- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-24-337/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01937-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-830/2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19435-2021 (toliau – policijos nutarimas) G. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 65 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) automobiliu „Nissan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos iš daugiabučio namo kiemo, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtais veiksmais G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 4, 9, 102, 114 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-830/2022 (toliau – skundžiamas nutarimas) priimtas sprendimas netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. skundo ir policijos nutarimą palikti nepakeistą, konstatavus, kad policijos nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti abu nutarimus bei priimti naują sprendimą – šią administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines eismo įvykio aplinkybes, kadangi G. D. automobiliu apsisukimo manevrą atbuline eiga realizavo beveik visa automobilio kaire puse išvažiuodamas į važiuojamąją kelio dalį. Jam baigiant šį manevrą ir faktiškai jau stabdant savo automobilį, įvyko susidūrimas su kitu automobiliu „Toyota“, kuris atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės kitoje gatvės pusėje, kirto važiuojamąją kelio dalį savo pusėje bei įvažiavo į priešingo eismo juostą, užkirsdamas kelią G. D. automobiliui. Dėl to abu automobiliai susidūrė stabdymo (sustojimo) momentu, ką patvirtina aplinkybės, kad eismo įvykio vietoje nėra užfiksuota automobilių staigaus stabdymo žymių ir faktiškai automobiliams nepadaryta jokių sužalojimų. Remiantis tuo, apylinkės teismo motyvai, kad G. D. automobilis buvo tik pradėjęs apsisukimo manevrą, neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat G. D. nuo pat pradžių tvirtino, kad pradedant apsisukimo automobiliu manevrą atbuline eiga matė automobilį „Toyota“, labai lėtai manevruojantį priešingoje jo atžvilgiu eismo juostoje, kuris nerodė jokių signalų, patvirtinančių ketinimus tęsti judėjimą dar į priešingos krypties eismo juostą. Dėl to, G. D. atbuline eiga kaire automobilio puse įvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį, automobilis „Toyota“ dar buvo įvažiavęs į kitą eismo juostą. Remiantis šiomis aplinkybėmis teigiama, kad policijos pareigūnai ir apylinkės teismas padarė neteisingą ir prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms išvadą, kad automobilis „Toyota“ jau vykdė apsisukimo manevrą pagrindiniame kelyje, o G. D. automobilis buvo tik pradėjęs apsisukimo manevrą ir jis privalėjo praleisti pagrindiniame kelyje „nuo seno“ manevruojantį automobilį „Toyota“.
3.2. Skunde remiamasi KET 99-115 punktais, kurie nustato pagrindinius judėjimo ir manevravimo Lietuvos keliuose principus, bei KET 81-82.2, 86 punktais, kurie nustato, kokie ir kada turi būti įjungiami įspėjamieji signalai. Teigiama, kad G. D., pradėdamas išvažiuoti iš kiemo teritorijos ir apsisukdamas atbuline eiga, matė į priešingos krypties eismo juostą atbuline eiga iš stovėjimo aikštelės įvažiavusį automobilį „Toyota“, kuris judėjo gan lėtai ir nerodė jokių įspėjamųjų signalų (nei avarinių šviesų, nei posūkio signalų), tik buvo matomas atbulinės eigos žibintas. Dėl to suvokti tikslią automobilio „Toyota“ manevro trajektoriją nebuvo galimybės, todėl G. D. buvo įsitikinęs, kad šis automobilis važiuos tos eismo juostos, kurioje manevravo, kryptimi ir neturi ketinimų važiuoti į priešingo eismo juostą. Tuo metu G. D. automobiliui nebuvo jokių kliūčių išvažiuoti iš gyvenamojo namo kiemo ir apsisukti.
3.3. Tuo tarpu į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išklausė prieš tai nurodytą G. D. įvykio versiją, tačiau jie nutraukė jo paaiškinimus, pareiškę, kad jų patirtis leidžia daryti išvadą būtent dėl jo kaltės. Juolab policijos pareigūnai nesiaiškino, ar automobilio „Toyota“ vairuotoja matė G. D. vairuojamą automobilį, prieš įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, ar buvo įjungti automobilio „Toyota“ įspėjamieji signalai, kaip automobilio „Toyota“ vairuotoja įsitikino, kad gali saugiai įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Į šiuos klausimus policijos pareigūnai negalėjo atsakyti ir teismo posėdyje. Taip pat kreipiamas dėmesys į apylinkės teismo priimtą netinkamos formos skundžiamą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktame atsiliepime nesutinkama su apeliaciniu skundu, prašoma jo netenkinti ir skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomos nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad prieš susidūrimą abu automobiliai judėjo atbuline eiga, t. y. automobilis „Nissan“ važiavo atbulas į važiuojamąją kelio dalį iš kiemo, o automobilis „Toyota“ iš priešingoje kelio pusėje esančios stovėjimo vietos. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilis „Toyota“ atbuline eiga kirto vieną eismo juostą ir sustojo tokioje padėtyje, kad užtvėrė visą dešinę eismo juostą, o automobilio priekinė dalis liko priešingo eismo juostoje. Tai rodo, kad automobilis „Toyota“, išvažiavęs iš stovėjimo vietos, manevravo kelyje pakankamai ilgą laiko tarpą, o tuo metu iš kiemo atbulas į kelią išvažinėjo automobilis „Nissan“, kuris privalėjo praleisti pagrindiniame kelyje manevruojantį automobilį „Toyota“, juolab G. D. pats nurodė, kad matė atbuline eiga važiuojantį šį automobilį. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad būtent automobilis „Nissan“ atsitrenkė į automobilį „Toyota“, kuris jau buvo įvažiavęs į savo eismo juostą. Taigi, šiuo atveju net negali būti ginčo, kurio vairuotojo veiksmai lėmė šių automobilių susidūrimą. Dėl to, institucijos nuomone, apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė teisingą bei pagrįstą skundžiamą nutarimą.
