Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. L. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, išieškotojas UAB „Ecoservice“, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė V. L. kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0130/12/01070. Nurodė, kad iš skolininko J. K. vykdo 58,50 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškotojos UAB „Ecoservice“ naudai išieškojimą. Skolininkas J. K. mirė 2015-01-31. Skolininko turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2012-11-16 buvo areštuotas išieškotojo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir vykdomojoje byloje Nr. 0130/12/01070 pakeitė skolininką J. K. nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdant išieškojimą pagal Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-423-880/2012.Nustatė, kad antstolė V. L. vykdomojoje byloje Nr. 0130/12/01070 vykdo išieškojimą pagal Širvintų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-423-880/2012 dėl 58,50 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo UAB „Ecoservice“ naudai. 2015 m. sausio 31 d. skolininkas J. K. mirė. Jo turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teismas sprendė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojaLietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 32 str. 3 d. 5 p. numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu, paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių V skyriaus „Valstybės paveldėto turto apskaitymas“ numato, kad palikimo priėmimo procesą ir valstybės paveldėtą turtą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Taisyklių 45 punktas numato, kad jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą.Tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Nacionalinei žemės tarnybai perduoda minėtus dokumentus, nereiškia, kad kartu yra perduodama ir prievolė atsiskaityti su valstybės, kaip palikimą priėmusio įpėdinio, kreditoriais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali parduoti paveldėto žemės sklypo ir gautomis lėšomis atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Kadangi valstybė turi atsiskaityti su palikėjo kreditoriais neviršydama paveldėto turto vertės, turi būti atliekamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo individualus vertinimas. Taisyklių 154 punkte nurodyta, kad už realizuotą valstybei perduotiną turtą gautos piniginės lėšos sumokamos į atitinkamos mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą. Atitinkamai Valstybinė mokesčių inspekcija gavusi lėšas į jos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą, turi teisę disponuoti šiomis lėšomis.Nacionalinė žemės tarnyba yra atsakinga tik už valstybės paveldėto žemės sklypo pardavimą, tačiau gautomis lėšomis disponuoti ji neturi teisės, ji privalo jas grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi lėšomis, gautomis realizavus paveldėtą turtą disponuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ji ir turi pareigą atsiskaityti su mirusio asmens kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstu Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo teiginį, kad VMI atstovauja ne visose paveldėjimo bylose kaip valstybės lėšas administruojanti institucija, bet tik tose, kurias ji inicijuoja, t. y. tose kur paveldėjimo veiksmai buvo pradėti VMI iniciatyva. Kadangi pagal teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba negali disponuoti gautomis lėšomis, o tą atlieka Valstybinei mokesčių inspekcija, teismas padarė išvadą, jog Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų būti tinkamu Lietuvos Respublikos, kaip skolininko, atstovu šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir grąžinti ją pakartotinai nagrinėti pirmos instancijos teisme; Lietuvos Respubliką atstovaujamą VMI prie FM pakeisti į Lietuvos Respubliką atstovaujamą NŽT; J. K. vykdomojoje byloje Nr. 0130/12/01070 pakeisti į Lietuvos Respubliką atstovaujamą NŽT.Nurodo, jog teismas negalėjo remtis NŽT nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes šioje byloje yra skirtingos aplinkybės, t. y. nurodytoje praktikoje VMI perėmė palikimą ir perdavė tolesniam vykdymui NŽT. Šiuo atveju paveldėjimo priėmimo procedūras ir Liudijimo išėmimą inicijavo NŽT. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartyje, yra išaiškinta, kad VMI prie FM atstovauja ne visose paveldėjimo bylose kaip valstybės lėšas administruojanti institucija, bet tik tose, kurias ji inicijuoja, t. y. tose kur paveldėjimo veiksmai buvo pradėti VMI prie FM iniciatyva. Kadangi palikimo priėmimą inicijavo NŽT, todėl ji ir turėtų būti valstybės atstovė tiek šioje byloje, tiek vykdomojoje byloje Nr. 0130/12/01070.Be to, visas paveldėtas turtas yra NŽT dispozicijoje. Kadangi NŽT inicijavo palikimo priėmimo procedūrą, visą turtą priėmė NŽT, o VMI prie FM palikimo priėmime jokioje stadijoje nedalyvavo ir dėl šios priežasties negalėjo būti valstybės atstovė.Pirmos instancijos teismas be pagrindo išnagrinėjo šią bylą Lietuvos Respublikos atstovei esant VMI prie FM.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, jog pareiga sumokėti kreditoriui skolą, neviršijančią paveldėto turto vertės, tenka lėšas administruojančiai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatsižvelgiant į tai, kokius veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu ir patikėjimo teisės įregistravimu atliko Nacionalinė žemės tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – VMI) argumentais, kad valstybės atstovė turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri inicijavo palikimo priėmimą ir visas paveldėtas turtas yra jos žinioje.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. L. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. teismo įsakymą dėl 58,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 25 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 23,92 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos UAB „Ecoservice“ naudai (b. l. 29). 2012 m. lapkričio 16 d. buvo areštuotas žemės sklypas, unikalus Nr. 440008547964, esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkas J. K. 2015 m. sausio 31 d. mirė. Palikimą po skolininko J. K. mirties 2016 m. birželio 23 d. priėmė Lietuvos Respublika, o dėl paveldėjimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius (b. l. 31).Kaip žinia, paveldimą pagal įstatymą, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu, ir pagal testamentą. Kuomet nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (3.4 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas paveldėtą turtą apskaito (palikimo atsiradimo diena galiojusi redakcija) Mokesčių inspekcija arba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), jei valstybė paveldėdavo žemės sklypą (43-45 punktai).Šiuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad mokesčių inspekcija organizuoja valstybei perduoto turto, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti, realizavimą. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas parduodamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (76 punktas). Iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusi Taisyklių dalis, reglamentavusi nekilnojamojo turto pardavimą, neteko galios, nes šią funkciją perėmė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir NŽT dėl jos administruojamų žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų.Pagal Taisyklių nuostatas NŽT administruoja tik žemės sklypo pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka, gautas lėšas turi pervesti VMI (Taisyklių 154 straipsnis), todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad valstybės atstovė turi būti NŽT, nes jos žinioje yra paveldėtas turtas.Bylos duomenys patvirtina, kad po skolininko J. K. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Nežiūrint į tai, kad NŽT kreipėsi dėl skolininko turto paveldėjimo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą NŽT negali atsiskaityti su kreditoriais lėšomis, gautomis iš parduoto turto, šiuo atveju žemės sklypo, nes privalo gautas lėšas pervesti VMI.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.