Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-901-560/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-05-18Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-03-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
e2A-901-560/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38479-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB „Valeksa“
Kategorijos
  • 2.5.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-901-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38479-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.9.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei (AB) „Swedbank“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo AB „Swedbank“ priteisti ieškovo UAB „Valeksa“ naudai 15 026,52 Eur žalos nepagrįstai gavus lėšas atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 788,57 Eur sumos laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010, iškėlė bankroto bylą UAB „Nerijos būstas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. 2010-05-27 raštais Nr.SR-24228 ir Nr.SR-24230 AB Swedbank (toliau – atsakovas) sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį parduotų dalį atsakovui įkeisto turto su raštuose numatytomis sąlygomis. 2010-09-01 buvo parduota dalis atsakovui įkeisto turto. BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tuo metu aktualias LR įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatas (31 str. 3 p., 34 str.) ir jų teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš ieškovo UAB „Valeksa“ 50 196,60 Lt žalos, atsiradusios dėl 42 955 Lt PVM nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn. ir 7 241,60 Lt PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. VMI nurodė, jog dėl netinkamai paskirstytų BUAB „Nerijos būstas“ lėšų, gautų pardavus Nekilnojamąjį turtą, valstybė negavo dalies savo pajamų (šiuo atveju nebuvo sumokėta 50 196,60 Lt PVM suma į valstybės biudžetą). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš UAB „Valeksa“ VMI 50 196,60 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-212-661/2015 pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Vykdant 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2A-212-661/2015 UAB „Valeksa“ sumokėjo žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos. 2015-10-13 ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti UAB „Valeksa“ žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamojo turto 2010 m. rugsėjo mėn. pardavimą sumokėjimo VMI – 14 788,57 eurų ir 237,95 eurų bylinėjimosi išlaidų, viso - 15 026,52 eurų. 2015-10-30 raštu AB Swedbank informavo atsakovą, jog nesutinka su UAB „Valeksa“ teiginiu, kad banko gautos lėšos (14 788,57 eurų) yra įgytos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir yra grąžintinos. BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, realizavęs atsakovui įkeistą Nekilnojamąjį turtą, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt, t. y. turto pardavimo kainą įskaitant PVM. 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio metu gauta PVM suma – 42 955 Lt privalėjo būti pervesta VMI, o ne AB Swedbank naudai, t. y. visų pirma BUAB „Nerijos būstas“ turėjo įvykdyti mokestines prievoles, o įkaito turėtojui AB Swedbank BUAB „Nerijos būstas“ turėjo pervesti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 11 nurodytą 413 223,14 Lt sumą be PVM bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 12 nurodytą 347 107, 44 Lt sumą be PVM, išskirtas atitinkamai 86 776, 86 Lt ir 72 892,56 Lt PVM sumas pervedant į biudžetą. BUAB „Nerijos būstas“, turėjusi pareigą sumokėti PVM, yra pasibaigusi. 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu PVM nepriemoką sumokėjo UAB „Valeksa“. Susiklosčius tokiai situacijai, AB Swedbank be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kuri turėjo būti pervesta į biudžetą, o UAB „Valeksa“ atitinkamai patyrė nuostolių, jau po BUAB „Nerijos būstas“ pabaigos VMI naudai pervedant PVM nepriemoką ir su ja susijusius mokėjimus (15 026,52 eurų). Šių aplinkybių kontekste ieškovas mano, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo UAB „Valeksa“ sąskaita, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nurodyta suma išieškotina iš atsakovo.Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį bei triplike prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, kaip hipotekos turėtojas, davė sutikimą parduoti banko nurodytomis sąlygomis ir kainomis du butus, neįskaitant į nurodytą pardavimo kainą pridėtinės vertės mokestį. BUAB „Nerijos būstas“ pardavė turtą, bankui pervedė nurodytą pinigų sumą, o 58103,57 eurus pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Atsakovas pinigus gavo teisėto sandorio ir teisinių santykių rezultate kaip hipotekos turėtojas ir kreditorius. Ieškovas negali ieškinio įrodinėti LR CK 6.237 str. pagrindu, teigdamas, kad atsakovas 15026,52 eurų sumą gavo (sutaupė) ieškovo sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutarties, kuria Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Valeksa“, 