- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- eI3-8254-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01147-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Lukas Pultaražinskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui P. J., pareiškėjos įgaliotam atstovui advokatui Lukui Pultaražinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI) 2024 m. kovo 8 d. sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-16853 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – Prašymas) įvertinti iš naujo; 3) priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė paviršutiniškai ir formaliai vertino esamą pareiškėjos finansinę situaciją ir dėl to nepagrįstai atsisakė išdėstyti pareiškėjos nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoką. Pareiškėja pateikė duomenis, jog šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su atsakove, tačiau tą galėtų padaryti dalimis iki metų pabaigos. Atsakovės manymu, pareiškėja neįrodė, jog turi finansinių problemų. Pareiškėja nesutinka su tokia VMI išvada, mano, kad ji yra klaidinga. Pareiškėja pažymi, kad tiek einamosios, tiek ir netikėtai atsiradusios pareiškėjos finansinės problemos lemia, kad sumokėti nekilnojamojo turto mokestį be išdėstymo neįmanoma, nes vienas pareiškėjos finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų, susijęs su manevringumu (kitaip tariant, likvidumu), yra nepatenkinamas. Pagrindinis pareiškėjos turtas iš esmės yra nekilnojamasis turtas, todėl nėra toks, kuriuo naudodamasi pareiškėja galėtų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį laiku papildomai nesiskolindama. Teigia, kad VMI, vertindama pareiškėjos finansinę būklę, suklydo. Pareiškėja paaiškina, kad VMI nustatė, jog pareiškėja gauna stabilių pajamų iš valdomo nekilnojamojo turto, tačiau neįvertino, jog pareiškėja turi finansinių įsipareigojimų, todėl nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo dienai, t. y. 2024 m. vasario 15 d. (ir skundo teikimo dienai), pareiškėja neturi realių galimybių, žymiai nepablogindama savo ar kitų asmenų (darbuotojų, kontrahentų) finansinės padėties, sumokėti viso nekilnojamojo turto mokesčio be mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis. Šio argumento pagrįstumą įrodo ir tai, kad 2024 m. kovo 22 d. VMI (nesilaikydama terminų) nuskaitė tik maždaug trečdalį šio mokesčio sumos, nes daugiau lėšų pareiškėja einamuoju metu neturi. Pareiškėja teigia, kad VMI neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja turi 3 563 527 eurų įsipareigojimą kredito įstaigoms (Bankui) ir 38 701 eurų kreditorinį įsiskolinimą elektros, vandens ir kitų paslaugų tiekėjams. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos finansinė padėtis Prašymo pateikimo metu yra sudėtinga, nes turimi einamieji finansiniai įsipareigojimai žymiai viršija banko sąskaitose esančias lėšas, o ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei pareiškėjos nuosavasis kapitalas. Jei pareiškėja laiku neįvykdys šių finansinių įsipareigojimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, jai grės delspinigiai, baudos, kuriems augant, artimiausiu metu pareiškėja susidurtų su mokumo problemomis. Be to, VMI neatsižvelgė, kad turimas kreditorinis reikalavimas yra už komunalines paslaugas. Pareiškėjai laiku nesumokėjus už šias paslaugas, nuomojamose patalpose elektra, vanduo tikėtina bus atjungti, o tai kelia riziką prarasti nuomininkus, t. y. pareiškėjos mėnesines pajamas. Pareiškėja pažymi, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjos pelningumą, neatsižvelgė į prieš tai buvusius mokestinius laikotarpius, kurių metu pareiškėja patyrė itin žymius finansinius nuostolius. Dėl šių nuostolių pareiškėja susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir negali sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio jo neišdėsčius. Pareiškėjos manymu, VMI faktiškai yra apribojusi galimybę jai pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėstant dalimis, nes VMI vertindama Prašymą vadovavosi ne MAĮ, o Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 įsakymu Nr. VA-38 (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato papildomus vertinimo kriterijus ir taip pažeidžia MAĮ, todėl VMI priėmė Sprendimą, kuris yra klaidingas, nes vertino pareiškėją pagal poįstatyminiame rekomendacinio pobūdžio teisės akte nustatytus kriterijus. Be to, Prašymas VMI buvo išnagrinėtas vertinant Rekomendacijose nustatytus mokestinių nepriemokų išdėstymo kriterijus formaliai, neįvertinus, kad faktiškai pareiškėjos finansinė būklė atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalies