Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas ir D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose priimtas V. M., atstovaujamo advokatės J. V. F., pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. tėvas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. M. ir S. L. (po santuokos – M.) 1959 m. lapkričio 22 d. sudarė santuoką, santuokoje V. M. ir S. M. susilaukė dviejų vaikų, t. y. V. M. (pareiškėjo) ir D. M. (suinteresuotas asmuo). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad V. M. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1992 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis. S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad po S. M. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), po V. M. mirties pareiškėjas V. M. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

7. Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK)), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), CK 3.117 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo motinai S. M. priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Įvertinus tai, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini), šioje civilinėje byloje palikimo paveldėjimas turėtų būti nagrinėjamas, atsižvelgus į 1964 m. galiojusio CK 587 straipsnio normas.

9. Teismas pažymi, kad palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

11. Pareiškime nurodoma, kad V. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, bet priėmė palikimą faktiniu valdymu – mokėjo buto komunalinius mokesčius, prižiūrėjo butą bei kurį laiką jame gyveno, vėliau leido bute gyventi pareiškėjui, o dar vėliau ir dukrai D. M.. Kartu su pareiškimu patiekti komunalinių paslaugų teikėjų pažymos patvirtina, kad už butą nėra įsiskolinimų, be to, jame V. M. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tėvas V. M. per 1964 m. galiojusio CK 587 straipsnio 3 dalyje įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 6 (šešių) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas V. M. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.