- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- II-7-830/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01937-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. D.
- Nukentėjusysis
- B. T.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19435-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu G. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 65 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos iš daugiabučio namo kiemo, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 102, 114 punktų reikalavimus.
2021 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas G. D. skundas, kuriuo jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti, nesant pažeidimo sudėties požymių pareiškėjo veiksmuose. Skunde nurodoma, kad skundžiamame Nutarime nurodyta, jog jo vairuojamas automobilis NISSAN pažeidė KET 102 punktą, numatantį, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir 114 punktą, numatantį, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Abu minėti automobiliai atbuline eiga išvažiavo iš priešingose gatvės pusėse esančių stovėjimo vietų ir įvažiavo į važiuojamąją gatvės dalį (kiekvienas savo pusėje). Jo vairuojamas automobilis NISSAN išvažiavo iš kiemo teritorijos ir įvažiavo į kraštinę eismo juostą, o automobilis TOYOTA išvažiavo iš kiemo teritorijos, esančios kitoje gatvės pusėje, kirto eismo juostą, esančią jo pusėje ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur ir įvyko susidūrimas su jo vairuojamu automobiliu NISSAN, t. y., įvyko dviejų automobilių, išvažiavusių iš šalia kelio esančių teritorijų ir važiavusių atbuline eiga, susidūrimas. Jeigu kalbėti tiksliai, tai automobilių susidūrimas įvyko abiems automobiliams baigiant judėjimą atbuline eiga, stabdymo momentu. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad sužalojimai abiems automobiliams padaryti nežymūs (jo automobiliui NISSAN nebuvo padaryta jokių sužalojimų), slydimo pėdsakų nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, automobilio TOYOTA PRIUS vairuotoja B. T. paaiškino, kad važiavo atbuline eiga, stabdė ir tik susidūrimo momentu pamatė automobilį NISSAN, ir ėmė „signalinti“. Jis gi nuo pat pradžių aiškino, kad, pradedant judėjimą atbuline eiga, įvažiuodamas į eismo juostą, per šoninius veidrodėlius žiūrėjo tiek į kairę, tiek į dešinę ir įsitikino, kad kraštinėje dešinėje eismo juostoje (toje juostoje, į kurią jis ketino įvažiuoti) transporto priemonių nebuvo. Automobilis TOYOTA manevravo priešingoje eismo juostoje ir jam nebuvo įdomus. Taigi, neabejotina, kad abu automobiliai judėjo atbuline eiga ir KET 114 punkto reikalavimas turėtų būti taikomas abiems automobiliams, t. y. tiek automobilis NISSAN, tiek automobilis TOYOTA privalėjo vienodai reaguoti į važiuojantį kitą automobilį. Automobilis TOYOTA PRIUS važiuodamas atbuline eiga kirto vieną eismo juostą ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, užkirsdamas kelią jo vairuojamam automobiliui. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Automobilio TOYOTA PRIUS vairuotoja teigė pamačiusi automobilį NISSAN tik susidūrimo metu, nors akivaizdu, jog ji privalėjo įsitikinti, kad iš dešinės pusės nėra ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių, prieš persirikiuojant į kitą eismo juostą. Atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas nesidomėjo, kodėl automobilio TOYOTA PRIUS vairuotoja nedavė kelio dešinėje jos pusėje judėjusiam automobiliui NISSAN, tačiau didelį dėmesį skyrė automobilių išsidėstymui: automobilis TOYOTA didžiąja savo dalimi buvo įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, o jo vairuojamas automobilis stovėjo įvažiavęs į gatvės eismo juostą šalia kelkraščio, t. y. policijos pareigūnas darė išvadą, jog jo vairuojamas automobilis NISSAN vėliau įvažiavo į eismo juostą nei automobilis TOYOTA PRIUS. Jau minėjo, kad TOYOTA vairuotoja teigė pamačiusi automobilį NISSAN tik susidūrimo momentu; išsidėstymas