- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2-454-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00341-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- R. A.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei L. A. ir atsakovui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui R. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-257-01/04 iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės priteisti po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškinyje nurodoma ir ieškovė paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, dukra tapo 5 klasės moksleive, jos išlaikymui būtinos išlaidos žymiai padidėjo, nes dukra greitai auga, didėja jos poreikiai aprangai tiek mokykloje, tiek laisvalaikio drabužiams, maitinimuisi mokykloje, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai. Dukra lanko dziudo treniruotes, važiuoja į varžybas užsienyje, varžyboms reikalingos papildomos lėšos, kurių ieškovė skirti negali. Ieškovė yra bedarbė, gauna tik 350 Lt dydžio pašalpą ir 125 Lt išlaikymą dukrai, kurį moka ne atsakovas, o Vaikų išlaikymo fondas. Atsakovas per 10 metų tik 4 kartus pervedė pinigų dukrai išlaikyti ir iš esmės išlaikymo neteikia. Ji su dura gyvena nuomojamame socialiniame būste, moka 40 Lt/mėn. nuomos mokestį, po 500-600 Lt žiemos metu ir 300-350 Lt šiltuoju laiku kitų komunalinių mokesčių, todėl žiemą iš jos gaunamų pajamų viską išleidžia mokesčiams. Dukrą išlaiko tik su pašalinių žmonių pagalba - mokyklai reikalingas pratybas nupirko dukros klasiokų tėvai, dukrai reikiamus drabužius gauna iš „Carito“ organizacijos, maistu padeda apsirūpinti taip pat ši organizacija. Iš gaunamų pajamų ji negali išlaikyti dukters, todėl prašo padidinti išlaikymo dydį iki 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad jis neteikia išlaikymo dukrai ir neturi galimybės mokėti ieškovės prašomų 500 Lt per mėnesį, nes tokių pajamų negauna. Jis gyvena su kita žmona, turi dar vieną savo vaiką – M. A., o jo žmona turi dar du vaikus iš ankstesnės santuokos. Su žmona yra bedarbiai, jų penkių asmenų šeima gauna apie 700 Lt socialinę pašalpą iš kuriuos jie nepragyvena ir yra skolingi už komunalinius mokesčius. Jis neturi galimybės mokėti dukrai po 500 Lt per mėnesį, todėl sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 200 Lt, nors ir jų negalės mokėti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad padidinti prieš 10 metų priteistą išlaikymą nepilnametei ieškovės ir atsakovo dukrai būtina, nes išaugo jos poreikiai ir pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, tačiau dėl sunkios atsakovo turtinės padėties išlaikymo dydis negali būti padidintas iki ieškovės prašomo dydžio.
Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo motyvais.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004-05-26 sprendimo nutarimo matyti, kad iš atsakovo R. A. priteistas išlaikymas nepilnametei jo ir ieškovės dukrai A. A. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 125 Lt iki jos pilnametystės (b. l. 11). Iš antstolės pažymų matyti, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nėra išieškotas (b. l. 9-10). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos SODROS duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nedirba, o praeityje dirbo tik labai trumpus periodus (b. l. 32, 33). Iš pažymos apie mokymąsi matyti, kad šalių dukra yra 5 klasės moksleivė (b. l. 8). Iš santuokos liudijimo matyti, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką (b. l. 18), o iš vaikų gimimo liudijimų matyti, kad jis turi dar vieną vaiką (b. l. 19), o jo dabartinė sutuoktinė turi dar du vaikus (b. l. 20-21). Iš darbo biržos pažymų matyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė yra bedarbiai (b. l. 22-23). Iš Lazdijų rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad atsakovo šeima pragyvena iš socialinės pašalpos (b. l. 24).
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Kasacinės nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).
Iš ištirtų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes per 10 metų iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo, yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo dydį. Išlaikymo priteisimo metu šalių dukrai nebuvo nei vienerių metų ir akivaizdu, kad jos poreikiai buvo žymiai mažesni, o šiuo metu jai jau beveik vienuolika metų ir jos poreikiai yra žymiai didesni. Vaiko poreikių padidėjimas per vienuolika metų pripažintinas akivaizdžia ir visiems žinoma aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes augančio vaiko poreikiai natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų. Be to, ieškovės turinė padėtis taip pat yra pablogėjusi, nes ji nuo 2014-05-30 neteko darbo ir jos pajamos žymiai sumažėjo, o jos gaunama pašalpa ir priteistas išlaikymas dukrai neleidžia jai patenkinti būtiniausių vaiko poreikių. Todėl išlaikymui padidinti yra ir antrasis pagrindas – iš esmės pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis.