3 asmenims Swedbank AB, D. D., „IF P&C Insurance AS”, LR veikianti per IF P&C Insurance AS filialą dėl žalos atlyginimo, paliktas nepakeistu, ginčo klausimu nustatyta, kad teismas nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčių sumą priteisė iš ieškovo kaip žalos atlyginimą valstybei, nes ieškovas aplaidžiai vykdė administratoriaus funkcijas. Rašytiniai įrodymai rodo, kad sutartyse, išrašant PVM sąskaitas faktūras, buvo išskirtas pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovas, vykdydamas bankroto administratoriaus funkcijas, nesumokėjo į valstybės biudžetą. Nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis į valstybės biudžetą priteistas iš ieškovo, kaip žalos atlyginimas, kuris yra ieškovo sumokėtas. Priteisti iš atsakovo ieškovui 15 026,52 Eur pinigų sumą ir palūkanas nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovas negali dalytis su ieškovu deliktine atsakomybe, atsakovas nebuvo delikte bendraatsakoviu, piniginių lėšų ieškovo sąskaita nesutaupė. Iš sutarčių, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad bankui sumokėjus 161897,59 Eur, 58103,57 Eur atiteko BUAB „Nerijos būstas“, kurio administratorius buvo ieškovas. Jeigu bankroto administratorius nesumokėjo valstybei privalomojo mokesčio, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai atsakovas, kaip kreditorius, hipotekos turėtojas negali būti vertinamas kaip sutaupęs pinigus ieškovo sąskaita. Ieškovas, kuriam nustatyta deliktinė prievolė, be jokio teisinio pagrindo reiškia ieškinį atsakovui, kuriam nei deliktinė, nei sutartinė prievolė kompensuoti ieškovui patirtus nuostolius negali atsirasti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Valeksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir UAB „Valeksa“ ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ir neteisingai aiškino LR civilinio kodekso normas, reglamentuojančias be pagrindo gautų lėšų išieškojimą, nepagrįstai taikė regreso taisykles deliktinės atsakomybės kontekste, klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes. Ieškovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai traktuoja, kad 58 103,57 Eur suma, kurią gavo bankroto administratorius, turėjo būti skirta PVM mokesčiui sumokėti. Iš BAUB „Nerijos būstas“ bankroto procese gautų lėšų (parduoto ir/ar perduoto kreditoriams turto, išieškotų arba parduotų debitorinių įsiskolinimų) buvo padengtos administravimo išlaidos, įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą. Administravimo išlaidų sąmata patvirtinta AB Swedbank esant bankroto byloje kreditoriumi ir vėlesnis šio kreditoriaus reikalavimo dalies patenkinimas nedaro nurodytos įgytos prievolės pasibaigusios. Atsakovas nebuvo atleistas nuo prievolės dalyvauti dengiant BUAB „Nerijos būstas“ administravimo išlaidas, todėl realizavus atsakovo naudai įkeistą turtą, gautos lėšos paskirstos nurodytu būdu. 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-212-661/2015 iš esmės suformuota nauja praktika dėl finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Nors bankroto administratorius pabaigė vykdyti iki bankroto bylos sudarytus sandorius (ko nedraudžia ĮBĮ, jei tokių sandorių vykdymas atneša naudą bankrutuojančiai įmonei) ir paskirstė lėšas pagal ĮBĮ 35 str. numatytą tvarką, teismai nusprendė, jog gautos pajamos priskirtinos tęsiamai ūkinei komercinei veiklai ir todėl kylančius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas įmonė turi mokėti bendra tvarka. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, įpareigojantis įvykdyti BUAB „Nerijos būstas“ mokestines prievoles įsiteisėjo tik 2015-01-29, t. y. jau po įmonės išregistravimo, todėl šie klausimai nebuvo aptarti 2012-01-31 paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Nors Vilniaus apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje priteisė žalos atlyginimą valstybės naudai iš UAB „Valeksa“, tai nepaneigia fakto, kad BUAB „Nerijos būstas“ turėjo pervesti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 11 nurodytą 413 223,14 Lt sumą be PVM bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 12 nurodytą 347 107, 44 Lt sumą be PVM, išskirtas atitinkamai 86 776, 86 Lt ir 72 892,56 Lt PVM sumas pervedant į biudžetą, o ne AB Swedbank naudai. BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, realizavęs atsakovui AB Swedbank įkeistą Nekilnojamąjį turtą, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt, t. y. turto pardavimo kainą įskaitant PVM. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nekėlė reikalavimo „dalinti“ deliktinę atsakomybę ar pripažinti AB Swedbank bendraatsakoviu, bet remiantis teismo nutartimis dėl PVM įstatymo nuostatų taikymo, prašė grąžinti permokėtas (nepagrįstai gautas) lėšas. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisakė dėl CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą taikymo sąlygų. Apelianto nuomone, bylos faktinių aplinkybių kontekste galima konstatuoti, kad atsakovas be teisinio pagrindo disponuoja lėšomis, kurios turėjo būti sumokėtos kaip mokestinė prievolė. Įplaukos iš Nekilnojamojo turto pardavimo, tame tarpe ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM buvo pervestos įkaito turėtojui AB Swedbank. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad dalis AB Swedbank pervestų lėšų yra grąžintinos, nes įgytos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas nagrinėjamu atveju praturtėjo nepagrįstai, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaaiškino, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir kodėl PVM nepriemoka turėtų būti dengiama bankroto administratoriaus nuostolio sąskaita. Į bylą pateikti įrodymai (mokėjimo dokumentai) neginčijamai įrodo, kad UAB „Valeksa“ įvykdė prievolę VMI prie LR FM atžvilgiu, t. y. sumokėjo už Nekilnojamojo turto pirkimą pardavimą 42 955 Lt PVM nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn., 7 241,60 Lt PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų, t. y. savo sąskaita pervedė lėšas, kurios nepagrįstai sumokėtos AB Swedbank. Ieškovo nuomone, AB Swedbank be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kurią yra įgijęs UAB „Valeksa“ sąskaita. Dalis AB Swedbank pervestų lėšų yra grąžintinos, nes įgytos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų.Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigia, kad ieškovas netinkamai aiškina be pagrindo įgyto turto institutą. Atsakovo teigimu, iš teisės aktuose nurodytų 4 privalomųjų sąlygų, kurioms esant atsiranda nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, neegzistuoja mažiausiai trys. Nors apeliantas ir nurodė, kad ginčo situacijoje nėra įstatymo ar sandorio iš kurių atsirado prievolė, tačiau šioje konkrečioje situacijoje „Swedbank“, AB buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorius, kurio kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi ir kurie buvo dengiami iš BUAB „Nerijos būstas“ parduoto turto vertės. Nors apeliantas ir nurodė, kad ginčo situacijoje kreditoriaus (t. y. apelianto) veiksmai, kuriais „Swedbank“, AB gavo ginčo turtą buvo teisėti, tačiau faktinė situacija patvirtina, kad apeliantas, būdamas BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, neteisėtai nesumokėjo privalomųjų mokesčių ir todėl privalėjo atlyginti nesumokėtų mokesčių dydžio žalą, t. y. vien žalos atlyginimo faktas patvirtina, kad apeliantas, nesumokėdamas privalomųjų mokesčių, neveikė teisėtai. Nors apeliantas ir nurodo, kad tariamai be pagrindo įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis pasinaudojo kitais teisių gynybos būdais ir kad jie buvo nesėkmingi. Ieškovo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad realizavus BUAB „Nerijos būstas“ turtą atsakovui buvo pervesta pinigų suma įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą turtą pardavė už 220 001,16 Eur. Iš minėtos sumos 161 897,59 Eur BUAB „Nerijos būstas“ pervedė atsakovui kreditorinių reikalavimų dengimui, o 58 103,57 Eur pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Kadangi BUAB „Nerijos būstas“ iš atsakovui parduoto turto kainos 58 103,57 Eur pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms, todėl šioje sumoje ir buvo 15 026,52 Eur mokesčių, kuriuos BUAB „Nerijos būstas“ turėjo sumokėti, bet nesumokėjo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Atsakovas nėra atleistas nuo BUAB „Nerijos būstas“ administravimo išlaidų mokėjimo, tačiau pardavus atsakovui įkeistą turtą, BUAB „Nerijos būstas“ pasiliko sumą, kurios užteko tiek privalomųjų mokesčių sumokėjimui, tiek administravimo išlaidų dengimui. Apeliantas neįrodė, kad atsakovas iš viso įgijo apelianto nurodomą 15 026,52 Eur sumą, nes ji liko BUAB „Nerijos būstas“ disponavime ir turėjo būti panaudota įstatymų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimų. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovas be teisinio pagrindo apelianto sąskaita įgijo kažkokią sumos dalį iš 161 897,59 eurų sumos, kuri atsakovui buvo pervesta pardavus BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą turtą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitos išrašo, 161 897,59 eurus atsakovui pervedė ne apeliantas, o BUAB „Nerijos būstas“. Kadangi 161 897,59 eurus atsakovui pervedė ne apeliantas, o BUAB „Nerijos būstas“ todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš apelianto ar apelianto sąskaita gavo per daug lėšų kreditorinio reikalavimo dengimui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nėra tinkamas ieškovas reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovui pareikšti. Atsakovas 161 897,59 Eur iš BUAB „Nerijos būstas“ gavo sandorio - 2011 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymo pagrindu, todėl apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovas 161 897,59 Eur gavo be jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Ieškovas UAB „Valeksa“, kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Swedbank“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, savo reikalavimus grindė