kelyje, važiuojant atbuline eiga (kaip šiuo atveju), priklausė ir nuo automobilio judėjimo greičio, kurio niekas nefiksavo. Galų gale KET 104 punktas nedviprasmiškai numato, kad jeigu ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Formuluodamas šią normą įstatymo leidėjas numatė tokią situaciją ir normą suformulavo tokiu būdu, kad nekiltų noro lenktyniauti automobilių persirikiavimo momentu. Automobilis TOYOTA realizavo savo manevrą didesniu posūkio kampu, todėl susidūrimas įvyko jo vairuojamam automobiliui atsiremiant į automobilį TOYOTA. Vienok nei posūkio kampas, nei tikėtinai didesnis automobilio TOYOTA judėjimo greitis negali būti vertinami kaip veiksniai, suteikiantys prioritetą automobiliui, šiam persirikiuojant į kitą eismo juostą; KET 104 punkto reikalavimai privalomi automobilio vairuotojui, nepriklausomai nuo minėtų aplinkybių (posūkio kampo ir judėjimo greičio). Akivaizdu, jog TOYOTA PRIUS vairuotoja privalėjo duoti kelią ta pačia kryptimi dešinėje judančiai transporto priemonei. Taigi, autoįvykio tyrimo metu, administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nepagrįstai ignoruojamos jo nurodytos aplinkybės ir padarytos neteisingos išvados, todėl KET 101 ir 114 punktai pareiškėjui inkriminuoti nepagrįstai ir priimtas nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija su G. D. skundu nesutinka. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, konstatuoti, kad G. D. nesilaikė KET 102, 114 punktų reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalies nusižengimo požymiai. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį G. D. patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti, o nutarimą Nr. 10-ANR_N-19435-2021 palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, G. D. veika, kuomet jis 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 102, 114 punktų reikalavimus, važiavo atbulas, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos iš daugiabučių namų kiemo, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui TOYOTA, įrodyta. Vairuotojas G. D. su pažeidimu nesutinka. Jis teigia, kad abu automobiliai judėjo atbuline eiga, išvažiavo iš priešingose gatvės pusėse esančių stovėjimo vietų ir įvažiavimo į važiuojamąją gatvių dalį. Jo vairuojamas automobilis išvažiavo iš kiemo teritorijos ir įvažiavo į kraštinę eismo juostą, o automobilis TOYOTA išvažiavo iš kiemo teritorijos, esančio kitoje gatvės pusėje, kirto eismo juostą, esančią jo pusėje ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur įvyko susidūrimas. Susidūrimas įvyko abiem automobiliams baigiant judėjimą atbuline eiga.
Susipažinus su eismo įvykio medžiaga, schema, nuotraukomis, darytina pagrįsta išvada, kad G. D., važiuodamas atbuline eiga iš šalia kelio esančio kiemo į kelią, nepraleido automobilio, kuris manevravo kelyje. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis NISSAN į pagrindinį kelią iš kiemo teritorijos įvažiavo tik galiniu kairės pusės ratu, likusi automobilio dalis buvo dar išvažiavime iš kiemo teritorijos, todėl teigti, kad NISSAN automobilis pilnai įvažiavo į pagrindinį kelią į kraštinę eismo juostą ir buvo jau baigiantis judėjimą, negalima. Tuo tarpu kaip ir pats G. D. nurodo nuo priešingos kelio pusės atbuline eiga važiavo TOYOTA automobilis (vairuotoja nurodo, kad išvažiavo iš stovėjimo vietos), kuris kirto vieną eismo juostą, kuri buvo jo pusėje ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kas rodo, kad TOYOTA automobilis nors iš išvažiavo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, tačiau iki susidūrimo vairuotoja įveikė viena eismo juosta, kurios plotis 3,60 m ir jau buvo automobilio korpusu kitoje eismo juostoje, kelio važiuojamosios dalies plotis 7,20 m. Pažymėtina, kad TOYOTA automobilis iki susidūrimo jau manevravo pagrindiniame kelyje, kaip tuo tarpu NISSAN automobilis artėjo prie pagrindinio kelio ir į jį įvažiavo tik galiniu kairės pusės ratu ir tokiu būdu sudarė kliūtį