnų ir jo dalių bei deontologinėmis ekspertizėms atlikti, ekspertizės išvados yra išsamiai motyvuotos. Duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertizių išvadų pagrįstumo byloje nėra ir ieškovė nepateikė. Ieškovė teigė, kad ekspertizės aktas neturi reikšmės, nes nieko naujo jame nėra, kas buvo nurodyta ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) ir reikšminga tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos kontrolės skyriaus specialistų, nustatytos aplinkybės, kad O. B. nustatytas 60 proc. nedarbingumas, o su smurtiniais veiksmais susiję diagnozės, netekto darbingumo lygį sudaro 45 proc.

Nors ieškovė nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygioms įrodinėjimo priemonėms paneigti ekspertės išvadų. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertai, ekspertizės akte aptarė ir įvertinio šiuos duomenis:

1. O. B. konstatuoti išoriniai sužalojimai, sietini su 2015-06-20 patirta trauma - poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, abiejuose žastuose, krūtinės srityje; odos nubrozdinimai dešinės alkūnės abiejų čiurnų ir kairio kelio srityse, nugaroje, kairėje blauzdoje - vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti išoriniai sužalojimai pasekmių neturėjo, todėl su prarastu darbingumu nesiejami. 2. Remiantis (duomenys neskelbtini), O. B. nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl neatmetama, kad tai galėjo būti padaryta užduoties aplinkybėse nurodomu (t. y. 2015-06-20), arba artimu tam, laiku. Kita radiologiškai diagnozuota kaulinė patologija (įskaitant ir trauminę) su 2015-06-20 patirta trauma nesiejama. 3. O. B. nustatytas darbingumo lygis 40 % (netektas darbingumas 60%) nuo 2018-01-18 iki 2020-01-17 dėl šių patologinių būklių:(duomenys neskelbtini). Nė viena iš diagnozuotų patologinių būklių nėra sietina su kairės pusės XII šonkaulio užpakalinio galo priestuburinės dalies ir stuburo L1 ir L2 slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžių, t.y. su 2015 06 20 patirtos traumos pasekmėmis. 4. Nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima 2015-06-20 patirtos traumos išraiškas, t.y. kairės pusės XII šonkaulio užpakalinio galo priestuburinės dalies ir stuburo L1 ir L2 slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžius ar jų pasekmes įvertinti bendrojo darbingumo praradimu pagal „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelę“, kuria remiantis nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas teismo medicinoje, kai po traumos diagnozuojami tos traumos liekamieji reiškiniai. 5. O. B. radiologiškai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) lūžiai, galimai sietini su (duomenys neskelbtini) patirta trauma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 6. O. B. diagnozuoti sužalojimai, sietini su (duomenys neskelbtini) patirta trauma, neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse.

Ekspertai įvertino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymose (duomenys neskelbtini) DL-1, Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) DL-1, Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytų O. B. nustatytų diagnozių pagal TLK-10 ryšį su (duomenys neskelbtini) O. B. padarytais sužalojimais ir nustatė, kad šiose pažymose nurodytos diagnozės nėra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) O. B. padarytais sužalojimais. Teismas neturi pagrindo abejoti trijų ekspertų išvadų teisingumu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ir tai sudaro pagrindą šių ekspertų išvadas vertinti kaip patikimą įrodymą.

Pažymėtina, kad šios ekspertizės išvados neprieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) pateiktai išvadai, jog O. B. nustatytas neįgalumo lygis (60 proc. nedarbingumas) tiesiogiai nesusijęs su (duomenys neskelbtini) jam padarytais kūno sužalojimais. Minėtą tyrimą atliko teismo ekspertas S. M., turintis ekspertinio darbo stažą nuo 1995 m. ir J. V., turintis ekspertinio darbo stažą nuo 2001 m. Taigi, net penki teismo ekspertai, turintys didelę ekspertinio darbo stažą, remiantis civilinės bylos medžiaga ir atlikdami O. B. medicinos dokumentų analizę nustatė, jog O. B. nustatytas neįgalumo lygis (60 procentų nedarbingumo) nėra tiesiogiai susijęs su (duomenys neskelbtini) su jam padarytais kūno sužalojimais. Teismo posėdyje (2022 m. gegužės 30 d. ) apklausta liudytoja V. V. paaiškino, kad ji kaip Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos kontrolės skyriaus vedėja pasirašė (duomenys neskelbtini) raštą ir patvirtino, kad jie remiasi medicininiais dokumentais, jie nėra ekspertai. gydantis gydytojas nurodo priežastį. Liudytojas A. T. (2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje) nurodė, kad jis yra ne medikas, patvirtinimo (duomenys neskelbtini), rašte nurodytos informacijos teisingumą. Liudytojų parodymai, kaip ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos kontrolės skyriaus rašytinė informacija, nepaneigia teismo ekspertizės akto išvadų.

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad O. B., laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. sausio 17 d., ir nuo 2020 m. sausio 18 d, iki 2022 m. sausio 8 d. paskirta ir išmokėta netekto darbingumo pensija, nesusijusi su (duomenys neskelbtini) padarytais kūno sužalojimais, todėl atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl netekto darbingumo išmokų, nes dėl kilusios žalos ir ginčo smurtinių veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.247 straipsnis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinys atmestas visiškai, atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas M. V. patyrė 2865,20 Eurų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro susipažinimas su byla, atsiliepimai į ieškinį ir patikslintą ieškinį, teismo ekspertizės išlaidos (865,20 Eur), atstovavimo išlaidos (e.b. t.2, b.l.82,83, t.3, b.l.46, b.l.103,104).

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ne visos šalių faktiškai sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia ir tokie išlaidavimo nuostoliai liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Remiantis kasacinio teismo praktika nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-212/2009).Pagal minėtas Rekomendacijas įvertinant atsakovės nurodomų išlaidų už teisines paslaugas pagrįstumą, atsižvelgiama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant atsakovę teisme.

Atsakovai byloje pateikė po atsiliepimą, o ieškovui patikslinus ieškinį pateikė po dar vieną atsiliepimą. Teismo vertinimu, atsiliepimai į patikslintą ieškinį, iš esmės yra analogiški atsiliepimams į pradinį ieškinį, nes ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą 200,00 Eur suma dėl vienkartinės išmokos, todėl atstovo darbo laiko sąnaudos ruošiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei rengiantis bylos nagrinėjimui nebuvo itin didelės. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai apmokėti yra 1 500,00 Eur, likusios atsakovės išlaidos už teisines paslaugas laikytinos nebūtinomis, nepagrįstomis, todėl, nepaisant jų realumo, tenka pačiai atsakovui ir iš ieškovo nepriteistinos. Atsakovo patirtas 865,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą teismą vertina kaip realias, būtinas ir pagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas sumažinti atsakovo M. V. bylinėjimosi išlaidas iki 2365,20 Eur (865,20 Eur už ekspertizės atlikimą + 1 500,00 Eur už teisinę pagalbą) sumos (CPK 98 straipsnio 1 - 2 dalys)

Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2365,20 Eurų ( du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.