Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. e2S-634-855/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
e2S-634-855/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24559-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
P. E. H., A. D. H., A. G. H., L. M.
Kategorijos
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-634-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24559-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.5.; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams P. E. H., A. D. H. (A. D. H.), A. G. H. (A. G. H.) ir L. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų P. E. H., A. D. H., A. G. H. ir L. M. 594 Eur skolą, 27,10 Eur palūkanas, 5 proc. Dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidas; solidariai iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisė 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

2. Atsakovė L. M. 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. spalio 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą; atnaujinus nagrinėjimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovė savo gyvenamąją vietą nuo 2002 m. liepos 29 d. iki 2011 m. liepos 8 d. buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) tačiau nuo 2011 m. liepos 9 d. išvyko į užsienį – Jungtinę Karalystę (išvykimas yra deklaruotas viešajame registre). Todėl atsakovė, daugiau kaip 10 metų gyvendama kitoje valstybėje, ten dirbdama, nežinojo apie prasidėjusį civilinį procesą ir apie jai siunčiamus pranešimus bei procesinius dokumentus.

2.2. Byloje atsirado naujos aplinkybės ir įrodymai – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verkių būstas“ 2020 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 1140, kuriame ranka ištaisytas įrašas, kad 5 butas užlieja 3 butą, t. y. išbraukus skaičių 5 ir vietoje jo užrašius skaičių 7, padarytas įrašas, jog 7 butas užlieja 3 butą, susirašinėjimas tarp butų savininkų dėl atsiradusios žalos aplinkybių, - galintys turėti įtakos sprendimo pagrįstumui, t. y. šios aplinkybės keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo už akių esmę ir paneigia atsakovės kaltę.

3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės nurodyti ranka atlikti taisymai yra susiję su atsakingo už žalą asmens nurodymu, todėl turi būti pateikti įrodymai, kas ir kodėl tai padarė, tačiau atsakovė jų nepateikė. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį, kad jeigu užliejimas būtų susijęs su bute Nr. 7 įvykusia avarija, tuomet būtų užlietas ir atsakovei priklausantis butas, tačiau ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino atsakovės L. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė L. M. nors ir yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau ji turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – yra buto (duomenys neskelbtini), , bendrasavininkė (jai priklauso 1/2 dalis buto), todėl atsakovė turi tinkamai vykdyti savo, kaip buto savininkės, pareigas, prižiūrėti ir rūpintis jai priklausančia nuosavybe. Todėl teismas vertino, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, nepaneigia jos, kaip buto savininkės, pareigos turtą tinkamai prižiūrėti ir rūpintis jo eksploatavimu, bei atsakomybės už jai priklausančią nuosavybę.

6. Įvertinęs aplinkybes, kad 2021 m. spalio 25 d. teismo sprendimas už akių atsakovams taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu ir nurodyta tvarka įteikus teismo sprendimą už akių atsakovė sužinojo apie šį teismo sprendimą, teismas sprendė, kad nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra efektyvus ir tinkamas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, pateikė prieš tai ieškovės teiktą, o vėliau ranka pataisytą UAB „Verkių būstas“ 2020 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 1140. Įvertinęs tai, kad atsakovės pateiktame atliktų darbų akte nėra nurodytų taisymo priežasčių, bei atsižvelgęs į tai, jog taisymai buvo atlikti ranka, bet ne surašius naują aktą, sprendė, kad šie naujai atsakovės pateikti įrodymai nėra laikytini pakankamais paneigti ieškovės pateiktus įrodymus apie buto Nr. 3 užliejimo šaltinį, todėl labiau tikėtina, kad būtent buto Nr. 5 savininkai, t. y. atsakovai, yra atsakingi už padarytą žalą. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas pareikštas tinkamiems atsakovams ir sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad žala apdraustam turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie pasireiškė viršuje esančių patalpų savininkų (atsakovų) neveikimu, nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl sprendė, jog priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas, todėl egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovės su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai šios išvados nepaneigia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

9. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) L. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovė 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – naujos aplinkybės ir/ar įrodymo, galinčio turėti įtakos sprendimo pagrįstumui, atsiradimu, o būtent: atsakovė pateikė UAB „Verkių būstas“ akto Nr. 1140 skenuotą kopiją, kurioje UAB „Verkių būstas“, kurioje namų priežiūros vadybininkas M. Š. yra ištaisęs pirminį įrašą „5 butas užpilinėja 3 butą“, vietoj skaičiaus „5“ įrašė skaičių „7“, dėl ko akto įrašas pasikeitė į „7 butas užpilinėja 3 butą“. Šį taisytą aktą atsakovė yra gavusi iš daugiabutį administruojančios bendrijos pirmininko A. Š.. Šis įrodymas iš esmės keičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu už akių nustatytas aplinkybes ir padarytą išvadą dėl žalos atsiradimo dėl atsakovų kaltės. Pati atsakovė jokių pataisymų minėtame akte nedarė, aktą ištaisė UAB „Verkių būstas“ darbuotojas – namų priežiūros vadybininkas, pasirašydamas minėtame akte. Be to, aktas buvo ištaisytas iki ginčo kilimo ir bylos nagrinėjimo metu jis jau egzistavo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas, kad pateikti įrodymai yra susiję su civiline byla ir gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, netinkamai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas.

9.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo formalus ir pasyvus, neišnaudojo visų galimybių atsakovų paieškai – teismas neišreikalavo iš Gyventojo registro duomenų, liudijančių apie atsakovų išvykimą į užsienio valstybę, neužklausė Jungtinės Karalystės registrų apie atsakovų gyvenamąją vietą, neįpareigojo ieškovo sužinoti atsakovės kontaktus, t. y. teismas iki galo neatliko jam priklausančios pareigos rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu.

9.3. Atsakovė, sužinojusi apie teisminį procesą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo teisę – pareiškimas buvo paduotas nepraleidus 20 dienų nustatyto termino, kas parodo, kad atsakovė buvo rūpestinga ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama atsikirsti į jai pareikštus ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

14. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

14. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tinkamumo

15. Apeliantės (atsakovės) L. M. manymu, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu vykstantį civilinį procesą. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs iš Gyventojo registro duomenų, liudijančių apie atsakovų išvykimą į užsienio valstybę, neužklausęs Jungtinės Karalystės registrų apie atsakovų gyvenamąją vietą, neįpareigojęs ieškovės sužinoti atsakovės kontaktus, iki galo neatliko jam priklausančios pareigos rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rūpinosi procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, neturi pagrindo sutikti.

16. Bendra procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnyje, pagal kurį jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 dalis); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 dalis).

17. Pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

18. Aptardamas procesinių dokumentų įteikimo būdus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, procesinius dokumentus atsakovams siuntė ieškinyje nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jie grįžo neįteikti. Teismui užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą informacijos apie atsakovus, nustatyta, kad nėra duomenų apie jų darbovietę. Gyventojų registro duomenimis atsakovai deklaravę savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Procesinių dokumentų nepavykus įteikti aukščiau nurodytais būdais (ieškovės nurodytos gyvenamosios vietos, darbovietės adresais), pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. Tą pačią dieną specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą, teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas, siekdamas sužinoti adresus, kuriais siunčiami procesiniai dokumentai, pasiektų atsakovus, tačiau nepavyko sužinoti atsakovų faktinės, konkrečios deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbovietės adresų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo CPK 123 straipsnyje nurodytus būdus, kuriais neįteikus procesinių dokumentų, įgijo teisę procesinius dokumentus atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu 2021 m. spalio 6 d. nutarties pagrindu. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo laikytasi teismų praktikoje suformuluotų procesinių dokumentų įteikimo būdų eiliškumo.

21. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismui nepavykus sužinoti atsakovės faktinės, deklaruotos gyvenamosios vietos ar darbovietės adresų, teismas turėjo įpareigoti ieškovę sužinoti atsakovės kontaktus (el. paštą ir pan.), kurie, kaip teigia atsakovė, buvo žinomi užpilto buto savininkei.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra teisės normų, įpareigojančių teismą, nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, kreiptis į ieškovą, kad šis patikslintų atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Atskirai paminėtina, kad CPK nėra įtvirtintas atsakovės nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas – elektroniniu paštu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad šiuo įteikimo būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesinaudojo.

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006 m. rugsėjo 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-316/2008). Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovų teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010).

24. Prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, atsakovė L. M. pateikė teismui įrodymus apie aplinkybes, kurios, jos teigimu, iš esmė keičia 2021 m. spalio 25 d. priimto teismo sprendimo už akių esmę: analogišką ieškovės pateikto UAB „Verkių būstas“ 2020 m. liepos mėnesio atliktų darbų akto Nr. 1140 kopiją, tačiau atsakovės pateiktoje kopijoje yra padaryti pataisymai, t. y. ant atsakovės pateikto akto kopijos UAB „Verkių būstas“ vadybininkas M. Š. yra ištaisęs pirminį įrašą „5 butas užpilinėja 3 butą“, vietoj skaičiaus „5“ įrašė skaičių „7“, dėl ko akto įrašas pasikeitė į „7 butas užpilinėja 3 butą“. Anot atsakovės, šis įrašas paneigia atsakovų kaltę, todėl atsakovų atžvilgiu negali būti taikomos bendros civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė nurodo, kad šį taisytą UAB „Verkių būstas“ aktą Nr. 1140 atsakovė yra gavusi iš daugiabutį namą administruojančios bendrijos pirmininko A. Š., ką patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovei siųstas el. laiškas, prie kurio pirmininkas prisegė ištaisytą UAB „Verkių būstas“ atliktų darbų aktą su prierašu „siunčiu taisytą aktą“. Atsakovė taip pat pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 14 d. susirašinėjimą su užpilto buto savininke, iš kurio matyti, kad atsakovė informuoja 3 buto savininkę apie atliktų darbų akte padarytą klaidą, t. y., kad butą Nr. 3 užpylė ne butas Nr. 5, o butas Nr. 7.

25. Nors pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės pateiktus įrodymus skundžiama nutartimi vertino kaip negalinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti.

26. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, UAB „Verkių būstas“ atliktų darbų aktas Nr. 1140 nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pagrindinis ir tuo pačiu vienintelis rašytinis įrodymas byloje, kuriuo remiantis buvo konstatuotas buto Nr. 3 užliejimo židinys – butas Nr. 5. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad užliejimo židinys yra esminė aplinkybė, nustatant atsakingą už žalą asmenį ir jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus apie kitus galimus užpylimo šaltinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju, byloje esant dviem Atliktų darbų akto variantams – pirminiam ir ištaisytam, - apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktas negali būti ignoruojamas ir susidariusi situacija turi būti įvertinta ir išnagrinėta ištiriant ir įvertinant visus byloje esančius įrodymus (kodėl ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti nurodyti pataisymai, kodėl nebuvo surašytas naujas aktas, galimai apklausti atsakingi už minėto akto pataisymus asmenys ir pan., pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus paaiškinimus / įrodymus), t. y. bylos nagrinėjimo stadijoje.

27. Taigi, konstatuojant, kad atsakovės pateikti įrodymai gali turėti įtakos teismo 2021 m. spalio 25 d. priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl turi būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės stadijoje, taip pat įvertinus aplinkybę, kad apeliantė operatyviai pasinaudojo savo teise atsikirsti į jai pareikštus reikalavimus, t. y. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė nepraleidus 20 dienų nustatyto termino, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirąjį skundą yra pagrindas tenkinti.

28. Kiti argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties

29. Šių argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas ar 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės L. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Renata Volodko