Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria patenkintas M. V. prašymas sutrumpinti teisės vai­ruo­ti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu M. V. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė 4 500 Lt (1 303 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (keturiems) metams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. V. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo patenkintas. Teismas, įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir paskirtą administracinę nuobaudą, atliktą papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo trukmę, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei kitas byloje esančias ir aptartas aplinkybes, konstatavo, jog jau pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d., kuria M. V. sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas. Skunde Institucija nurodo ATPK 329 straipsnio normos taikymo pagrindus ir teigia, kad . M. V. atžvilgiu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones nėra pagrindo, nes nėra tokių duomenų, kurie duotų pagrindą manyto kad nuobaudos tikslai jau pasiekti. Nurodo, kad pažeidėjas baustas už tyčinį, šiurkštų pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, jis jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už automobilio vairavimą neblaivus, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau iš šių nuobaudų nepasimokė. Institucijos vertinimu, pažeidėjas padarė tyčinį, pavojingą pažeidimą, tu­rintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei, vairavo automobilį neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais grubiai pažeidė KET reikalavimus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Be to, skunde Institucijos atstovas teigia, kad apylinkės teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl ko M. V. prašymą tenkino.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Institucijos skundas tenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo vykdymo stadijoje jo termino sutrumpinimo instituto, vadovaujamasi ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis ir M. V. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad M. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo M. V., t. y. jis yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, byloje nėra duomenų apie naujai jo padarytus teisės pažeidimus, jis sumokėjo teismo paskirtą baudą ir jau yra suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino. Tačiau vien formalaus pagrindo konstatavimas dar nepatvirtina, jog ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Taikant ATPK 329 str. nurodytas sąlygas bū­ti­na įvertinti ir pa­žeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdy­mo metu (LVAT nutartis byloje Nr. N575-4227/­2011). Taip pat atsi­žvelgtina į tai, ar administracinėn at­sa­komybėn patrauktas asmuo baustas už ana­lo­giškus administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas gir­tu­mo laipsnis pažeidimo metu (LVAT nutartis byloje Nr. N575-992/2012), bei visas kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad, sutrumpinus pažeidėjui spe­cia­liosios teisės atėmimo terminą, jo atžvilgiu bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V. specialioji teisė buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai – vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis – 1,93 promilės girtumas, be to, vairuodamas tokios būklės, sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. M. V. nustatytas girtumo laipsnis negalėjo jam kelti jokių abejonių, kad jis yra apsvaigęs ir vairuoti transporto priemonės negali, tačiau nepaisydamas rizikos jis tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pasitraukimas iš įvykio vietos taip pat yra neabejotinai tyčinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad M. V. praeityje du kartus baustas už analogiško teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimą neblaiviam – padarymą bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nors už šiuos ankstesnius pažeidimas paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau akivaizdu, kad ir praėjus tam tikram laiko tarpui pažeidėjo požiūris į teisės aktais nustatytų reikalavimų bei taisyklių laikymąsi iš esmės nepakito. Pažymėtina, kad pažeidėjas sistemingai pažeidinėjo ir kitas kelių eismo taisykles, už ką ne kartą buvo baustas. Išdėstytos aplinkybės neleidžia tvirtinti M. V. veiksmus buvus atsitiktinius ar vienkartinio pobūdžio. Ankstesni baustumai jį apibūdina kaip įstatymų reikalavimus ir visuomenėje nustatytą elgesio tvarką pažeidinėti linkusią asmenybę ir rodo, jog anksčiau jo atžvilgiu paskirtos administracinės nuobaudos, įskaitant ir specialiosios teisės atėmimą, jam teigiamos įtakos nepadarė.Nors M. V. teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, tačiau vairavimas išgėrus negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, tuo labiau jog už vairavimą neblaiviam jis baudžiamas nebe pirmą kartą. Akivaizdu, kad išvadų iš savo ankstesnių padarytų pažeidimų nepadarė ir vėl sėdo prie automobilio vairo neblaivus, iš anksto gerai žinodamas vairavimo neblaiviam pasekmes. Taigi tai, kad M. V., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, pablogino savo ir savo šeimos padėtį (dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apsunkintas vykimas į darbą, apribotos galimybės nuvežti dukrą į mokyklą), yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir M. V. prašymo motyvus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik ATPK 329 str. formalių reikalavimų įvykdymą ir nepagrįstai tenkino apelianto prašymą sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, konstatavęs, jog aplinkybių visuma šiuo metu leidžia manyti, jog M. V. sutrumpinus nuobaudos terminą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nors tokios išvados konkrečiomis aplinkybėmis nepagrindė. Byloje esantys faktiniai duomenys šiuo atveju neleidžia pagrįstai konstatuoti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai jau yra pasiekti, t. y. kad pažeidėjas įvertino savo priešingą teisei elgesį ir nebedarys naujų KET pažeidimų. Dėl šių priežasčių Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viršininko skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – M. V. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.