tuo, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, realizavęs atsakovui AB „Swedbank“ įkeistą Nekilnojamąjį turtą, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt, t. y. turto pardavimo kainą įskaitant PVM, tuo tarpu 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015 konstatuota, kad Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio metu gauta PVM suma – 42 955 Lt privalėjo būti pervesta VMI prie LR FM, o ne AB „Swedbank“ naudai, t. y. visų pirma BUAB „Nerijos būstas“ turėjo įvykdyti mokestines prievoles, o įkaito turėtojui AB „Swedbank“ BUAB „Nerijos būstas“ turėjo pervesti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 11 nurodytą 413 223,14 Lt sumą be PVM bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 12 nurodytą 347 107, 44 Lt sumą be PVM, atitinkamai išskirtas 86 776, 86 Lt ir 72 892,56 Lt PVM sumas pervedant į biudžetą. Kadangi BUAB „Nerijos būstas“, turėjusi pareigą sumokėti PVM, yra pasibaigusi, 2015-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu PVM nepriemoką sumokėjo UAB „Valeksa“. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovas laiko, jog AB Swedbank be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kuri turėjo būti pervesta į biudžetą, o UAB „Valeksa“ atitinkamai patyrė nuostolių, jau po BUAB „Nerijos būstas“ pabaigos VMI prie LR FM naudai pervedant PVM nepriemoką ir su ja susijusius mokėjimus (15 026,52 Eur). CK šeštosios knygos XX skyriaus teisės normos, reglamentuoja nepagrįstą parturtėjimą ar turto gavimą. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus, t. y. šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta byloje E. Č. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Transmitto“ v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis, atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).Taigi, teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, taip pat visiškai nepasisakė dėl CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taikymo sąlygų.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015 nustatytomis ginčo klausimui reikšmingomis aplinkybėmis, konstatuodamas, jog teismas nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčių sumą priteisė iš ieškovo kaip žalos atlyginimą valstybei, nes ieškovas aplaidžiai vykdė administratoriaus funkcijas, todėl ieškovas be jokio teisinio pagrindo reiškia ieškinį atsakovui nagrinėjamoje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad visos įplaukos, tame tarpe ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto, buvo pervestos įkaito turėtojui Swedbank, AB. Šia nustatyta faktine aplinkybe ieškovas ir grindžia savo reikalavimo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje, teigdamas, kad tokiu būdu atsakovas disponuoja lėšomis, kurios turėjo būti pervestos į valstybės biudžetą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, taip pat byloje esant duomenims, kad 2010-05-27 raštu Nr.SR-24228 AB Swedbank sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį parduotų 43,73 kv.m. ploto dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis Miško g.1-8, Neringoje, su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 (šimtas) proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 100 530 Eur suma, iš šios sumos išskaičiavus 17 487,25 Eur sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą, o 2010-05-27 raštu Nr.SR-24230 atsakovas sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį parduotų 48,94 kv. m. dydžio dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis Miško g.1-11, Neringoje, su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 119 680 Eur suma, iš šios sumos išskaičiavus 28 962 Eur sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kokia dalis gautų įplaukų, pardavus minėtą nekilnojamąjį turtą, turėjo atitekti atsakovui AB Swedbank be PVM ir kokia dalis turėjo būti skirta administravimo išlaidoms, taip pat nustatyti kokią dalį iš atsakovui pervestų 559 000 Lt (161 897,59 Eur) lėšų sudarė PVM mokesčio dalis, kuri turėjo būti pervesta valstybės biudžetui. Vėl gi, atsakovui ginantis, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės šioje byloje, pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti ir pasisakyti skundžiamame sprendime ir šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių nurodytų aplinkybių netyrė, dėl jų nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl CK 6.237 straipsnio (ieškinio pagrindas), reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą taikymo sąlygų, nesiaiškino, kokiu pagrindu atsakovas gavo turtą, kodėl PVM nepriemoka turėtų būti dengiama bankroto administratoriaus nuostolio sąskaita ir pan. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (nutartyje paminėtų svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), o pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), ir, kaip jau minėta, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka). Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė MikonienėDainius RinkevičiusJelena Šiškina