- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-26358-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15289-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras, I. R., I. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras, I. R., I. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. R. sutuoktinis G. R. Pareiškėja nurodo, jog santuoka su palikėju buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, t. y. 1992 m. birželio 8 d., šeima butų privatizavimo įstatymo pagrindu išpirko gyvenamąjį būstą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties ji, neturėdama kvalifikuotų teisinių žinių, kreipėsi į dabartinę Vilniaus miesto Justiniškių seniūniją, kur tik prieš keletą metų su sutuoktiniu tvarkė buto išpirkimo ir regstravimo reikalus, bei pateikė seniūnijos darbuotojams namų knygą ir sutuoktinio mirties liudijimą. Anot pareiškėjos, seniūnija išregistravo G. R. dėl pastarojo mirties, apie tai padarė žymą namų knygoje ir žodžiu paaiškino pareiškėjai, jog viskas yra sutvarkyta, nes butas įgytas santuokoje ir yra bendra nuosavybė. Pareiškėja nurodo, jog nuo pat (duomenys neskelbtini) (t. y. sutuoktinio mirties) ji liko gyventi bendrai su G. R. įgytame bute, kartu liko gyventi ir sutuoktinių vaikai I. Š. (R.) ir I. R. Pareiškėjos teigimu, visą tą laiką jai nebuvo kilę jokių abejonių dėl seniūnijos paaiškinimų, nes visą butą ji tvarkė, prižiūrėjo, juo naudojosi kaip visateisė savininkė, mokėjo už būstui teikiamas komunalines ir energijos paslaugas. Tik 2025 m. kovo–balandžio mėnesį dėl pasikeitusios elektros energijos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos pareiškėjai tapo žinoma, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas (duomenys neskelbtini) mirusio G. R. vardu, o žymų apie bendrą sutuoktinių nuosavybę nėra. Pareiškėja pareiškime pažymėjo, jog dėl pasitikėjimo seniūnijos paaiškinimais ir specialių teisinių žinių neturėjimo ji į palikimo atsiradimo vietos notarą nei 1996 metais nei vėliau nesikreipė, tačiau nuo pat sutuoktinio mirties ji naudojosi, prižiūrėjo bei valdė palikėjo turtą kaip savo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio G. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys I. R. ir I. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Kartu suinteresuoti asmenys patvirtino, jog jie savarankiškų reikalavimų dėl G. R. palikimo neturi, o kitų paveldėtojų nėra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, prašė pareiškėjos G. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
6. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad G. R., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos G. R. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) bei suinteresuotų asmenų I. R. ir I. Š. tėvas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis G. R. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas G. R. ir G. R. santuokos metu, t. y. 1992 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateikto Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2025 m. birželio 4 d. pranešimo matyti, jog po G. R. mirties paveldėjimo byla Lietuvos Respublikoje nebuvo pradėta.
9. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad G. R. po sutuoktinio G. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi šį turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti UAB „Admeo“, UAB „Vilniaus vandenys“ bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pranešimai (pažymos).
13. Remiantis bylos duomenimis, po G. R. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po G. R. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas G. R. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo sutuoktinio mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. R. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinio G. R. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Palikėjo vaikai, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė (patvirtino, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą). Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. R. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja G. R. po sutuoktinio G. R. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po sutuoktinio G. R. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.