5. Nukentėjusioji B. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad policijos pareigūnai tinkamai nustatė ir įvertino eismo įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą policijos nutarimą. Taip pat sutinkama su skundžiamo nutarimo vertinimais ir išvada dėl G. D. kaltės, susikėlus eismo įvykį, t. y. jis nesilaikė KET 102, 104 punktų reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai.
Skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, neigia savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir tvirtina apie netinkamai įvertintas eismo įvykio aplinkybes. Būtent šiais pagrindiniais apeliacinio skundo keliamais klausimais apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
7. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir institucijos atsiliepimo argumentus bei skundžiamo nutarimo motyvus spręstina, kad ši administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta išsamiai, tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos įrodymų visumą, kas leidžia daryti išvadą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl G. D. kaltės, kuris automobiliu „Nissan“ išvažiuodamas atbuline eiga iš šalia kelio esančio kiemo nepraleido B. T. valdomo automobilio „Toyota“, jau manevravusio kelyje, tuo pažeidžiant ne tik bendro pobūdžio pareigas, numatytas KET 4, 9 punktuose, bet ir konkrečius įpareigojimus numatančius KET 102 ir 114 punktus. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pagrindine apylinkės teismo išvada, kadangi ji yra pagrįsta tinkamai įvertintais bylos duomenimis. Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstomas kitoks eismo įvykio aplinkybių vertinimas, pažymint, kad G. D. kaire savo automobilio puse atbuline eiga jau buvo įvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį eismo įvykio metu, o suvokti tikslios automobilio „Toyota“, kuris judėjo lėtai ir be jokių įspėjamųjų signalų, manevravimo trajektoriją nebuvo galimybės, manant, jog šis automobilis liks eismo juostoje, kurioje ir manevravo. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tai tėra subjektyvus apelianto situacijos vertinimas, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir net prieštarauja bylos medžiagai. Apygardos teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje esančios eismo įvykio vietos fotonuotraukos bei eismo įvykio vietos schema vienareikšmiai paneigia minėtus skundo teiginius, iš kurių aiškiai matyti šios aplinkybės: 1) abiejų automobilių pozicijos eismo įvykio metu rodo, kad automobilis „Toyota“ jau buvo visiškai išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį ir joje manevravo, kai automobilis „Nissan“ spėjo tik galiniu kairės pusės ratu išvažiuoti į kelią iš šalia esančio kiemo, prieš atsitrenkiant į minėtą automobilį; 2) sustojimo vieta, iš kurios išvažiavo automobilis „Toyota“, įrengta šalia važiuojamosios kelio dalies, o šalia jo matyti buvus pastatytiems kitiems automobiliams, kas neabejotinai patvirtina, kad iš tokios sustojimo vietos išvažiuoti atbuline eiga, nekertant abiejų kelyje esančių priešingų krypčių eismo juostų, yra objektyviai neįmanoma. Remiantis tuo, atmestini minėti apeliacinio skundo argumentai, juolab įvertinus dar ir paties G. D. teiginius apie prieš pat eismo įvykį pastebėtą labai lėtai kelyje manevruojantį automobilį „Toyota“. Bylos duomenys vienareikšmiai patvirtina apylinkės teismo vertinimus, kad iki automobilių susidūrimo automobilis „Toyota“ jau manevravo kelyje, kai automobilis „Nissan“ tik artėjo prie pagrindinio kelio, į jį įvažiavo galiniu kairės pusės ratu ir atsitrenkė į automobilį „Toyota“, tuo metu atlikusį jau didžiąją dalį savo manevro kelyje. Šių objektyviais duomenimis grindžiamų apylinkės teismo teiginių apie nustatytą eismo įvykio kilimo eigą nepaneigia apeliaciniame skunde keliamos formalios abejonės dėl galimai neįjungtų automobilio „Toyota“ įspėjamųjų signalų manevro metu bei dėl jo vairuotojos neįsitikinimo, ar saugu įvažiuoti į priešingo eismo juostą. Tokiais skundo teiginiais yra kvestionuojamos tik atskiros eismo įvykio detalės, tačiau nėra kreipiamas dėmesys į visą objektyviai susiklosčiusią eismo įvykio situaciją, kurioje būtent G. D. turėjo laikytis teisinės pareigos pagal KET 102 punktą ir įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančio kiemo praleisti jame manevruojantį automobilį „Toyota“. Be to, iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kurio KET taisyklių punkto pagrindu yra įvardijama būtinybė laikytis dešinės rankos taisyklės nagrinėjamu atveju, tačiau skunde nėra ginčijami apylinkės teismo argumentai dėl nagrinėjamos situacijos neatitikimo KET 104 punkto nuostatai. Vadovautis galima KET 115 punkto nuostata, numatančia tik bendrą taisyklę dėl pirmumo teisės važiuoti, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, nagrinėjama eismo įvykio situacija atitinka KET 102 ir 114 punktuose numatytas specialias nuostatas. Remiantis tuo, apeliacinį skundą apygardos teismas laiko nepagrįstu, kadangi patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu šios bylos įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad G. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir policijos nutarimu nubaustas. Naikinti skundžiamą nutarimą vien dėl rašymo apsirikimo, netinkamai įforminant priimto skundžiamo procesinio sprendimo pavadinimą, nėra pagrindo.
9. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas bei Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti ir juos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.