Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams G. M., D. R., R. R., J. M., J. M. ir jų atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų J. B. ir J. B. ieškinį atsakovams G. M., D. R., R. R., J. M., J. M. ir atsakovų priešieškinį ieškovams J. B. ir J. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai prašė: 1) nustatyti 0,3468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. parengtą žemės sklypo planą tokia tvarka: G. M. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; J. B. kartu su J. B. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; D. R. kartu su R. R. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m²plotą; J. M. kartu su J. M. atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtą 768 m² plotą ir bendrai su kitais bendraturčiais naudos indeksu „B“ pažymėtą 99 m² plotą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) atsakovų priešieškinį atmesti.

Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) ieškovų ieškinį atmesti; 2) nustatyti 0,3468 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovų su priešieškiniu pateiktą MB „Geodronas“ 2024 m. kovo 25 d. parengtą žemės sklypo planą tokia tvarka: atsakovei G. M. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „1“, (nuspalvintas žalios spalvos dryžiais); atsakovams D. R. ir R. R. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „3“, (nuspalvintas šviesiai mėlynos spalvos dryžiais); atsakovams J. M. ir J. M. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „4“, (nuspalvinta raudonos spalvos dryžiais); ieškovams J. B. ir J. B. nustatyti atskirai naudotis 797 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „2“, (nuspalvinta geltonos spalvos dryžiais); nustatyti, kad bendraturčiai G. M., D. R. su R. R., J. M. su J. M. ir J. B. su J. B. bendrai naudosis 240 m² plotu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „B“, (nuspalvintas tamsiai mėlynos spalvos dryžiais); 3) įpareigoti atsakove G. M. iki 2024 m. gruodžio 1 d. nugriauti šiltnamio dalį, kuri patenka į ieškovų J. B. ir J. B. naudojamo žemės sklypo dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. B., atstovaujamas advokato Manto Armalio, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Jis nurodė, kad visiems kaimynams bendrai priklausančiu sklypu naudojasi jau virš 40 metų, tačiau jam su žmona buvo palikta naudotis mažiausia žemės sklypo dalis. Nori, kad žemės sklypo plotas būtų naudojamas pagal jo pateiktą planą. Kaimynai prisistatė visokių statinių, kurie nėra įregistruoti, pagal jo pateiktą planą naudojimui paskirti žemės sklypai būtų stačiakampio formos, o ne kaip atsakovų nurodytame plane – jam palikta naudotis pačiu pakraščiu.

Atsakovai G. M., D. R., R. R., J. M. ir J. M. prašė ieškinį atmesti, o naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal atsakovų pateiktą planą.

Atsakovė G. M. nurodė, kad bendraturčiai žemės sklype yra pasistatę įvairių statinių, pagal atsakovų pateiktą planą kiekvienas jam priklausančia žemės sklypo dalimi ties jo tvartu galėtų naudotis lygiagrečiai.

Atsakovas D. R. nurodė, kad nori, jog žemė būtų padalinta po lygiai, jis yra pasistatęs šiltnamį, išdirbęs žemę, pagal ieškovų planą jam reikėtų šiltnamį perkelti.

Atsakovė R. R. nurodė, kad visą laiką kaimynai naudojosi žeme ir sutarė, tačiau ieškovų sūnus inicijavo plano sudarymą, kaimynai susipyko.

Atsakovas J. M. paaiškino, kad jis pirmasis įsikėlė gyventi į namą ir visą laiką naudojosi ta pačia žemės sklypo dalimi, pasistatė garažą, malkinę.

Atsakovė J. M. nurodė, kad ji su vyru naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, bet niekada niekas jiems pretenzijų nereiškė, o ieškovai jiems tenkančio žemės sklypo neprižiūri.

Liudytojas V. B. parodė, kad yra ieškovų sūnus. Nurodė, kad ne jo tėvai, o atsakovė G. M. pirma pradėjo tvarkyti žemės dokumentus, tačiau nebaigė. Sužinojęs, kad kelininkai nori atimti apie 1,5 m žemės, jis suskubo kreiptis į matininką, kuris sudarė naudojimosi žemės sklypu planą. Pagal planą faktinė naudojimosi žeme tvarka atitinka tik iki tvarto, o už tvarto kaimynai naudojasi skirtingo ploto žemės sklypo dalimis – atsakovai M. naudojasi 12 arų, o atsakovė M. 10 arų žemės sklypais. Mažiausias žemės plotas tenka naudotis atsakovams R..

