Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovo R. P. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-841/2015 nagrinėjimo, pradėtos pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovei J. J. dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo R. P. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-841/2015 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo R. P. manymu, pagrindą nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-841/2015 nagrinėjimo sudaro tai, kad bylą pavesta nagrinėti teisėjui V. K., kuris vertino ir atmetė ieškovo ir jo sutuoktinės Šiaulių apygardos teismo teisėjai B. S. (nagrinėjusiai BUAB „Plusta“ bankroto bylos iškėlimo klausimą) pareikšto nušalinimo pagrįstumą bei informavo Šiaulių apygardos prokuratūrą apie galimai neteisėtas pareiškėjų veikas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė visų pirma atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog teisėjui V. K. buvo pavesta ne nagrinėti ieškovo R. P. ieškinio, pareikšto J. J. pagrįstumą, o tik įvertinti atskirą procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, iš nušalinimo turinio spręstina, jog nušalinimas iš esmės grindžiamas procesiniais pagrindais, t. y. nušalinimas teisėjui V. K. grindžiamas tuo, jog teisėjas, pareiškėjo manymu, netinkamai įvertino ieškovo ir jo sutuoktinės teisėjai pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimą ir jo netenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad nevertinamas ir atskirai nepasisakoma dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai atlikto teisėjai B. S. pareikšto nušalinimo pagrįstumo įvertinimo, kadangi tai neapima šioje byloje spręstinų klausimų.

Nepagrįsti ir ieškovo nuogąstavimai, jog V. K., būdamas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku (pažymėtina, jog šiuo metu jis eina Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigas) gali daryti ar daro įtaką šio teismo teisėjams priimant atitinkamus procesinius sprendimus bylose, kurių šalimi yra ieškovas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Pareiškėjas teigia, jog Šiaulių apygardos teisme yra atmetami visi jo teikiami prašymai, tačiau konkrečių tai patvirtinančių duomenų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog Šiaulių apygardos teismo teisėjai turi išankstinę nuomonę ieškovo atžvilgiu, nenurodyta ir nepateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-841/2015 Šiaulių apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atmesti ieškovo R. P. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-841/2015 nagrinėjimo.