kriterijus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokestinės nepriemokos išdėstymas išgelbėtų pareiškėją, nes leistų jai stabilizuoti savo finansinę būklę ir ateityje mokesčius mokėti laiku ir tinkamai. Pareiškėjos teigimu, VMI priimtas Sprendimas prieštarauja bendradarbiavimo, teisingumo, protingumo, teisėtumo bei teisėtų lūkesčių principams, nes VMI vertinimas sukuria tokią precedento neturinčią situaciją, pagal kurią neįmanoma pareiškėjos finansinė būklė, kuriai esant, mokestinės nepriemokos išdėstymas būtų galimas. Pareiškėjos norima gauti mokestinė paskola atitinka valstybės interesus, grindžiama bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, bendraisiais protingumo, teisingumo ir teisėtumo principais. Valstybė nepraras lėšų vien dėl to, kad pareiškėja sumokės mokestį dalimis iki metų pabaigos, tiek pat nekilnojamojo turto mokesčio vis tiek bus sumokėta į biudžetą. Tuo pačiu valstybė padės užtikrinti, kad pareiškėja ir toliau gali sėkmingai vykdyti veiklą, ją plėsti. Valstybė padėjusi pareiškėjai dabar, galėtų tikėtis, kad pareiškėjos finansinė situacija gerės, kas gali sąlygoti dar didesnį mokestinių pajamų surinkimą iš pareiškėjos ateityje. Nesiskaitymas su sunkia pareiškėjos finansine situacija įrodo ir tai, kad VMI nesuėjus terminui apskųsti Sprendimą nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos lėšas ir pritaikė areštą sąskaitoms. Taip pat pareiškėja nurodo, kad VMI pareiškėjos atžvilgiu priėmė nemotyvuotą Sprendimą ir pažeidė gero administravimo principą. Atsakovė priėmė visiškai formalų Sprendimą, t. y. neįvertino, kad pareiškėja neturi apyvartinių lėšų sumokėti nekilnojamojo turto mokestį; pareiškėjos pagrindinis verslas yra nekilnojamojo turto nuoma, o turimų ir galimų įsiskolinimų darbuotojams ir kitiems kontrahentams nesumokėjimas laiku sužlugdytų pareiškėjos veiklą; pareiškėja turėjo nuostolingus finansinius laikotarpius, po kurių dar nėra atstačiusi stabilios finansinės būklės. Sprendime, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 2 dalį yra vienintelis privalomus reikalavimus sukeliantis dokumentas, kurio turinį gali ginčyti pareiškėja, neišdėstyti motyvai. Sprendimas netenkinti Prašymo priimtas vadovaujantis MAĮ, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – Taisyklės) nuostatomis, Prašymu ir 2024 m. kovo 8 d. Išvada dėl prašymo atidėti ir (arba) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.31-08) 326-968 (toliau – Išvada). VMI vertinimo, juridinių faktų viseto aptarimo Sprendime nėra, vertinamas pareiškėjos pateiktų duomenų turinys, nėra pateikiama argumentuota pozicija, kodėl pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas. Pareiškėja pabrėžia, kad Išvada, esanti tarp dokumentų, kurioje vienintelėje yra nagrinėjamas pats Prašymo turinys, pareiškėjos pateikti dokumentai, yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. Išvadoje naudojami veiksmažodžiai „siūlome“, „rekomenduojame“. Be to, Išvadoje pateikiamos dviprasmiškos išvados „Mokesčių mokėtojo prašymą galima būtų tenkinti“, „Nustatyti kriterijai, pagal kuriuos prašymą rekomenduojama netenkinti“, kurios reiškia abejonę dėl priimamo Sprendimo teisingumo. Pareiškėja akcentuoja, kad Išvadą rengė viena VMI specialistė, o Sprendimą priėmė jau kita, kas reiškia, kad Sprendimą priimantis asmuo nebuvo tinkamai susipažinęs su Prašymu ir jo medžiaga, todėl Sprendimą priėmė tik formaliai susipažinęs su rekomendacinio pobūdžio Išvada, o tai neatitinka gero administravimo pagrindų.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Atsakovė pažymi, kad Išvadoje išdėstė prašymo netenkinimo motyvus. Pagrindiniai motyvai neišdėstyti mokestinės nepriemokos dalimis: 1) prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė 2024 m. vasario 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją su mokėtina į biudžetą 26295 eurų suma ir nesumokėjus šio mokesčio į biudžetą; 2) apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera, 2 apskaičiuotų rodiklių reikšmė patenkinama (Rekomendacijų 1 priedas - jeigu 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone); 3) mokesčių mokėtojo 2023 m. vykdoma veikla pelninga, nors 2022 m. gautas nuostolis; 4) mokesčių mokėtojo vidutinės mėnesio pajamos 2023 m. sudarė 88609 eurų, 2022 metais - 80443 eurų, 2023 m. pajamos, lyginant su 2022 m. padidėjo 10,15 proc.; 5) remiantis pareiškėjos pateiktomis bankų sąskaitų išrašų ir kasos knygos registro kopijomis, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. gauta įplaukų už 364272,53 eurų, į valstybės biudžetą sumokėta 115806,78 eurų, kas sudaro 31,79 proc. gautų įplaukų sumos, turimas piniginių lėšų likutis banke – 18298,78 eurų, kasoje – 545,50 eurų; 6) pagal pateiktus atskaitingų asmenų įsiskolinimo duomenis atskaitingi asmenys skolingi pareiškėjai 3423,83 eurų; 7) Kreditorinis įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 38701 eurų, debitorių skolos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 489567 eurų, daugiau kaip 6 mėnesius pradelstų mokėjimų nėra; 8) pareiškėja pateikto balanso duomenimis turi kitų įsipareigojimų kredito įstaigoms, įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. – 3563527 eurų. Padaryta išvada, kad pareiškėja pagal apskaičiuotas finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes šiuo metu nesusiduria su finansiniais sunkumais (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 1 priedą); deklaruoja pelningą veiklą, neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 2 priedo 9 kriterijų). Debitorių skolos daugiau kaip 7 kartus viršija kreditorinius įsiskolinimus. Pažymi, kad VMI Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 88 straipsnis ir 14 straipsnio 7 dalis, Taisyklės. Sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės – 2024 m. vasario 15 d. pareiškėjos prašymas su priedais, o Išvadoje, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, pateikti sprendimų priėmimo motyvai, t. y. pateikta išsami pareiškėjos finansinės būklės analizė, įvertinta turtinė padėtis, balansai, nurodyti finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai, pagrindžiant jų apskaičiavimą, atlikta pareiškėjos pateiktų duomenų analizė. VMI mano, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas yra pasirašytas tinkamai įgaliotų asmenų. Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų ir mokesčių administratoriui suteiktų kompetencijų ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas atstovas palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Prašė tenkinti skundą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas direktorius P. J. palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais. Prašė tenkinti skundą.
Atsakovės įgaliotas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VMI 2024 m. kovo 8 d. sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-16853 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
2024 m. vasario 15 d. pareiškėja pateikė Prašymą VMI išdėstyti 26295 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024 m. gruodžio 25 d., pridėjo finansinės atskaitomybės dokumentus, banko sąskaitų išrašus, debitorių ir kreditorių sąrašą, pardavimų informaciją.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2024 m. kovo 8 d. priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos Prašymo ir neišdėstė jos 26295 eurų mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Atsakovė apie priimtą Sprendimą pareiškėją informavo el. paštu bei portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI 2024 m. kovo 8 d. ir kartu su Sprendimu išsiuntė ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolos sutarčių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 8 d. Išvadą, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis ir kurioje yra išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai. Išvadoje nustatyta: 1) Prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė 2024 m. vasario 15 d. pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją su mokėtina į biudžetą 26295 eurų suma ir nesumokėjus šio mokesčio į biudžetą; 2) Apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera, 2 apskaičiuotų rodiklių reikšmė patenkinama; 3) Mokesčių mokėtojo 2023 m. vykdoma veikla pelninga, nors 2022 m. gautas nuostolis; 4) Mokesčių mokėtojo vidutinės mėnesio pajamos 2023 m. sudarė 88609 eurų, 2022 metais - 80443 eurų, 2023 m. pajamos, lyginant su 2022 m. padidėjo 10,15 procentų; 5) Remiantis Mokesčių mokėtojo pateiktomis bankų sąskaitų išrašų ir kasos knygos registro kopijomis, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. gauta įplaukų už 364272,53 eurų, į valstybės biudžetą sumokėta 115806,78 eurų, kas sudaro 31,79 procentų gautų įplaukų sumos, turimas piniginių lėšų likutis banke – 18298,78 eurų, kasoje – 545,50 eurų; 6) Pagal pateiktus atskaitingų asmenų įsiskolinimo duomenis atskaitingi asmenys skolingi Mokesčių mokėtojui 3423,83 eurų; 7) Kreditorinis įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 38701 eurų, debitorių skolos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 489567 eurų, daugiau kaip 6 mėnesius pradelstų mokėjimų nėra; 8) Mokesčių mokėtojas pateikto balanso duomenimis turi kitų įsipareigojimų kredito įstaigoms, įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. – 3563527 eurų.
Išvadoje akcentuojama, kad Mokesčių mokėtojo prašymą galima būtų tenkinti pagal Rekomendacijų 2 priedo 8 kriterijų, tačiau finansinė būklė turi atitikti Rekomendacijų 1-3 kriterijus (sunki finansinė padėtis) ir nėra nustatyto nors vieno iš 9–18 kriterijaus. Nustatyti kriterijai pagal kuriuos prašymą rekomenduojama netenkinti, nes Mokesčių mokėtojas: pagal apskaičiuotas finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų reikšmes šiuo metu nesusiduria su finansiniais sunkumais (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 1 priedą); deklaruoja pelningą veiklą, neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų (prašymas netenkinamas pagal Rekomendacijų 2 priedo 9 kriterijų). Debitorių skolos daugiau kaip 7 kartus viršiją kreditorinius įsiskolinimus. Apibendrinat aukščiau išdėstytą – Mokesčių mokėtojas neturi finansinių sunkumų, dirba pelningai, neturi pradelstų debitorių mokėjimų, vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio, Taisyklių nuostatomis bei Rekomendacijų 1 priedu, 2 priedo 9 kriterijumi siūloma netenkinti pareiškėjos Prašymo.
Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.
Rekomendacijų 1 priede išdėstyta, jeigu 3 iš 5 apskaičiuotų santykinių rodiklių reikšmė yra gera ar patenkinama, tuomet mokesčių mokėtojui siūloma dar kartą įvertinti savo finansinę būklę ir sumokėti skolą biudžetui, nesinaudojant šia pagalbos priemone.
Rekomendacijų 2 priedo 8 kriterijus numato, kad mokesčių mokėtojas analizuojamu laikotarpiu sumokėjo į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą daugiau nei 10 procentų nuo visų gautų pajamų, tokiu atveju mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą tenkinamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinka bent vieną iš 1–3 kriterijų ir nėra nustatyto nors vieno iš 9–18 kriterijaus (išskyrus 14 kriterijų). Prašymas gali būti tenkinamas ir tuo atveju, kai, analizuojant ankstesnį laikotarpį, buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Rekomendacijų 2 priedo 9 kriterijus numato, kad mokesčių mokėtojas deklaruoja pelningą veiklą; neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų; teikia prašymą dėl deklaruojamų mokesčių mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo, motyvuotai nenurodydamas jos susidarymo priežasčių, tokiu atveju mokesčių mokėtojo – juridinio asmens, prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinamas.
Šiomis rekomendacijomis turi vadovautis mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. (Rekomendacijų 23 punktas).
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, asmens veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).
Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).
Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad VMI pareiškėjos finansinę būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdama į realias aplinkybes ir neįvertindama, kokią akivaizdžią žalą rizikuoja patirti pareiškėja, jeigu mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta, VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą, pažeidžiantį sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisėtų lūkesčių, apmokestinimo aiškumo principus, taip pat valstybės biudžeto sėkmingo surinkimo ilgalaikėje perspektyvoje tęstinumą ir panaikinantį galimybę pareiškėjai pasinaudoti MAĮ įtvirtinta teise.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kurioje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjos finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada. Taigi Išvada laikytina neatskiriama Sprendimo dalimi. Iš Išvados, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, turinio matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo vertinami kartu su prašymu pateikti dokumentai, VMI turimi duomenys.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai, prašančiai išdėstyti jos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tenka pareiga įrodyti tokio sprendimo priėmimo būtinumą lemiančias aplinkybes ir jas pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nedetalizuoja, kokie konkretūs pareiškėjos finansiniai rodikliai, pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ji, sumokėjusi visą mokestinės nepriemokos sumą iš karto, gali atsirasti kritinėje padėtyje. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, kad neturi galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką ar kad sumokėjus mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taps kritine. Pareiškėja prie Prašymo nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių jos realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį. Kadangi VMI turimi duomenys buvo pakankami pareiškėjos esamos finansinės padėties nustatymui, o pareiškėjos pateikti dokumentai laikytini svarbiais vertinant jos finansinę būklę, atsakovė įvertinusi šiuos dokumentus (duomenis) nenustatė, kad, nedelsiant sumokėjus prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką, pareiškėjos finansinė būklė taptų kritinė arba ji turėtų didelių sunkumų vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus, t. y. netenkinama privaloma mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) sąlyga, nurodyta MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tai, VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien pareiškėjos Prašymas besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismas daro išvadą, kad VMI, įvertinusi visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, turimą informaciją, dokumentus, pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo.
Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, VMI, atsisakydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti VMI Sprendimą.
Nustačius, kad VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 15 d. Prašymą iš naujo. Teismas pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VMI su nauju prašymu išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.