Kad yra pagrindas padidinti iš jo priteistą išlaikymą iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas, nes jis sutinka, kad išlaikymą padidinti reikia. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl priteisto išlaikymo padidinimo, o ginčas kyla tik dėl didesnio išlaikymo dydžio.
Atsakovo argumentai, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra tokia, kuri neleidžia padidinti išlaikymo dydžio iki ieškovės prašomo 500 Lt dydžio per mėnesį yra pagrįsti, tačiau argumentai, kad jis gali teikti tik 200 Lt išlaikymo dydį pripažintini nepagrįstais. Išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005).
Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 1 000 Lt. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 500 Lt išlaikymo suma iš esmės atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį būtiną išlaikymo dydį, tenkantį vienam iš tėvų, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas iš tokio tėvo gali priteisti ir mažesnę nei būtina išlaikymo dalį, jeigu nustatoma, kad vienas iš tėvų neturi realios galimybės teikti reikalingą išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba, pragyvena tik iš jo dabartinės šeimos gaunamos pašalpos, kuri penkiems asmenims vos viršija ieškovės prašomą priteisti sumą. Be to, atsakovas privalo išlaikyti dar vieną savo vaiką. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad priteisus iš jo išlaikymą jo dukrai po 500 Lt jis neturėtų galimybės nei teikti tokio išlaikymo, nei pats pragyventi, todėl pripažįsta, kad nors ir būtina padidinti priteisto išlaikymo atsakovo dukrai dydį, tačiau atsakovo turtinė padėtis neleidžia patenkinti ieškovės ieškinio visiškai. Kita vertus tėvai negali būti atleidžiami nuo pareigos išlaikyti vaikus, todėl net ir sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindu mažinti priteistino vaikui išlaikymo dydį tiek, kad jis neužtikrintų bent būtiniausių vaiko poreikių. Todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį tenkintinas, tačiau pats prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas.
Pabrėžtina ir tai, kad vertinant kiek atsakovo turtinė padėtis leidžia padidinti iš jo priteistą išlaikymą turi būti vertinamos ne tik jo gaunamos ar negaunamos pajamos ir dabartinė turtinė padėtis, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008).
Atsakovas pripažįsta, kad jo sveikata yra gera, jis visiškai darbingas, todėl neturėjimas darbo savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku nevykdymą ir savo norą mokėti dukros išlaikymui tik po 200 Lt. Atsakovo argumentai, kad jis negali teikti didesnio išlaikymo, nes jo gyvenamojoje vietoje nėra darbo, nėra pagrindas priteistą išlaikymą jo dukrai padidinti tik simboliškai, kaip prašo atsakovas, nes darbo jis gali ieškoti ne tik savo gyvenamojoje vietoje ir ne tik Lietuvoje. Per mažos pastangos pasirūpinti didesnėmis pajamomis arba visiškas jų nebuvimas negali būti pagrindas nustatyti tik minimalią tėvo pareigą išlaikyti savo vaiką, nes vaiko interesai, kaip minėta, yra prioritetiniai ir negali būti pažeidžiami net ir dėl tėvų turtinės padėties.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad iš dalies tenkinant ieškinį iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 straipsnis). Toks iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis neprieštarauja būtinų vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principui, nes gyvendamas šeimoje, kurioje abu sutuoktiniai gali dirti, atsakovas turi didesnes galimybes labiau prisidėti prie savo dukros išlaikymo nei viena ją auginanti ir jokios artimo žmogaus paramos neturinti ieškovė.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinant ieškinį žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas) ir jis sudaro 81 Lt ((350 Lt – 125 Lt) x 12 mėn. x 3 %). Be to, iš atsakovo išieškotinos ir 15,90 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Viso iš atsakovo išieškotina 96,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą dydį iki 350 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų) ir priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų (101,37 EUR) iki dukters pilnametystės.
Išlaikymą išieškoti vaiko motinai L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2014 m. birželio 16 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Išieškoti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 96,90 Lt (devyniasdešimt šešis litus 90 centų) (28,06 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas 5660.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.