Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir A. S. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovų prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. mirė ieškovų ir atsakovo motina N. S. (e. b. l. 5). Atsakovui 2017 m. gegužės 2 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas paveldėjo visą mirusios N. S. turtą, kurį sudaro: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2) 5,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 3) 2,8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 4) 3/8 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 5) 3/8 dalys vasaros virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 6) 3/8 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 7) 3/8 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r.,8) 3/8 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Kretingos r., 9) 3/8 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 10) 172,54 Eur ligos išmoka (e. b. l. 8-21).

Ieškovai reiškia du savarankiškus reikalavimus: pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77, 78 straipsnių nuostatomis patęsti gali būti tik nepasibaigę terminai, o asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.57 straipsnyje taip pat nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovai neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus paveldėtojams dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo prieš tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.57 straipsnio pagrindu neatnaujinus jiems termino palikimui priimti, kadangi tik tokiu atveju ieškovai gali būti pripažinti asmenimis, pretenduojančiais į palikimą CK 5.8 straipsnio prasme. Neatnaujinus termino palikimui priimti, ieškovų pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą teismo negali būti tenkinamas. Taigi esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra susijusi su ieškovų teise į termino palikimui priimti pratęsimą, todėl šis reikalavimas nagrinėtinas pirmiausiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Teismas įvertinęs ieškovų byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kad jie gyvena ir dirba ne Lietuvos Respublikoje, o Didžiojoje Britanijoje, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams (e. b. l. 23-50), priežastis dėl kurių ieškovai praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti pripažįsta svarbiomis (CPK 178, 185 straipsniai) ir atnaujina praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pagal Klaipėdos miesto 13 –ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra priėmęs visą mirusios N. S. palikimą, į kurio dalį pretenduoja ir ieškovai. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Įvertinus ieškovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovai turi savo šeimas, gyvena ir Dirba Didžiojoje Britanijoje, savo neįkeisto nekilnojamojo turto neturi, turi kreditorių, skolų, neturėjo jokių protingų priežasčių atsisakyti jiems tenkančios palikimo dalies, jie palikimo neatsisakė, buvo sutarę su broliu atsakovu priimti palikimą lygiomis dalimis, apie tai, kad atsakovas vienas priėmė palikimą sužinojo tik 2017 m. gegužės 5 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškovai yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai kaip ir atsakovas, todėl yra pagrindas pripažinti 2017 m. gegužės 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 5.8 straipsnis).

Pažymėtina, kad nors ieškovai nurodytą paveldėjimo teisės liudijimą prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu, nustatant, kad atsakovas po ieškovų ir atsakovo motinos mirties paveldėjo tik 1/3 dalį turto, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu teisė atlikti notarinius veiksmus (tarp jų ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus) yra suteikta notarui. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 12-13 straipsniais, notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Notaras atlieka notarinius veiksmus išvardintus Notariato įstatymo 26 straipsnyje iš karto kai yra pateikti visi dokumentai ir notarinis veiksmas apmokėtas nustatyta tvarka – sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas (Notariato įstatymo 29 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimo pagrindu asmenys turi teisę tiesiogiai kreiptis į notarą dėl notarinio veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovų reikalavimas tenkintinas iš dalies, nenustatant atsakovo turto dalies paveldėtos po šalių motinos N. Š. mirties, išaiškinant ieškovams teisę dėl paveldimo turto dalių nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreiptis į paveldėjimo teisės liudijimą išduodantį notarą.

Ieškinį tenkinus, ieškovams iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 255 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 60,45 Eur vertimo išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, kuri patikslinta 2017 m. liepos 19 d. teismas tenkino ieškovės prašymą ir areštavo atsakovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 5,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kretingos r., 2,8200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Kretingos r., uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, iki kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkintas, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovams R. S. ir A. S. terminą palikimui po motinos N. S. mirties priimti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovui Ž. S. Klaipėdos miesto 13-ajame notarų biure 2017 m. gegužės 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. S. po 207,73 (du šimtus septynis eurus 73 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S. ir ieškovo A. S. naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

2017 m. liepos 13 d. nutartimi, patikslinta 2017 m. liepos 19 d. teismo nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą