Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovei ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laisvalaikio namai“ direktorei I. G.,

atsakovės I. G. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laisvalaikio namai“ atstovui advokatui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IMDO“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos ir netesybų priteisimo, atsakovės priešieškinį ieškovei dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Laisvalaikio namai“ priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1323,00 Eur skolą, 438,00 Eur baudą už netinkamai atsakovės prisiimtų prievolių pagal sutartį vykdymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-6).Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. sudarė 73 m² negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis) adresu (duomenys neskelbtini), vienerių metų terminui. Atsakovė įsipareigojo mokėti 6,00 Eur už 1 m² mėnesinį nuomos mokestį (iš viso nuomos mokestis per mėnesį sudarė 438,00 Eur), taip pat sumokėti mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros, šilumos energiją, kitus komunalinius mokesčius. Atsakovei netinkamai vykdant sutartines prievoles, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos ir netesybų (baudos ir delspinigių) priteisimo. Ieškovė su atsakovės ir trečiojo asmens priešieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti (t. 1, b. l. 90-94, 156-160, 168-169). Ieškovė nurodė, kad jeigu sutartis buvo pasirašyta dėl ekonominio spaudimo, atsakovė privalėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo teismo tvarka, įrodant ekonominio spaudimo faktines aplinkybes, tačiau atsakovė tokį reikalavimą pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir netesybų priteisimo. Ginčijamų patalpų nuomos sutartis pasirašyta nepažeidžiant sutarties laisvės principo, šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo ar keitimo. Atsakovė neįrodė, kad buvo realus grasinimas. Reikalavimas vykdyti sutartį negali būti laikomu ekonominiu spaudimu. Pagal 2015 m. lapkričio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/12/01/1 (3.8 punktas), pasirašytą tarp UAB „Laisvalaikio namai“ ir UAB „MDJ“, nuomininkė įsipareigojo neatlikti patalpų pertvarkymo, rekonstrukcijos, remonto darbų be išankstinio nuomotojos sutikimo. Tame pačiame sutarties punkte numatyta, kad bet kokia rekonstrukcija, pagerinimai, pertvarkymai yra atliekami išimtinai nuomininkės sąskaita. Atsakovė nepateikė nuomotojos sutikimo dėl tokių darbų atlikimo. Jeigu byloje toks sutikimas būtų pateiktas, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti reiškiamas nuomotojai UAB „MDJ“, o ne ieškovei. Atsakovė nevykdė 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties, nesutvarkė nuomojamų patalpų, neperdavė patalpų pagal priėmimo – perdavimo aktą, vienašališkai nusprendė, kad patalpų pagerinimai yra reikalingi ieškovei. 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė nėra davusi jokio sutikimo dėl patalpų subnuomos, todėl ieškovei nebuvo žinoma, kad ūkinę komercinę veiklą patalpose vykdo trečiasis asmuo UAB „Laisvalaikio namai“. Ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Laisvalaikio namai“ nesieja sutartiniai santykiai, todėl trečiasis asmuo turtinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo turi reikšti nuomotojai UAB „MDJ“.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko (t. 1, b. l. 35-38) ir pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 100-102), kuriuo prašo teismo 2016 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu. Atsakovė taip pat nurodė, kad su trečiojo asmens UAB „Laisvalaikio namai“ priešieškiniu visiškai sutinka.Ginčo patalpas atsakovė su sutuoktiniu D. G. nuomojosi nuo 2012 m. vasario 1 d. iš UAB „Imber“, vėliau - iš UAB „MDJ“. 2015 m. lapkričio 30 d. tų pačių patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „MDJ“ (nuomotojos) ir atsakovės I. G. vadovaujamos UAB „Laisvalaikio namai“ (nuomininkės). Patalpos buvo pritaikytos nuomininkės reikmėms (vaikų laisvalaikio organizavimo veikla), taip pat nuomotojos sutikimu nuomininkės lėšomis patalpos buvo pagerintos, įrengta patalpų kondicionavimo sistema, sanitarinė patalpa. Atsakovei (kaip trečiojo asmens vadovei) ir kitiems nuomininkams UAB „Imber“ direktore prisistatanti J. Č. pradėjo reikšti pretenzijas, reikalaudama mokėti nuomos mokestį. Buvo trukdoma naudotis patalpomis, nutraukiant elektros energijos tiekimą, dažnai būdavo kviečiama policija, apsauga. Atsakovei buvo žinoma, kad 2012 m. spalio 24 d. nutartimi J. Č. buvo uždrausta disponuoti UAB „Imber“ turtu (akcijomis). Atsakovė sąžiningai mokėjo nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas nuomotojai UAB „MDJ“ pagal 2015 m. lapkričio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015/12/01/1 iki 2016 m. kovo 30 d., kuomet J. Č. iniciatyva apsaugos firmos darbuotojai neleido atsakovei patekti į patalpas ir nurodė kreiptis į UAB „IMDO“ atstovą M. R., kuris paaiškino, kad į patalpas atsakovė galės patekti tik sudarius nuomos sutartį su UAB „IMDO“. Patalpose buvo likę UAB „Laisvalaikio namai“ turtas, dokumentai ir atsakovės asmeniniai daiktai. Atsakovė negalėjo vykdyti renginių organizavimo sutarčių, kurias buvo pasirašiusi, nes negalėjo patekti į patalpas. Atsakovė 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį buvo priversta sudaryti prieš savo valią dėl ieškovės naudoto ekonominio spaudimo ir grasinimo. UAB „Laisvalaikio namai“ realiai grėsė klientų ir pajamų praradimas, įmonės veikla galėjo būti paralyžiuota. Sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai atsakovei nenaudingomis sąlygomis: pirma, sutartyje nurodytas didesnis patalpų plotas (73 m² vietoje faktinių 70 m²); antra, nepagrįstai ir vienašališkai buvo padidintas nuomos mokestis (6,00 Eur vietoje 0,91 Eur už 1m²). Nesant ekonominio spaudimo, atsakovė sutarties nebūtų sudariusi. Apie situaciją buvo informuotas M. Č. (nuomotojos UAB „MDJ“ direktorius), 2015 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartis Nr. 2015/12/01/1 tarp UAB „MDJ“ ir UAB „Laisvalaikio namai“ nutraukta, atsiskaityta už nuomą ir komunalines paslaugas už 2016 m. kovo mėnesį. Dėl nuolatinio trukdymo naudotis patalpomis UAB „Laisvalaikio namai“ negalėjo tęsti veiklos, į patalpas negalėjo patekti klientai, todėl 2016 m. balandžio 28 d. atsakovė informavo ieškovę, kad iki 2016 m. gegužės 1 d. išsikraustys iš patalpų, taip pat 2016 m. balandžio 29 d. atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl 398,00 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė iš patalpų išsikėlė 2016 m. gegužės 1 d. ir sumokėjo už faktinį naudojimąsi patalpomis 2016 m. balandžio mėnesį. Atsakovė taip pat sumokėjo 17,75 Eur už komunalines paslaugas ir 40,00 Eur skirtumą tarp UAB „Laisvalaikio namai“ patirtų nuostolių ir sutartyje nurodytos patalpų nuomos kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškiniai atmetami.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad atsakovės I. G. vadovaujama UAB „Laisvalaikio namai“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vaikų laisvalaikio organizavimo veiklai nuomojo nuo 2012 metų: 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartis dėl šių patalpų buvo sudaryta tarp nuomotojos UAB „Imber“ ir atsakovės sutuoktinio D. G., 2012 m. kovo 30 d. sutartis buvo sudaryta tarp nuomininko D. G. ir nuomotojos UAB „MDJ“, o 2015 m. lapkričio 30 d. dėl tų pačių patalpų nuomos sutartis buvo perrašyta, nuomininke nurodant UAB „Laisvalaikio namai“. Kaip fizinis asmuo I. G. dėl tų pačių patalpų 2016 m. balandžio 1 d. pasirašė sutartį su UAB „IMDO“, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties galiojimo ir prievolių pagal šią sutartį vykdymo. Ieškovė UAB „IMDO“ ieškiniu prašo teismo priteisti nuomos mokestį už tris mėnesius ir netesybas (baudą ir delspinigius) už netinkamą sutarties vykdymą, tuo tarpu atsakovė priešieškiniu ginčija sutartį, kaip sudarytą prieš jos valią, naudojant ekonominį spaudimą.

Dėl ekonominio spaudimo ir grasinimo, sudarant nuomos sutartį

Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir ieškovės UAB „IMDO“ 2016 m. balandžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad egzistuoja CK 1.91 straipsnio 1 dalyje esantys pagrindai šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nes jį sudarant buvo naudojamas ekonominis spaudimas, grasinama, o taip pat susidėjo sunkios aplinkybės, nulėmusios tokio sandorio pasirašymą.Teismas, spręsdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą, analizuoja sąvokas „ekonominis spaudimas“ ir „grasinimas“ šio konkretaus ginčo kontekste, taip pat vertina byloje esančius įrodymus, ar ginčo sandorio sudarymo metu egzistavo sunkios aplinkybės ir kokia buvo jų reikšmė sandorio galiojimui. Kartu pabrėžtina, kad įrodyti visas šias teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka būtent tokį reikalavimą pareiškusiai atsakovei (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo sudarymo ekonominio spaudimo sąlygomis kiekvienu atveju turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal ją „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Tuo tarpu grasinimas realiais ekonominiais padariniais suprantamas kaip kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas ar buvo realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas tai konkrečiai bylai aplinkybes. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė UAB „IMDO“ reikalavo sudaryti sutartį, grasindama ekonominiais padariniais. Atsakovė, teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad jau nuo 2012 m. pabaigos jai buvo žinoma, kad dėl nuomojamų patalpų vyksta ginčai ir nesutarimai dėl to, kas yra teisėtas šių patalpų valdytojas ir kas turi teisę nuomoti (subnuomoti) patalpas (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min.). Atvejis, kai 2016 m. kovo 30 d. atsakovė, kaip UAB „Laisvalaikio namai“ vadovė, negalėjo patekti į nuomojamas patalpas, atsakovės paaiškinimu, buvo ne pirmas kartas ir ji tikėjosi, kad eilinį kartą patalpų nuomotoja UAB „MDJ“ (tiksliau šios bendrovės vadovas M. Č.) išspręs kilusį ginčą ir atsakovė turės galimybę toliau naudotis patalpomis (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min.; 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 18 min.). Be to, atsakovė nurodė, kad jai asmeniškai nebuvo grasinta jokia forma (2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 27 min.; 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 6 min., 7 min.). Taip pat pabrėžtina, kad 2017 m. spalio 17 d. liudytojo parodymus teikęs M. Č. taip pat nurodė, kad UAB „IMDO“ vadovas M. R. patalpų nuomininkams įrodinėdavo, kad jo atstovaujama bendrovė yra teisėta patalpų valdytoja, todėl tik su šia bendrove gali būti sudaromos nuomos sutartys, liudytojas nepatvirtino aplinkybių apie realų grasinimą (2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 17-18 min.). Nors atsakovė manė, jog atsisakius sudaryti sutartį su UAB „IMDO“ jai kils neigiami padariniai ar realus pavojus, tačiau subjektyvus manymas, paremtas tik prielaidomis ir vidiniais įsitikinimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistavo reali grėsmė (atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė bijojusi, kad jos bendrovė neprarastų turto, kaip atsitiko gretimose patalpose veiklą vykdžiusiam grožio salonui; 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min.). Darytina išvada, kad UAB „IMDO“ veiksmuose nėra nustatyta, kad buvo reikalaujama sudaryti sutartį, grasinant ekonominiais padariniais. Teismo įsitikinimu, atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta akivaizdžiai atsakovei nenaudingomis sąlygomis. Atsakovė nurodė, kad nuomos sutarties kaina (6,00 Eur už 1 m²) buvo neprotinga kaina, nes iki tol atsakovės vadovaujama UAB „Laisvalaikio namai“ tas pačias patalpas nuomojo už šešis kartus mažesnę kainą (4,00 Lt (be PVM) pagal 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartį ir pagal 2012 m. kovo 30 d. nuomos sutartį; 0,96 Eur (be PVM) pagal 2015 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartį). Atsakovė įrodinėjo, kad mažesnė sutarties kaina buvo nustatyta todėl, kad ji nuomojamas patalpas remontavo savo sąskaita, patirtos išlaidos buvo įtrauktos į nuomos mokestį, kuris, sutarties šalių susitarimu, neturėjo būti keičiamas penkerius metus (2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 34 min.). Tačiau tokių atsakovės paaiškinimų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. 2012 m. vasario 1 d. nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis yra peržiūrimas kas 6 mėnesius ir gali būti keičiamas rašytiniu priedu prie sutarties (sutarties 3.1 punktas; t. 1, b. l. 40). Minėtoje sutartyje (4.6 punkte) šalys nurodė, kad nuomotojas privalo atlikti patalpų įrengimo darbus (t. 1, b. l. 41-42), tačiau rašytinėje sutartyje nėra nurodyta sąlyga, kad dėl šių remonto darbų patirtos išlaidos yra kokiu nors būdu įskaitomos į nuomos mokestį. Tokio susitarimo dėl 5 m. termino nekeisti sutarties kainos nebuvo ir vėliau pasirašytose 2012 m. kovo 30 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartyse (t. 1, b. l. 45-47, 51-53). Be to, tiek 2012 m. kovo 30 d. nuomos sutartis (sutarties 2 punktas, t. 1, b. l. 45), tiek 2015 m. lapkričio 30 d. nuomos sutartis (2 punktas, t. 1, b. l. 51) buvo pasirašytos tik 1 metų laikotarpiui, todėl akivaizdu, kad šalys sutartyse nenurodė 5 metų termino nekeisti sutarties kainos. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad prie akivaizdžiai nenaudingų sąlygų priskirtina ir tai, kad nuomos sutartyje buvo nurodytas neteisingas nuomojamų patalpų plotas: vietoje 70 m² buvo neteisingai nurodyti 73 m². Teismo vertinimu, minėta sutarties sąlyga pačių šalių galėjo būti pakoreguota, patikslinus duomenis dėl realaus nuomojamų patalpų dydžio. Tačiau šis sutarties netikslumas, teismo įsitikinimu, negali būti pripažintas kaip „akivaizdžiai nenaudinga“ atsakovei sąlyga. Ši sąlyga nei akivaizdumo, nei naudingumo aspektu nėra laikytina sąlyga, grubiai pažeidžianti atsakovės teises ir interesus. Atsakovės paaiškinimai dėl to, kad nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji sutartį pasirašė dėl to, kad negalėdama faktiškai patekti į nuomojamas patalpas UAB „Laisvalaikio namai“ realiai grėsė prarasti klientus, numatytas pajamas, buvo paralyžiuojama įmonės veikla (t. 1, b. l. 36, 100-101). Taigi, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo jai darytą ekonominį spaudimą, t. y. tai, kad sutarties pasirašymas buvo vienintelis būdas faktiškai patekti į patalpas ir įmonės veiklą atnaujinti. Akivaizdu, kad atsakovė, būdama įmonės vadove bei akcininke, turėjo ekonominį interesą įmonės veiklos tęstinumu bei pelningumu. Tačiau vėliau, t. y. teikiant žodinius paaiškinimus, atsakovė akcentavo visai kitas aplinkybes. Atsakovė teismo posėdžiuose aiškiai nurodė, kad jau sutarties pasirašymo momentu ji žinojo, kad dėl keletą metų besitęsiančių ginčų tarp UAB „Imber“, UAB „MDJ“ ir UAB „IMDO“ ji nusprendė nebetęsti sutartinių santykių, todėl ginčo sutartį dėl nuomos ji pasirašė dėl vienintelės priežasties – tam, kad galėtų kuo greičiau pasiimti savo asmeninius daiktus, įmonės turtą ir nebetęsti įmonės veiklos ginčo patalpose. Atsakovės I. G. žodinius paaiškinimus apie jos valią kuo greičiau nutraukti santykius dėl ginčo patalpų paneigia jos pačios pasyvumas (neveikimas) po to, kai buvo pasirašyta sutartis: atsakovė, būdama verslininkė, turėdama aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (verslo vadybos specialybė) (2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 33 min.), neveikė, kaip rūpestingas, atidus ir protingas asmuo ir paštu gaudama UAB „IMDO“ pretenzijas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo visiškai nereagavo į tai (t. 1, b. l. 15-17, 21-25), nesiėmė veiksmų, kad kita šalis (nuomotoja UAB „IMDO“), kaip numatė sutarties sąlygos, nustatytais terminais ir būdu būtų informuota apie ketinimą nebetęsti sutartinių santykių dėl tam tikrų priežasčių. Tai, kad atsakovės paaiškinimai dėl tikrosios jos valios, pasirašant 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį, yra prieštaringi patvirtina ir byloje esantis 2016 m. gegužės 16 d. raštas, registruotu paštu išsiųstas pradinei nuomotojai UAB „MDJ“ (t. 1, b. l. 69). Minėtame rašte UAB „Laisvalaikio namai“ direktorė I. G. pažymi, kad nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. jai yra trukdoma naudotis nuomojamomis patalpomis, nors teigdama žodinius paaiškinimus ji nurodė, kad jau 2016 m. balandžio 1 d. ji net neketino tęsti veiklos nuomojamose patalpose, o iki 2016 m. balandžio pabaigos patalpomis naudojosi tik tam, kad galėtų išmontuoti įmonės veiklai reikalingus įrenginius. Teismui pasisakius dėl keturių minėtų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu (reikalavimas sudaryti sutartį, grasinimas ekonominiais padariniais, sandorio sudarymas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, aplinkybės, kad nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas) papildomai pasisakytina dėl kitų, konkrečiai šiai bylai svarbių kitų aplinkybių (sandorio šalies (atsakovės) amžius, finansinė ir ekonominė būklė, veiksmų pobūdis ir kt.). Visų pirma pasisakytina, kad šiuose teisiniuose santykiuose atsakovė yra pripažinta verslininke, kuriai keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Atsakovė nurodė, kad ji turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, yra įgijusi verslo vadybos specialybę. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė yra ne tik UAB „Laisvalaikio namai“ vadovė, bet ir jos akcininkė (t. 2, b. l. 84-86) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė atitinka CK 2.4 straipsnio 2 dalyje pateiktą verslininko sąvoką. Atsakovė, kaip verslininkė, turėjo suvokti, kad ji veikia laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis ir turėjo laisvo apsisprendimo dėl vienų ar kitų savo veiksmų diskreciją, taip pat galėjo laisvai prisiimti atitinkamas sutartines teises bei pareigas, ar jų neprisiimti, galėjo įvertinti tokių priimtų įsipareigojimų neįvykdymo padarinius. Tai, kad atsakovė turėjo realią galimybę apsvarstyti sandorio sąlygas ir apsispręsti dėl sutartinių santykių patvirtina jos pateikti žodiniai paaiškinimai, kad ji su sutuoktiniu D. G. (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min.) apsvarstė siūlomos nuomos sutarties sąlygas, priėmė sprendimą sudaryti sutartį ir pati telefonu pranešė kitai šaliai apie savo valią (2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min.). Atsakovė taip pat patvirtino, kad sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, ji sutartį perskaitė, tačiau derėtis jau pati nenorėjo (2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 26 min.). Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojas D. G. (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min.). Taigi, atsakovė, būdama verslininke, negali remtis aplinkybėmis, kad ji nesuvokė, jog pasirašius šią sutartį gali kilti sutartinė civilinė atsakomybė dėl sutarties nevykdymo.Svarbu paminėti ir tai, kad įvertinus 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties sąlygas, akivaizdu, kad šioje sutartyje nėra suteiktas perdėtas pranašumas nei vienai iš sutarties šalių, t. y. teisės ir pareigos yra numatytos tiek nuomininkei I. G., tiek nuomotojai UAB „IMDO“.Taip pat pažymėtina, kad jeigu šiuo konkrečiu atveju nuomos sutarties pasirašymas neatitiko vidinės atsakovės valios, tai ji, būdama sąžiningu, teisingu, protingu, apdairiu ir rūpestingu asmeniu ar, juo labiau, verslininku, turėjo iš karto ginčyti nuomos sutartį, nelaukdama, kol bus imtasi veiksmų dėl skolos išieškojimo. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovė UAB „IMDO“ ją vertė tokį sandorį sudaryti, o atsakovė nesuprato (negalėjo suprasti) sudaromo sandorio esmės, savo atsakomybės.Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė pradėjo sutartinius santykius su ieškove, nes turėjo asmeninį interesą pasirašyti patalpų nuomos sutartį, siekiant įmonės veiklos tęstinumo ir kartu savo pačios turtinių interesų apsaugos, nes sudarius sutartį su įmone, kuri pagal viešus ir nenuginčytus duomenis turėjo teisę valdyti ginčo patalpas, galėjo būti užtikrinta tolesnė įmonės „Laisvalaikio namai“ veikla. Todėl visiškai nepagrįsti yra atsakovės teiginiai, jog sandoris jai nebuvęs ekonomiškai naudingas ir reikalingas.Išanalizuotos ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės suponuoja vertinimą, kad atsakovė neįrodė jokių konkrečių ieškovės veiksmų, kuriais pasireiškė ekonominis spaudimas, taip pat neįrodė realaus grasinimo jos atžvilgiu. Šalių susitarimas dėl patalpų nuomos buvo pasiektas – atsakovė po sutarties pasirašymo turėjo galimybę naudotis patalpomis, be to, po sutarties pasirašymo sandorį iš dalies įvykdė, t. y. sumokėjo nuomos mokestį už 2016 m. balandžio mėn. Pagal CK 1.79 straipsnį preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Pabrėžtina, kad patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti.

Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, sudarant sandorį

Nors atsakovė ir jos atstovas argumentavo, kad sandoris yra ginčytinas tuo pagrindu, kad buvo daromas ekonominis spaudimas, tačiau iš atsakovės žodinių paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad taip pat ir sandorio pasirašymo momentu susidėjusios sunkios aplinkybės yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Remiantis tuo, teismas papildomai vertina byloje esančią medžiagą dėl to, ar buvo tokios sąlygos: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią. Kasacinio teismo yra pabrėžiama, kad taikant šį sandorio negaliojimo pagrindą santykiuose su verslo subjektais, privalo būti įvertinta verslo rizika, be to, sprendžiama, kad negalima pripažinti negaliojančiu sandorį remiantis sunkia atsakovo finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė turėjo realias galimybes apsvarstyti siūlomo sudaryti sandorio sąlygas, puikiai žinojo sandorio pasirašymo kontekstą (žinojo, kad dėl nuomojamų patalpų valdymo tarp dviejų subjektų vyksta nesutarimai), sutarties pasirašymo klausimu ji tarėsi su sutuoktiniu D. G., suvokė, kad su UAB „IMDO“ sutartį vertėtų pasirašyti ne kaip UAB „Laisvalaikio namai“ vadovė, o kaip fizinis asmuo, be to, po sutarties pasirašymo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir šitokiu būdu būtų apgintos pažeistos jos teisės. Atsakovė tik iškėlus bylą teisme dėl nuomos mokesčio priteisimo kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl sandorio nuginčijimo. Labai svarbu yra ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. būtent ieškovė UAB „IMDO“ yra nurodyta juridiniu asmeniu, subnuomos sutarties pagrindu valdanti ginčo patalpas. Atsakovei, kaip verslininkei, turėjo būti žinoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovė turėjo galimybę įsitikinti, kad, nepaisant tarp kelių bendrovių besitęsiančių nesutarimų, kas yra teisėtas ginčo patalpų valdytojas, galiojo įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti nekilnojamojo turto registro duomenys apie ieškovės UAB „IMDO“ teisę patalpas valdyti subnuomos sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 87-89). Byloje nesama ir tokių duomenų, kurie leistų teismui spręsti, kad atsakovė neteisingai išreiškė valią sudaryti nuomos sandorį, kad jos valią lėmė neteisingai suvoktos kurios nors esminės sutarties aplinkybės dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Priešingai, kaip jau minėta, ji suprato (ar turėjo) suprasti sudaranti įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti reikalingą sandorį, neabejotinai suvokė ir šio sandorio pobūdį ar konkrečias sąlygas, savo atsakomybę. Todėl 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis negali būti priskirta prie sandorių, turinčių valios trūkumų, ar pripažinta negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir baudos priteisimo

Nustačius, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, toliau nagrinėtini ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio ir baudos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiui. Sutartis šalių bendru sutarimu nebuvo nutraukta, tačiau atsakovei nereaguojant į ieškovės reikalavimus sumokėti nuomos mokestį, ieškovė sutarties 9.5.3 punkto pagrindu vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukė nuomos sutartį (atsakovei daugiau kaip tris mėnesius nemokant nuomos mokesčio) (t. 1, b. l. 21-25; CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovė nereagavo nei į pretenzijas mokėti nuomos mokestį, nei į pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad ji turėjo vieną sutarties egzempliorių, žinojo apie sutarties 7.3 punkte numatytą pareigą patalpas perduoti pagal priėmimo – perdavimo aktą, tačiau pagal susitarimą minėtų patalpų neperdavė, t. y. išsikėlė iš patalpų, raktus perduodama pastate apsaugos funkcijas atliekančiam saugos tarnybos darbuotojui (jo duomenų atsakovė negalėjo pateikti; 2017 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 4 min., 2 val. 33 min.). Laikytina, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir tai negali būti pateisinama atsakovės paaiškinimu, kad ji neturėjo galimybės susisiekti su ieškovės atstovais dėl išsikeldinimo klausimo. Šiuos atsakovės paaiškinimus paneigia liudytojo parodymus teikęs atsakovės sutuoktinis D. G., kuris 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad „gražiuoju“ atsisveikino su nuomotoja ir nesitikėjo, kad ateityje kils nesutarimų (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min.). Pažymėtina, kad būdama rūpestingu ir atidžiu asmeniu, ji turėjo galimybę savo pretenzijas ir reikalavimus pateikti ieškovei registruotu laišku, kaip numatė sutarties 10.4 punktas. Darytina išvada, jog atsakovės išsikėlimas iš patalpų, tinkamai apie nepranešus kitai sutarties šaliai, neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl netinkamų sutartinių prievolių vykdymo. Pabrėžtina, kad pagal sutarties 9.7 punktą bet kuri šalis galėjo nutraukti sutartį anksčiau termino, įspėjus kitą šalį apie tai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius.Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, laikytis teisingumo ir protingumo. Teismo vertinimu, nustačius, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta, atsakovei išliko pareiga sumokėti nuomos mokestį, susidariusį iki sutarties nutraukimo.Iš byloje pateiktos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 6,00 Eur nuomos mokesčio už 1 m². Atsakovė, teigdama, kad rašytinėje sutartyje buvo nurodytas neteisingas nuomojamų patalpų plotas (vietoje 70 m² buvo nurodyti 73 m²), nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tas sutarties sąlygas, kurias šalys, būdamos verslo subjektais, raštu užfiksavo sutartyje. Pabrėžtina, kad atsakovė, atstovaujama advokato, nuo pat atsiliepimo į ieškinį momento teikė argumentus, kad nuomojamų patalpų plotas buvo 70 m², tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nei atsakovė, nei jos atstovas nepateikė. Tai, kad iki ginčo sutarties atsakovės sutuoktinis D. G., o vėliau UAB „Laisvalaikio namai“ ankstesnėse sutartyse nurodė kitokį nuomojamų patalpų plotą nesudaro pagrindo paneigti sutarties šalių sudarytą rašytinį susitarimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas nuomojamų patalpų plotas – 73 m² ir 6 m² bendro naudojimo patalpų antrame pastato aukšte (sutarties įžanginė dalis). Tai, kad sutarties šalys aiškiai ir labai detaliai aptarė nuomojamas patalpas patvirtina sutarties 2.1.2, 2.1.3, 2.1.4 punktai, kuriuose detaliai nurodyta, kad dėl minėtų patalpų valdymo nuomos ir subnuomos pagrindu vyksta teisminiai ginčai. Darytina išvada, kad sutarties šalys dėl sandorio objekto susitarė konkrečiai ir detaliai, todėl nesant objektyvių duomenų apie tai, kad nuomojamų patalpų plotas buvo kitoks (mažesnis, atsakovės paaiškinimu), nėra pagrindo nesivadovauti sutartimi, šalims turinčia įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad remtis anksčiau sudarytomis sutartimis šiuo klausimu taip pat nėra pagrindo, nes jose nurodytas patalpų dydis taip pat skyrėsi (2012 m. vasario 1 d. sutartyje nurodyti 72 m² ir 13.5 m² plotai, 2012 m. kovo 30 d. ir 2015 m. lapkričio 30 d. sutartyse – 70 m² ir 15.05 m²) (t. 1, b. l. 40, 45, 51).CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti nuomos mokestį, todėl jai kyla civilinė atsakomybė mokėti sutartyje numatytas netesybas – 0,08 proc. dydžio delspinigius pagal sutarties 8.1 punktą ir 1 mėn. nuomos mokesčio dydžio (438,00 Eur) baudą pagal sutarties 7.4 punktą.Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog atsakovė yra verslo subjektas, taigi objektyviai galėjo įvertinti siūlomų netesybų dydį. Atsakovė atsisakydama vykdyti sutartį turėjo numatyti bei suvokti, jog toks atsisakymas sąlygos sutartinių netesybų taikymą jos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju netesybų (baudos ir delspinigių) suma nėra aiškiai ar neproporcingai per didelė, todėl mažinti netesybų dydį nėra teisinio pagrindo.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovė nuomos mokesčio ieškovei negrąžino, todėl iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio).Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai dėl 1274,00 Eur nuomos mokesčio (398,00 Eur už balandžio mėn. pagal 2016 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. IMD 16-040005, 438,00 Eur už gegužės mėn. pagal 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. IMD 16-050024, 438,00 Eur už birželio mėn. pagal 2016 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. IMD 16-060006), 49,00 Eur delspinigių (0,08 proc. už 78, 52 ir 17 dienų pagal nurodytas sąskaitas) ir 438,00 Eur baudos yra pagrįsti ir visiškai tenkintini. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta delspinigių bendra suma yra nurodyta teisingai (49,01 Eur), tačiau delspinigių skaičiavimo lentelėje klaidingai nurodytos šią sumą sudarančios sudėtinės dalys (22,92 Eur, 16,12 Eur ir 3,85 Eur). Nepaisant šio netikslumo, bendra delspinigių suma yra apskaičiuota teisingai.