pagrindiniame kelyje manevruojančiam automobiliui TOYOTA, kuris tuo metu atliko didžiąją dalį savo manevro. Pagal KET 102 punktą įvažiuojantis į kelią vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojantiems automobiliams. G. D. nurodo, kad TOYOTA automobilio vairuotoja turėjo duoti jam kelią, jai iš dešinės judančiai transporto priemonei, kai tai numato KET 104 punkto reikalavimas. Tačiau 104 punkto kontekste kalbama apie persirikiavimą, kaip ta pačia kryptimi važiuojantys vairuotojai keičia važiavimo eismo juostą ir rikiuojasi iš vienos į kitą, persirikiuojantis vairuotojas turi duoti kelią gretima eismo juosta važiuojančia, o kai tai daro kartu abu vairuotojai, tada atsiranda pareiga duoti kelią vairuotojui, kuriam kliūtis yra iš dešinės. Šiuo konkrečiu atveju kelyje susiklostė kitokia situacija - automobiliai įvažiuoja į važiuojamąją dalį nuo skirtingų kelio pusių, juda vienas link kito atbuline eiga kol jų trajektorija susikirto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje G. D. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nukentėjusioji B. T. prašė skundžiamą policijos nutarimą palikti nepakeistą.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir 2021 m. rugsėjo 15 d. priimdamas nutarimą joje, surinko įrodymus, ištyrė aplinkybes, nustatė pažeidimo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nepažeisdamas teisės normų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą <...>, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Nagrinėjamu atveju G. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 102 punkto pažeidimą, kuris nurodo, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir 114 punkto pažeidimą, kuris nurodo, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Taip pat nutarime nurodytas ir bendro pobūdžio 4 punktas, kuris nurodo jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, bei 9 punktas, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui<...>. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. D. skunde neigia padaręs nusižengimą, teigia, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, nes abu automobiliai judėjo atbuline eiga, išvažiavo iš priešingose gatvės pusėse esančių stovėjimo vietų ir įvažiavimo į važiuojamąją gatvių dalį; jo vairuojamas automobilis išvažiavo iš kiemo teritorijos ir įvažiavo į kraštinę eismo juostą, o automobilis TOYOTA išvažiavo iš kiemo teritorijos, esančios kitoje gatvės pusėje, kirto eismo juostą, esančią jo pusėje ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur įvyko susidūrimas; susidūrimas įvyko abiem automobiliams baigiant judėjimą atbuline eiga. Tokius G. D. parodymus teismas atmeta, kaip paneigtus bylos duomenimis. G. D. kaltę pagrindžia administracinio nusižengimo medžiaga. Iš policijos pareigūno A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.32 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu O. G., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., gatvėje, susidūrė automobiliai NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pranešė dalyvis, nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi NISSAN vairuotojas G. D., ir TOYOTA vairuotoja B. T., abu vairuotojai pateikė skirtingas eismo įvykio aplinkybes, abu neigė savo kaltę, vairuotojai parašė paaiškinimus (b. l. 24). Iš B. T. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.30 val., vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo iš parkavimo vietos ties (duomenys neskelbtini) g., atbuline eiga. Išvažiavusi į tuščią gatvę ruošėsi baigti manevrą ir važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link pradžios. Staiga dešinėje pusėje pamatė greitai atbuline eiga link jos iš kiemo išvažiavimo artėjantį automobilį. Staigiai paspaudė stabdžio pedalą ir paspaudė garso signalą. Tą pačią akimirką pasigirdo smūgis. Iš automobilio išlipęs vyriškis pareiškė, jog reikia žiūrėti kur važiuoji ir puolė kažkam skambinti. Kadangi į ją atsitrenkė ir nesiruošė pripažinti to, iškvietė policiją <...