Liudytojas S. J. parodė, kad jis virš 20 metų dirba matininku. Jo darbo esmė yra teisingai suskaičiuoti žemės plotus. Žemės sklypų planų sudarymas nereglamentuojamas, tik naujai formuojami žemės sklypai sudaromi vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Pagrindiniai reikalavimai yra tai, kad prie kiekvieno sklypo būtų privažiavimas, sklypai turi būti stačiakampio formos, nes tokie slypai yra vertingesni, toliau formuojama pagal atskirus savininkų pageidavimus, faktinį naudojimą. Apsilankęs vietoje, jis nubraižė planus, nes iki tol kaimynų naudojimasis žeme neatitiko jiems priklausančių plotų, didžiausia žemės dalimi naudojosi plane 1 ir 4 pažymėti asmenys (G. M. ir J. ir J. M.). Abu jo nubraižyti planai atitinka reikalavimus, yra privažiavimai prie septikų. Ieškovai prašė nubraižyti planą taip, kad žemė būtų vienoje vietoje, o atsakovai, kad būtų galimybė prieiti prie jiems priklausančių pastatų.

Ieškinys tenkinamas, o priešieškinis netenkinamas.

Byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 0,3468 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams lygiomis dalimis: ¼ R. R. ir D. R.; ¼ J. M. ir J. M.; ¼ J. B. ir J. B.; (duomenys neskelbtini) G. M. (e. b. l. 5-7).

Minėtame Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kuriame esantys butai priklauso ieškovams ir atsakovams.

Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos.

Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką Žemės sklypu, pridėdami MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. sudarytą Žemės sklypo planą, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi tvarką bendraturčiams (e. b. l. 22-23). Atsižvelgiant į šalių turimas vienodas Žemės sklypo nuosavybės dalis, siekiant užtikrinti patogų patekimą prie šalims nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Žemės sklype, prašė nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, paskiriant:

atsakovei G. M. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu žalios spalvos žymėjimu; ieškovams J. B. ir J. B. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtą plane išskirtu gelsvos spalvos žymėjimu; atsakovams D. R. ir R. R. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu šviesiai mėlynos spalvos žymėjimu; atsakovams J. M. ir J. M. atskirai naudotis Žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtu 768 m² plotu, plane išskirtu raudonos spalvos žymėjimu; bendraturčiai bendrai naudotų indeksu „B“ pažymėtą, kiekvienam tenkantį 99 m² plotą, plane išskirtą tamsiai mėlynos spalvos žymėjimu.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovų pateiktame 2024 m. sausio 10 d. Žemės sklypo plane nurodoma 0,3468 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pateikė priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo pagal jų pateiktą 2024 m. kovo 14 d. MB „Geodronas“ sudarytą žemės sklypo planą, pagal kurį ir prašė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką bendraturčiams (e. b. l. 56).

Atsakovai prašė nustatyti tokią naudojimosi Žemės sklypu tvarką, paskiriant:

atsakovei G. M. atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „1“, nuspalvinta žalios spalvos dryžiais; atsakovams D. R. ir R. R. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „3“, nuspalvinta šviesiai mėlynos spalvos dryžiais; atsakovams J. M. ir J. M. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „4“, nuspalvinta raudonos spalvos dryžiais; ieškovams J. B. ir J. B. nustatyti atskirai naudotis Žemės sklypo 797 m² dalimi, plane pažymėta indeksu „2“, nuspalvinta geltonos spalvos dryžiais; nustatyti, kad bendraturčiai bendrai naudotų indeksu „B“ pažymėtą 240 m² plotą, kiekvienas po 70 m², plane nuspalvintą tamsiai mėlynos spalvos dryžiais.

Be to, atsakovai prašė įpareigoti atsakovę G. M. iki 2024 metų gruodžio 1 d. nugriauti šiltnamio dalį, kuri patenka į ieškovų J. ir J. B. Žemės sklypo dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

Naudojimosi Žemės sklypu kaip nekilnojamojo daikto tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-96/2009; Nr. 3K-3-153/2010; Nr. 3K-3-77/2011).

Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme (1 straipsnis) įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Esant nesutarimui, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka, kuri neatitinka bendraturčiams priklausančių lygių dalių principo. Ši nusistovėjusi tarp bendraturčių naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra teisiškai įregistruota. Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad atsakovai J. ir J. M. bei G. M. faktiškai naudojasi didesnėmis Žemės sklypo dalimis, nei jiems priklauso, D. R. bei R. R. naudojasi mažiausia žemės sklypo dalimi. Ilgą laiką itin didelių ginčų tarp bendraturčių nekilo, o kilę nesutarimai buvo išsprendžiami geruoju. Naudojimosi Žemės sklypu metu bendraturčiai neteisėtai pasistatė įvairius statinius – šiltnamius, garažus, malkines, kurie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Taigi, šalys tiek pateiktais ieškiniu ir priešieškiniu bei atsiliepimais, o taip pat pateiktais paaiškinimais pripažino, kad nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra teisinga ir pažeidžia bendraturčių teises į bendrą daiktą.

Ieškovai ir atsakovai pateikė skirtingus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planus, sudarytus MB „Geodronas“, kurių nei vienas neatitinka nusistovėjusiai ilgalaikei naudojimosi Žemės sklypu tvarkai. Ginčo dėl naudojimosi Žemės sklypo dalimi iki VĮ „Registrų centras“ įregistruotų statinių tarp šalių nekyla ir tokia naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusią tarp bendraturčių naudojimosi tvarką. Dėl likusios Žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos šalys nesutaria.

Sprendžiant šalių ginčą, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.

Nagrinėjamu atveju analizuojant šalių pateiktus Žemės sklypo planus, matyti, jog atsakovų pateiktame 2024 m. kovo 25 d. plane prašomo priskirti bendram naudojimui žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei ieškovų pateiktame 2024 m. sausio 10 d. Žemės sklypo plane.

Kita vertus, ieškovų pateiktame 2024 m. sausio 10 d. Žemės sklypo plane, teismo įsitikinimu, racionaliau išdėstyti priskirtini bendraturčiams naudojimui Žemė sklypo plotai. Teismas sprendžia, kad ieškovų pateiktas Žemės sklypo planas yra tinkamesnis, racionalesnis, jame išdėstyti bendraturčiams priskirtini Žemės sklypo plotai iš esmės lokalizuoti vienoje vietoje, stačiakampio formos Žemės sklypo dalys atitektų ne vien tik atsakovams, bet ir ieškovams. Ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nors ir esant didesniam bendram naudojimui priskirtinam plotui, visiems bendraturčiams užtikrintų patogesnį žemės naudojimą, atitiktų teisingumo, sąžiningumo principus, teismų praktikoje nustatytus teisėtumo, efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių proporcingumo, stabilumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, jog atsakovų teikiamas Žemės sklypo planas, kuriame ieškovams priskirtina naudotis Žemės sklypo dalis yra „T“ formos, pažeistų ieškovų interesus, nes nebūtų užtikrinti teisingumo, patogaus naudojimo, vertingumo ir kt. principai bei kriterijai. Sutiktina su ieškovų atstovo teiginiu, jog atsakovų siūlomo ieškovams „T“ formos sklypo dalis, lyginant su atsakovams suprojektuotomis taisyklingos formos stačiakampėmis Žemės sklypo dalimis, sumažintų ieškovams tenkančio naudotis sklypo vertingumą, nes dalį sklypo ieškovai būtų priversti naudoti kaip patekimo kelią į likusias atsišakojusias sklypo dalis, kurios apsuptos kitų asmenų žemės sklypais. Ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, teismo vertinimu, yra teisingesnė, proporcingesnė, iš esmės atitinkanti visų bendraturčių interesų užtikrinimą. Dėl atsakovų išsakytų nuogąstavimų, jog nustačius Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, jie neteks galimybės tinkamai naudotis VĮ „Registrų centras“ įregistruotais ūkiniais pastatais, tvartais, teismas pripažįsta, jog pagal ieškovų siūlomą nustatyti Žemės sklypu naudojimosi tvarką kiekvienas priklausinio savininkas turės galimybę nuo gyvenamojo namo pusės statiniais naudotis, prieidamas prie jų per jam naudojimui priskirtiną žemės sklypo dalį, o iš kitos pusės – per bendram naudojimui prašomą priskirti Žemės sklypo dalį. Teismo nuomone, ieškovų siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, maksimaliai patogi visiems bendraturčiams ir tarnautų visiems bendraturčiams geresniam nuosavybės valdymui. Teismas pažymi, kad po kiekvienos iš šalių naudojamais VĮ „Registrų centras“ įregistruotais statiniais esanti žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą planą atitenka būtent to statinio naudotojui, o neteisėtai pastatyti statiniai, kurie nustačius Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlytą planą patektų į kito bendraturčio naudojimui priskirtą Žemės sklypo dalį, negali sudaryti kliūčių pritarti ieškovų prašomai nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarkai, nes tai pažeistų teisingumo, sąžiningumo principus.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovų pateiktus planus siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka keičiasi, bendraturčiai turėtų nugriauti ar perkelti jų neteisėtai pastatytus statinius. Nesant ginčo, kad atsakovė G. M. naudojasi didesne, nei jai priklauso Žemės sklypo dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ir pati atsakovė neprieštaravo priešieškiniu reiškiamam reikalavimui nugriauti jos pasistatytą šiltnamį ir jį palaikė, pripažintina, kad nustačius Žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą planą, šiltnamio nugriovimas ar jo perkėlimas į jai priskirtiną Žemės sklypo dalį neproporcingai nepažeis atsakovės G. M. interesų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovų D. ir R. R. šiltnamis yra surenkamas, o atsakovai J. ir J. M. savo šiltnamį yra nugriovę, todėl pritartina ieškovų atstovo išsakytai nuomonei, jog ir minėtų atsakovų šiltnamio perkėlimas nepažeis jų interesų neproporcingai.

