Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-8007-1029/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
e2-8007-1029/2021
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00870-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kairienė
Atsakovas
N. O., I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8007-1029/2021Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00870-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.1.5.1.2.7; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms N. O., I. K., dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Bankroto administratorius MB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovių N. O. ir I. K. 2140 Eur administravimo išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-01-23 nutartimi iškėlė bankroto bylą K. Č. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto administratoriumi paskyrė MB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė K. Č., valdydama įmonę, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius įsiskolinimus ir sukūrė tokią situaciją, kad įmonė neturėjo turto ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Akcentuoja, jog įmonės vadovė K. Č. yra mirusi, jos turtą paveldėjo ir įmonės savininkės teises perėmė atsakovės, kurios yra atsakingos už susidariusios žalos atlyginimą. Atkreipia dėmesį, kad 2017-05-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 2140 Eur sąmata, kuria patvirtintas 1140 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas bei 1000 Eur suma kitoms administravimo išlaidoms padengti. 2017-08-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Tvirtina, kad bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančiai K. Č. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, t. y. bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, o nagrinėjamu atveju paveldėtojos – N. O. ir I. K..

Atsiliepimas

Atsakovė N. O. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, jog K. Č. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-24 išregistruota iš Juridinių asmenų registro kaip likviduotas-bankrutavęs juridinis asmuo. Vertina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą tik 2021-06-18, praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Atkreipia dėmesį, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas 2016-04-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei antstolio 2016-02-25 palikimo apyrašas iš kurio matyti, jog po K. Č. mirties likusio turto dydis buvo 452,61 Eur, o skolinių įsipareigojimų 77283,84 Eur, todėl ieškovui turėjo būti žinomos faktinės aplinkybės apie turto paveldėjimą ir paveldėjimo būdą. Pažymi, kad nėra aišku, kaip bankroto administratoriaus patirtos išlaidos ir jų dydžiai yra susiję su K. Č. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytu bankroto procesu ir kodėl 269,50 Eur transporto priemonės remonto išlaidos, 341,81 Eur kuro išlaidos bei 150 Eur advokato išlaidos nėra proporcingai paskirstytos visoms ieškovo vykdytoms bankroto procedūroms.

2021-09-23 teisme gautas ieškovo raštas, kuriuo jis informavo teismą, jog ieškinio atsisako ir 2021-10-01, 9.30 val. teismo posėdyje nedalyvaus. Kadangi ieškovas nenurodė, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas 2021-09-24 pranešimu jas išaiškino ieškovui ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo pranešimo išsiuntimo dienos patvirtinti, kad ieškovas ieškinio atsisako. Minėtas teismo pranešimas ieškovui buvo įteiktas per epp sistemą 2021-09-24, tačiau iki 2021-10-01 ieškovas nepatvirtino teismui, jog ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisakė.

Į 2021-10-01, 9.30 val. teismo posėdį ieškovas bei atsakovės neatvyko. Ieškovas 2021-09-23 rašte nurodė, jog posėdyje nedalyvaus. Atsakovės N. O. atstovas advokatas pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovei I. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas per epp sistemą), iki teismo posėdžio jokių prašymų negauta. Atsižvelgiant į ginčo šalių pateiktus prašymus, teismas bylą išnagrinėjo ieškovui ir atsakovėms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. Č. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo 2017-05-10 nutartimi K. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017-10-24 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro ((duomenys neskelbtini)).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė N. O. mano, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašo jį taikyti ir atmesti ieškinį.

Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovių žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad įmonės vadovė K. Č., kurios paveldėtojos ir teisių perėmėjos yra atsakovės, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kai administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bet kuriuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 33 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto byla K. Č. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2017-01-23, iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota – 2017-10-24. Bankroto administratoriaus administravimo išlaidos, kurias jis prašo priteisti iš atsakovių, yra patirtos būtent nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-01-23 iki 2017-10-24, ką patvirtina kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog apie galimą teisių pažeidimą ieškovas vėliausiai žinojo 2017-10-24, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo baigėsi 2020-10-24. Ginčo byloje ieškinys pareikštas 2021-06-21, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas praleido 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Jokių aplinkybių, nutraukusių ieškinio senaties termino eigą, byloje nenustatyta.

Nors atsakovės pozicija dėl praleisto ieškinio senaties termino buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį, kuris ieškovui įteiktas dar 2021-08-06, tačiau ieškovas neteikė teismui prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas nenurodė.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552-330/2016 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nustačius, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir yra pagrindas jį taikyti, ieškinio reikalavimai atsakovių atžvilgiu atmestini (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Pritaikius ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmetus ieškinį, teismas dėl kitų ieškinio pagrįstumo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė N. O. patyrė 1000 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidas. Į bylą pateiktas 2021-09-29 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas padengė dalį, t. y. 550 Eur, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginta dalis – 450 Eur, priteistina iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė I. K. nepateikė duomenų apie patikras bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiadešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Giedrė Kairienė