Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Synergy Solutions“ atstovui T. K., bendrovės atstovui advokatui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto delspinigių išskaičiavimo ir skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atstovas A. B. patvirtino, kad buvo kalbėta su ieškove dėl to, jog pagal keliamus reikalavimus būtina tobulinti projektą. Pripažino, kad projekto sprendinius siūlė ieškovės atstovas ir nereikalavo apmokėjimo už tai, ko nebuvo užduotyje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė paprašė tik topografinės nuotraukos, todėl ir buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl šių darbų atlikimo. Bet jie prie pagrindinės sutarties pridėjo techninę specifikaciją, kurioje buvo nurodyta, kad būtent tiekėjas privalo pats gauti prisijungimo sąlygas. Delspinigiai priskaičiuoti pagrįstai, todėl jie ir buvo išskaityti iš apmokėjimo sąskaitos. Atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes pati pripažino, kad sąlygas turi išsiimti ji pati, ką patvirtina ir pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškove.

Byloje apklaustas ieškovės atstovas T. K. paaiškino, kad jis buvo atsakingas už projekto parengimą ir būtent jis matė, kad kai kurie sprendiniai, kurių pageidavo savivaldybė nėra geri. Todėl žodžiu buvo kalbėta su A. B., kuris pripažino, kad reikia tobulinti projektą taip, jog būtų gerai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, kuri susidarė atsakovei priskaičiavus ir vienašališkai užskaičius delspinigius už nesavalaikį sutarties įvykdymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dalyvavo paskelbtame pirkime per CPO katalogą, kuris turi specifinius reikalavimus pagrindinės sutarties sudarymui. Tam kad įvyktų pirkimas pagal CPO katalogą pirmiausia yra pasirašoma preliminari sutartis. Pagrindinė sutartis su laimėjusiu tiekėju, kurį nustato CPO katalogas, pasirašoma kaip priedas prie preliminarios sutarties. Pagal CPO katalogo taisykles perkančiajai organizacijai teikiant užsakymą nėra galimybių nurodyti konkrečių pirkimo sąlygų. Pagrindinės sutarties duomenys patvirtina, kad ieškovė teikė pasiūlymą tik C ir D punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, t.y. techninio darbo projekto parengimas ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimas. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad paslaugoms A ir B nebuvo pateikta pasiūlymų ir atsakovė jų nepirko, o tai yra statinio projektinių pasiūlymų parengimo paslaugos ir statinio projektavimo užduoties rengimo paslaugos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017-07-10 tarp šalių pasirašyta Pagrindinė sutartis. Pagrindinės sutarties 3.2.6 punktas numatė, kad ieškovė turi įspėti užsakovą raštu konkrečiai kokie dokumentai reikalingi dėl sutarties vykdymo. 2017-07-10 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę, kad ji pasirašė pagrindinę sutartį ir pareikalavo, jog būtų pateikti atitinkami dokumentai. 2017-08-01 tarp šalių pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė nusipirko papildomas paslaugas, kurios nebuvo pirkimo objektu, t.y. ieškovė už atitinkamą sumą sutiko atlikti rekonstruojamos (duomenys neskelbtini) gatvės topografines nuotraukas ir inžinierinius, geologinius tyrinėjimus. 2017-08-25 šalių pasirašytas priėmimo perdavimo aktas, kuris patvirtina, kad tai dienai ieškovė pilnai įvykdė papildomą susitarimą. 2018-03-15 šalys pasirašė paslaugų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad ieškovė parengė techninį darbo projektą pagal Pagrindinę sutartį. Pagrindinės sutarties 13.1 iki 13.1.4. punktų yra nurodyti priedai, kurie yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis.

