- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- T-120-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00103-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- A. T.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-870/2017 A. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 259 straipsnio 1 dalį (viena veika). Jam paskirta subendrinta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. kovo 3 d.
Nuteistasis A. T. 2020 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti teistumą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nuosprendžiu skirtą baudą jis sumokėjo 2017 m. vasario 15 d., kitą dieną po teismo nuosprendžio paskelbimo, nelaukdamas, kol jis įsiteisės. Nurodė, kad jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą ir teistumas už tokią nusikalstamą veiką galioja penkis metus. BK 97 straipsnio 7 dalis numato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas, nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo beveik trys metai - daugiau kaip pusė teistumo termino, todėl jis prašo panaikinti teistumą, nes teistumas jam trukdo, nes jis yra IT specialistas ir dirbo įvairiose tarptautinėse kompanijose, kuriose su teistumu įsidarbinti neįmanoma. Iš paskutinės darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo priverstas išeiti būtent dėl teistumo. Į užsienį buvo išvykęs, kad galėtų sumokėti skolas, kurios susidarė jam pasiskolinus pinigus baudai sumokėti. Dabar norėtų grįžti į Lietuvą, čia dirbti ir mokėti mokesčius Lietuvos valstybei, bet nepanaikinus teistumo jis neturi realios galimybės to padaryti, nes pagal savo kompetencija neturi galimybės įsidarbinti, turėdamas teistumą. Atlikęs bausmę A. T. jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo prašymą bei papildomai nurodė, kad po teistumo susimokėjo baudą ir išvyko į užsienį dirbti. Šiuo metu gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nuolatinės deklaruotos gyvenamosios vietos neturi. Nori grįžti į Lietuvą dirbti, bet čia negalėtų rasti darbo, kol nepanaikintas teistumas. Jis IT specialistas. Anglijoje dėl teistumo įsidarbinant problemų nekilo, tačiau dabartinėje darbovietėje dėl teistumo negali išvykti į komandiruotes į JAV. Baudžiamoji byla jam buvo labai gera pamoka, nuo tada neturi jokių reikalų su narkotinėmis medžiagomis. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Baudą sumokėjo nelaukdamas nuosprendžio įsiteisėjimo, norėjo kuo greičiau atlikti bausmę.
Gynėjas palaikė savo atstovaujamojo prašymą, nurodė, kad prašoma panaikinti teistumą, tačiau jei tokios galimybės nėra, - bent jau sutrumpinti jo terminą.
Prokuroras prašymui neprieštaravo. Akcentavo, kad nuteistasis dirba, baudą sumokėjo anksčiau nei įprasta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo ar jo panaikinimo nagrinėja atlikusio bausmę asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šiuo atveju A. T. nuolatinė gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė, Lietuvoje jis nurodė deklaravęs išvykimą, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Negali susidaryti tokia situacija, kai asmuo turi teisę prašyti, tačiau nėra kompetentingos institucijos, kuri galėtų nagrinėti jo prašymą. Esant tokioms aplinkybėms, A. T. prašymą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, kur buvo jo paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (tokia gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendyje).
Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis, pagal kurį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
A. T. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis ir 12 straipsnis). Asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina penkeri metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 c punktas).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. T. vėliau teistas nebuvo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu skirtą baudą sumokėjo 2017 m. vasario 15 d., todėl laikytina, kad įstatyme nustatyto teistumo termino pabaiga bus 2022 m. vasario 15 d.
BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas spręsti klausimą dėl teistumo panaikinimo galimybės A. T., kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BPK 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų. Taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo.
Šiuo aspektu svarbu, kad A. T. sumokėjo baudą dar prieš teismo nuosprendžiui įsiteisėjant, nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Po to nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad asmuo suprato savo elgesio pasekmes ir pakeitė savo elgesį. Teismo posėdyje A. T. nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad teistumas jau padarė jam didelę įtaką, iš baudžiamojo proceso pasimokė ir yra įsitikinęs, kad tokia situacija nepasikartos, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebevartoja. Todėl teismas tiki, kad paskirta bausmė ir teistumas jau padarė A. T. reikiamą įtaką.
Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan.
Nuteistasis teismo posėdžio metu bei savo prašyme akcentuoja, kad teistumas jam trukdo dirbti darbą atitinkantį jo kompetenciją čia Lietuvoje, nes šioje srityje reikalaujama, kad asmuo nebūtų teistas. Teigia turintis aukštą kompetenciją IT srityje, šiuo metu dirbantis užsienyje, tačiau nori grįžti ir dirbti Lietuvoje. A. T. jau beveik trejus metus patiria neigiamas pasekmes dėl veikos, už kurios padarymą nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tai ganėtinai ilgas laikotarpis. Jo galimybės įsidarbinti Lietuvoje yra realios, noras dirbti pagal kvalifikaciją, gyventi Lietuvoje vertintinas teigiamai.
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, elgesį teistumo metu, prokuroro nuomonę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikant BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nuteistajam A. T. panaikinti teistumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
A. T. prašymą tenkinti.
Panaikinti A. T. teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.