Dėl trečiojo asmens UAB „Laisvalaikio namai“ priešieškinio

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, kuria buvo nutarta bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis antstolio M. P. 2016 m. kovo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktu, sprendė, kad ieškovė UAB „IMDO“ pasinaudojo savavališka prievarta užkertant atsakovei fizinę galimybę patekti į patalpas. Tačiau šiame akte tarp nurodytų asmenų, kurie nebuvo įleisti, nėra nurodyta nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB ,,Laisvalaikio namai“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB ,,IMDO“ sudarė sutartį su UAB „Tigro šuolis“, kuri 2016 m. kovo 30-31 d. saugojo patalpas. Šią sutartį sudarė UAB „IMBER“ ir tai patvirtina 2016 m. balandžio 7 d. antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas Nr. 0114/16/00261 (t. 1, b. l. 79-80). Bylą nagrinėjant iš naujo trečiojo asmens atstovai rėmėsi tais pačiais deklaratyviais argumentais, kad bendrovė patyrė turtinius nuostolius (397,00 Eur) dėl neteisėtų ieškovės UAB „IMDO“ veiksmų, tačiau šių argumentų nepagrindė rašytiniais įrodymais ar kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min.; trečiojo asmens atstovas rėmėsi tik prielaida, kad ieškovė UAB „IMDO“ negalėjo nežinoti, kad į patalpas negali patekti UAB „Laisvalaikio namai“ atstovai ir vykdyti įmonės veiklą). Darytina išvada, kad ieškovės UAB „IMDO“ veiksmuose nebuvo neteisėtumo, nes ne dėl šios bendrovės, o dėl UAB „Imber“ sutarties su saugos bendrove apsaugos darbuotojai fiziškai neįleido trečiojo asmens atstovės I. G. į nuomojamas patalpas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad trečiojo asmens UAB „Laisvalaikio namai“ ieškinys dėl 397,00 Eur nuostolių atlyginimo iš ieškovės UAB „IMDO“ yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų su VšĮ „Consensus ad legem“ (t. 1, b. l. 18-20). Pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovė sumokėjo VšĮ „Consensus ad legem“ 350,00 Eur už ieškinio suruošimą, 144,00 Eur už dubliko parengimą ir 160,00 Eur už atsiliepimą į priešieškinį (t. 1, b. l. 26, 95, 162). Taigi, bylos duomenimis teisinę pagalbą ieškovei teikė juridinis asmuo. Atstovavimo sutartį ieškovė pasirašė ir su advokate A. G. (t. 2, b. l. 19). Ieškovė 360,00 Eur už apeliacinio skundo rengimą ir 270,00 Eur už atstovavimą teisme sumokėjo advokatei (t. 2, b. l. 16, 95). Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos išlaidos, kurias ji sumokėjo VšĮ „Consensus ad legem“, ieškinį patenkinus iš atsakovės nepriteisiamos. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 763,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 53,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 80,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 360,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo rengimą ir 270,00 Eur už atstovavimą teisme (t. 1, b. l. 7, t. 2 b. l. 16, 37, 95). Ieškovės ieškinį tenkinus, atsakovės ir trečiojo asmens priešieškinius atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteisiamos 19,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (t. 1, b. l. 2, t. 2 b. l. 2, 58) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės UAB „IMDO“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „IMDO“, juridinio asmens kodas 302921903, buveinė – Kaunas, Varnių g. 37-64, iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini),

1274,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) nuomos mokesčio, 49,00 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) delspinigių, 438,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1761,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 763,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės I. G. priešieškinį ieškovei UAB „IMDO“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atmesti trečiojo asmens UAB „Laisvalaikio namai“ priešieškinį ieškovei UAB „IMDO“ dėl nuostolių atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 19,75 Eur (devyniolikos eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.