Ieškovė teigia, kad jų pateiktas lydraštis pasirašant Pagrindinę sutartį ir buvo prašymas pateikti būtinus dokumentus sutarties įvykdymui. Atsakovė pripažįsta, kad ji neturėjo topografinės nuotraukos ir inžinierinių, geologinių tyrinėjimų, todėl šias paslaugas pirko papildomai iš ieškovės. Kad šiuos dokumentus privalėjo pateikti atsakovė abi šalys sutaria. Todėl yra paneigtas atsakovės teiginys, kad ji prie Pagrindinės sutarties buvo pridėjusi techninę specifikaciją ir ieškovė turėjo žinoti ir suprasti, kad ji pati privalo pasirūpinti techninėje specifikacijoje nurodytais privalomais dokumentais sutarties įvykdymui. Būtent atsakovės pateiktoje techninės specifikacijos 5.4 punktas numatė, jog projektuotojas privalo parengti topografinę nuotrauką ir atlikti projektuojamos gatvės dalies inžinierinius geologinius tyrinėjimus bei pasirūpinti projektavimo sąlygų ir kitų specialių reikalavimu gavimu. Todėl vadovaujantis atsakovės logika, jei techninė specifikacija buvo kaip viena iš Pagrindinės sutarties sudedamųjų dalių, jai pirkti papildomas paslaugas nebuvo pagrindo, nes tai ką atsakovė nupirko papildomai, jos teigimu turėjo atlikti tiekėjas, kuris turėjo vykdyti techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Kad prie Pagrindinės sutarties nebuvo pridėta techninė specifikacija ir kad ji nėra ir nebuvo viena iš Pagrindinės sutarties sudedamųjų dalių, patvirtina Pagrindinės sutarties 13.1 iki 13.1.4 punktai, kuriuose nėra nurodyta, jog techninė specifikacija yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis ar kad techninė specifikacija būtų pridėta prie Pagrindinės sutarties ir būtų jos priedas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdant pirkimus per CPO katalogą, perkančioji organizacija neturi galimybės nurodyti konkrečių sąlygų, nes visas pirkimas yra suskirstomas į atitinkamas dalis ir kiekvienas tiekėjas dalyvauja tam tikros dalies pirkime. Atsakovės techninėje specifikacijoje 5.4 punkte nurodyti: dokumentų gavimas ir kai kurių darbų atlikimas buvo paskelbto pirkimo B dalis, kurios ieškovė nebuvo pirkusi ir nebuvo pateikusi siūlymo šiems darbams pirkti. Todėl atsakovei nenupirkus B dalies paslaugų, ji ir sudarė papildomą susitarimą su ieškove dėl paslaugų pirkimo. Kad atsakovės pareiga buvo pateikti privalomuosius dokumentus Pagrindinės sutarties vykdymui patvirtina LR Statybos įstatymo (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu) 14 straipsnio1 dalis numato, kurioje nurodyta, jog užsakovo pareiga yra pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus.

Atsakovė teikdama papildomus paaiškinimus nurodė, kad ieškovės atstovui T. K. buvo išduotas įgaliojimas ir jis privalėjo jo pagrindu išsiimti visas specialias sąlygas ir kitus reikalingus dokumentus projekto rengimui. Tačiau toks atsakovės teiginys ir išduotas įgaliojimas nekeičia nupirktų paslaugų ir Statybos įstatymo reikalavimų. Kad įgaliojimas buvo išduotas T. K. pripažįsta ir pats T. K., kuris teismo posėdyje nurodė, kad jam buvo išduotas įgaliojimas, jog jis turėtų teisę derinti būtinus projekto sprendinius, tačiau tas įgaliojimas niekaip neįpareigojo jo gauti visas reikalingas prisijungimo sąlygas ar nuosavybės dokumentus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė privalomų dokumentų pareikalavo 2017-07-10, o įgaliojimas išduotas 2018-08-22 ir nėra jokio papildomo susitarimo, kad išdavus įgaliojimą, šalys būtų pakeitusios Pagrindinės sutarties sąlygas ar susitarusios papildomai dėl tam tikrų paslaugų atlikimo. Pateiktų elektroninių laiškų turiniai patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė dėjo visas pastangas, jog laiku ir tinkamai būtų įvykdyti įsipareigojimai, tačiau atsakovė neteikė būtinų dokumentų projekto parengimui. Tą aplinkybę patvirtina byloje apklaustas T. K., kuris parodė, jog be lydraščio, kuriuo buvo paprašyti dokumentai, jis 2017-11-08 elektroniniu laišku taip pat prašė lietaus tinklų prisijungimo sąlygų ir smulkiai laiške nurodė užsakovui faktinę situaciją dėl lietaus surinkimo. Šį laišką siuntė ne tik užsakovui, bet ir kitam suinteresuotam asmeniui, nuotekų tinklų savininkui. Tačiau tų sąlygų užsakovas nepateikė iš tinklų savininko. Jis visą laiką bendravo su atsakovės atstovu A. B., su kuriuo bendraudavo ne tik raštu, bet ir telefonu. A. B. patvirtino atstovo nurodytą aplinkybę, kad jis bendraudavo su T. K. ir telefonu. Patvirtino atstovo teiginį, kad jis buvo informuotas telefonu dėl gatvės apšvietimo ir kad yra problemos su ESO. A. B. nurodė, kad jis suprato, jog esami apšvietimo stulpai turi būti demontuoti, tačiau T. K. nurodžius, kad savivaldybė demontuoti norėjo tik jų žinioje esančius elektros tinklus, bet ne ESO priklausančius tinklus, kurie turėjo būti liečiami, t.y. sukabeliuojami rekonstruojant gatvę, A. B. pripažino, kad pirminiame variante buvo numatyta elektros tinklus sukabeliuoti, tačiau vėliau tas buvo panaikinta, nes tai kainuoja. Ta užduotis nebuvo detalizuota, kuri atrama yra ESO, kuri yra savivaldybės.