Pasisakant dėl Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių, teismas pripažįsta, jog jame iš esmės aprašyta tik Žemės sklypo dalies, kuria šiuo metu naudojasi ieškovai, faktinė padėtis. Šis dokumentas nesuteikia išsamios informacijos apie viso bendraturčių naudojamo Žemės sklypo faktinį naudojimą, todėl teismas šio įrodymo nelaiko itin svarbiu nustatant ginčijamą naudojimosi Žemės sklypu tvarką (e. b. 2 t., b. l. 53-65).

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo, teisėtumo kriterijus, o atsakovų siūlomas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra netinkamas, neproporcingai pažeidžiantis ieškovų teises, todėl prieškinis netenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė J. B. patyrė 2509 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 109 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (e. b. 1 t., b. l. 25), 350 Eur už Žemės sklypo plano paruošimą (e. b. 1 t., b. l. 29), ir advokato pagalbos išlaidas – 2050 Eur (e. b. 1 t., b. l. 26, 27, 2 t., b. l. 30, 31, 32, 33, 67, 38, 80, 81), kurios neviršija maksimalių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisti dydžių, yra pagrįstos mokėjimo dokumentais ir apskaičiavimais. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti, priešieškinio netenkinti.

Nustatyti 0,3468 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. parengtą žemės sklypo planą:

– atsakovei G. M. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane indeksu „1“ pažymėtu 768 m² plotu;

– ieškovams J. B. ir J. B. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo plane indeksu „2“ pažymėtu 768 m² plotu;

– atsakovams D. R. ir R. R. paskirti atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „3“ pažymėtu 768 m² plotu;

– atsakovams J. M. ir J. M. paskirti atskirai naudos žemės sklypo plane indeksu „4“ pažymėtu 768 m² plotu.

Ieškovams J. B. su J. B., atsakovams G. M., D. R. su R. R., J. M. su J. M. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo plane indeksu „B“ pažymėtu 396 m² žemės sklypo plotu.

Pripažinti, kad MB „Geodronas“ 2024 m. sausio 10 d. planas yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

Priteisti iš atsakovų G. M., D. R., R. R., J. M. ir J. M. ieškovės J. B. naudai 2509 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.