> (b. l. 29). Iš G. D. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.30 val., atbulas važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemo. Prieš išvažiuojant iš kiemo ir įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, eismo juostoje kliūčių nebuvo nei iš kairės nei iš dešinės pusės. Įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostą, išgirdo signalą ir įvyko susidūrimas su automobiliu TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iš stovėjimo aikštelės, priešingoje eismo pusėje, įvažiavo į priešingą eismo juostą. Jo vairuojamas automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kito automobilio atžvilgiu buvo kliūtis iš dešinės, todėl įvažiuoti į priešingą eismo juostą galėjo tik žinant jeigu nebūtų kliūčių tęsti judėjimą. Mano, kad automobilis TOYOTA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė dešinės rankos taisyklę <...> (b. l. 30). Iš byloje esančios eismo įvykio schemos, fotonuotraukų matyti, kad G. D., važiuodamas atbuline eiga iš šalia kelio esančio kiemo į kelią, nepraleido automobilio, kuris manevravo kelyje. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad automobilis NISSAN į pagrindinį kelią iš kiemo teritorijos įvažiavo tik galiniu kairės pusės ratu, likusi automobilio dalis buvo dar išvažiavime iš kiemo teritorijos, todėl pareiškėjo teiginys, kad NISSAN automobilis pilnai įvažiavo į pagrindinį kelią į kraštinę eismo juostą ir buvo jau baigiantis judėjimą, nepagrįstas. Pareiškėjas G. D. nurodo, kad nuo priešingos kelio pusės atbuline eiga važiavo TOYOTA automobilis, kuris kirto vieną eismo juostą, kuri buvo jo pusėje ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kas rodo, kad TOYOTA automobilis nors ir išvažiavo atbuline eiga iš stovėjimo vietos, tačiau iki susidūrimo vairuotoja įveikė viena eismo juosta, kurios plotis 3,60 m ir jau buvo automobilio korpusu kitoje eismo juostoje, kelio važiuojamosios dalies plotis 7,20 m. Atkreiptinas dėmesys, kad TOYOTA automobilis iki susidūrimo jau manevravo pagrindiniame kelyje, kaip tuo tarpu NISSAN automobilis artėjo prie pagrindinio kelio ir į jį įvažiavo, tik galiniu kairės pusės ratu ir tokiu būdu sudarė kliūtį pagrindiniame kelyje manevruojančiam automobiliui TOYOTA, kuris tuo metu atliko didžiąją dalį savo manevro. G. D. skunde nurodo, kad TOYOTA automobilio vairuotoja turėjo duoti jam kelią, jai iš dešinės judančiai transporto priemonei, kaip tai numato KET 104 punkto reikalavimas. Tačiau 104 punkte kalbama apie persirikiavimą, kaip ta pačia kryptimi važiuojantys vairuotojai keičia važiavimo eismo juostą ir rikiuojasi iš vienos į kitą, persirikiuojantis vairuotojas turi duoti kelią gretima eismo juosta važiuojančia, o kai tai daro kartu abu vairuotojai, tada atsiranda pareiga duoti kelią vairuotojui, kuriam kliūtis yra iš dešinės. Šiuo konkrečiu atveju kelyje susiklostė kitokia situacija - automobiliai įvažiuoja į važiuojamąją dalį nuo skirtingų kelio pusių, juda vienas link kito atbuline eiga. Teismas susipažinęs su šiais įrodymais neturi pagrindo jais abejoti, taip pat tuo, kad G. D., nesilaikė KET 102, 114 punktų reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai. Pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl netinkamai išnagrinėtos bylos ir neteisėtai priimto nutarimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi byla išnagrinėta tinkamai ir nuobauda skirta pagrįstai atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. Nr. 10-ANR_N-19435-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir G. D. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinė nuobauda G. D. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ANK šeštojo skyriaus, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. D. skundo netenkinti, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 10-ANR_N-19435-2021 palikti nepakeistu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.