Byloje esantys susirašinėjimai tarp T. K. ir A. B. nuo 2017 m rugsėjo mėnesio iki pat projekto priėmimo, patvirtina, kad atsakovė neturėjo tikslių duomenų(sąlygų) tiek dėl lietaus nuotekų, tiek dėl elektros, tiek dėl privačių sklypų savininkų pageidavimų dėl įvažiavimų į jų sklypus, tiek dėl šaligatvių pločio ir pan. T. K. patvirtino, kad vyko derinimai, kad lietaus nuotekų savininkai keitėsi ir pati savivaldybė to nežinojo. Šį atstovo teiginį patvirtina byloje pateiktas atsakovės 2018-02-07 laiškas , kuriame ieškovė nurodo, kad reikalingos sąlygos dėl lietaus tinklų prisijungimo, o A. B. atsakydamas į šį laišką 2018-02-08 nurodo, kad nuo sausio mėnesio lietaus nuotekų eksploataciją perėmė UAB „Rokiškio vandenys“, kurie turėtų išduoti sąlygas. Nuosavybės dokumentus atsakovė pateikė 2018-02-01, ką patvirtina pateiktas elektroninis A. B. laiškas, kuriuo jis siuntė T. K. nuosavybės dokumentus. Kad atsakovė nevykdė jai privalomos pareigos pateikti ne tik nuosavybės dokumentus, kurie buvo būtini vykdant projektavimo darbus, bet ir neteikė ESO sąlygų patvirtina byloje ir pateiktas 2018-01-04 atsakovės atstovo A. B. rašytas elektroninis laiškas T. K., kuriame klausiama gal ESO parašė kokias nors sąlygas. Visi aptarti susirašinėjimai patvirtina vieną aplinkybę, kad atsakovė kaip projekto užsakovė nedėjo pastangų ir nesirūpino laiku pateikti būtinus dokumentus.

Įvertinus aukščiau aptartus bylos rašytinius įrodymus, išklausius šalių atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad nėra pakankamų įrodymų konstatuoti, jog Pagrindinės sutarties termino praleidimas buvo sąlygotas dėl ieškovės kaltės ir todėl jos atžvilgiu galėtų būti taikytas Pagrindinės sutarties 5.2 punktas dėl delspinigių mokėjimo. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad ieškovei pareikalavus topografinės nuotraukos ir inžinierinių tyrinėjimų, jie juos nupirko, tačiau ieškovei nereikalavus prisijungimo sąlygų, mano, jog ieškovė turėjo vadovautis jų pateikta technine specifikacija ir jomis pasirūpinti patys. Atsakovės veiksmai patys paneigia šiuos jų argumentus. Atsakovė taip pat negalėjo paaiškinti kodėl nepateikė iš karto, po 2017-07-10 nuosavybės dokumentų, kurie turėjo tiesioginę įtaką projekto parengimui, nes buvo sprendžiami klausimai dėl įvažiavimų padarymo, dėl nuolydžių, dėl derinimų su NŽT ir pan. Atsakovei 2018-02-01 pateikus nuosavybės dokumentus, ieškovė 90 dienų laikotarpyje įvykdė Pagrindinę sutartį, parengė techninį darbo projektą, jį suderino, atliko ekspertizę ir pasirašė priėmimo perdavimo aktą. Pačiai savivaldybei pažeidus sutarties terminus ir pažeidus savo prisiimtus įsipareigojimus, laiku nepateikus visų reikalingų dokumentų projekto rengimui, buvo praleistas terminas Pagrindinės sutarties savalaikiam įvykdymui.

Teismas sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad atsakovė nebendradarbiavo tinkamai su ieškove. Išklausius T. K. paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovės pateikti projektiniai sprendiniai neatitiko realios situacijos ir nebuvo tinkami sprendžiant (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).

Pagal CK 6.64 straipsnio 1dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nepateikė laiku visų būtinų dokumentų projekto parengimui. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009). Todėl teismas mano, kad pati atsakovė pažeidė CK 6.64 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo delspinigius už Pagrindinės sutarties termino praleidimą ir be teisinio pagrindo juos išskaitė iš pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos ir 2018-05-28 atlikdama mokėjimą priskaičiuotų delspinigių 708,39 Eur sumą nepagrįstai nepervedė.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas. (CK 6,37 str., 6,210 str.)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovė pateikė duomenis, kad ji turėjo 2323,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, kurias sumokėjo 2018-10-08 ir 2019-02-04 mokėjimų nurodymais. Iš pateiktos advokato ataskaitos matyti, kad jas sudaro susipažinimas su pateikta medžiaga, ieškinio parengimas, dalyvavimas parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Pateiktos advokato pagalbos išlaidos atitinka LR teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos visiškai. Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 16 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 708,39 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus 39 ct) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2018-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2339,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt devynis eurus 20 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų UAB „Synergy Splutions“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.