Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4878-2025 (ROIK: 25267152871).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4878-2025 (ROIK: 25267152871) A. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 100 Eur bauda už tai, kad ji 2025 m. kovo 5 d., 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos, taip neleido kaimynams ramiai ilsėtis ir pažeidė viešąją tvarką.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos A. Z. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, motyvuojant tuo, jog byloje nėra objektyvių ir subjektyvių įrodymų, kad iš jos buto sklido triukšmas ir taip buvo pažeista viešoji tvarka; nenurodyta kokiems kaimynams buvo neleista ilsėtis. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, pažeidė įrodymų nagrinėjimo, ištyrimo ir vertinimo principus, neteisingai taikė ANK 488 straipsnio nuostatas, kadangi norint apkaltinti asmenį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, turi būti nustatyta, kad pažeidėjas veikė tyčia, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, nėra nustatyta dėl kurio namo gyventojo pareiškimo pradėta administracinio nusižengimo byla, o tai reiškia, kad nebuvo pagrindo ją pradėti. 2025 m. kovo 18 d. A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nenurodytu laiku buvo bendrauta su 53 buto gyventoja K. K. (nors name buto Nr. 53 nėra), kuri patvirtino, jog 2025 m. kovo 5 d. girdėjo triukšmą, buvo leidžiama garsi muzika. Tokie šios gyventojos paaiškinimai negali būti laikytini įrodymu, nes jie neužfiksuoti ANK nustatyta tvarka (ji nei liudininkė, nei pranešėja ar nukentėjusioji). Antra, tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kas su šia gyventoja bendravo, nesiaiškinta kaip ji gali įrodyti, jog iš buto Nr. 58 sklido garsi muzika ar kitoks triukšmas. Pažymėtina, jog nei vienas kitas kaimynas jokio triukšmo negirdėjo ir apie garsią muziką fakto nepatvirtino. Tai patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai atidžiai klausėsi, ar iš kur nors sklinda triukšmas, buvo pridėję prie durų ausį, tačiau triukšmo negirdėjo. Policijos pareigūnai pateikė galimai bute Nr. 57 gyvenančios L. P. 2025 m. kovo 12 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog ji 2025 m. kovo 5 d., apie 22 val., girdėjo triukšmą, garsiai leidžiamą muziką ir rėkavimus; paaiškinime nėra nurodyta, iš kokio buto buvo girdimas triukšmas. Pažymėtina, jog daugiau nei po mėnesio L. P. pateikė kitą paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ne tik girdėjo muziką ir triukšmą, bet ir tai, kad muzika sklido iš buto Nr. 58. Jos turimomis žiniomis, L. P. nėra buto savininkė, galimai jos bute kovo 5 d. vakare net nebuvo, nes jame ji gyvena epizodiškai. Pareiškėjos vertinimu, negalima vertinti K. K. ir L. P. paaiškinimų kaip pakankamų įrodymų jos kaltei pagrįsti, nes jie aiškiai prieštarauja policijos nustatytiems faktams, jog laiptinėje ir jų tikrintuose butuose triukšmo nebuvo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. Z. palaikė skundą pilna apimtimi, prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad įvykio išvakarėse iš kaimynų buto sklido triukšmas, ji dėl to kvietė policiją, o pati negalėjo miegoti, todėl išėjo nakvoti į kitą savo turimą butą ir šiame nebuvo nurodomu įvykio metu nebuvo. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams atvykus į namą (duomenys neskelbtini), jos buto laiptinėje buvo tylu; pareigūnai bandė išgirsti triukšmą, vienas jų klausėsi pridėjęs ausį prie jos buto durų, tačiau nieko neišgirdęs nuėjo į kitą aukštą ir ten bandė išgristi triukšmą. Po kiek laiko vėl grįžęs prie jos buto durų neva išgirdo iš jos buto sklindantį triukšmą, kuris galėjo sklisti ir iš buto Nr. 63, kuris yra virš jos buto. Pažymi, jog su kaimyne K. K. nesugyvena, nes jos vyras rūko balkone, o su kaimynais T. – dėl jų nuolat keliamo triukšmo, dėl ko buvo skųstasi policijai; kaimynė L. P. yra tik nuomininkė, ji parašė ir pradžių, kad nežino iš kur girdėjo triukšmą, o antrą kartą nurodė, jog triukšmą girdėjo konkrečiai iš jos buto; dėl šių priežasčių šių asmenų paaiškinimus ji prašo vertinti kaip galimai neteisingus, nepagrįstus kitais įrodymais, todėl nepakankamus jos kaltei konstatuoti.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, jog kiek prisimena, buvo gautas pranešimas dėl triukšmo, nuvykus nurodytu adresu nustatė triukšmą, tačiau niekas durų neatidarė, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas; vaizdo ir garso įrašų medžiagoje turėtų būti užfiksuotos visos aplinkybės. Jeigu atvykus į įvykio vietą triukšmo negirdi, tai nurodo tarnybiniame pranešime.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. I. parodė, kad įvykio neatsimena, todėl prašo remtis koleges tarnybiniu pranešimu. Triukšmo nustatymui remiasi klausa – atvykę į įvykio vietą pirmiausia pasiklauso ar triukšmas girdimas lauke, jeigu ne, eina į laiptinės vidų, kurioje prieina prie buto, dėl kurio buvo iškvietimas, durų priglaudžia ausį ir klausosi. Nustačius triukšmą ir buto šeimininkui neatidarius durų, būna surašomas tarnybinis pranešimas ir perduodamas veiklos skyriui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn A. Z. patraukta už tai, kad nakties metu garsiai klausėsi muzikos, kai tai trikdė asmenų ramybę ir poilsį. Skunde su tuo nesutinkama, teismo posėdžio metu apklausiama A. Z. parodė, kad tariamo įvykio metu jos namuose nebuvo, ji buvo kitame savo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl ji viešosios rimties, muzikos klausymusi, pažeisti negalėjo; muzika galėjo sklisti iš kito, virš jos, esančio buto.

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0125000124176) duomenų matyti, jog 2025 m. kovo 5 d., 22.14 val., pranešėjas pranešė, jog dabar kaimyniniame bute groja garsi muzika, trukdo ilsėtis; pažymėta, jog pareigūnų pranešėjas vietoje nepasitiks. 2025 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus nurodytu adresu ir priėjus prie buto Nr. 59 durų iš ten triukšmas nesigirdėjo, tačiau pasiklausius nustatyta, kad muzika sklido iš buto Nr. 58. Kelis kartus pabeldus į buto duris muzika išsijungė, bet durų niekas neatidarė. Teismo posėdžio metu apklausti į įvykio vietą vykę pareigūnai nurodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena, todėl teismo prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Iš į bylą pateiktų policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą – daugiabutį, kuriame pareigūnas priėjęs prie vieno iš buto durų, ant kurio numeris neparašytas, „pridėjęs“ ausį klausosi ar bute girdimas triukšmas, nurodo „kažkas lyg groja“, pareigūnė sako „lyg ne čia“. Po to pareigūnas prieina prie buto Nr. 58, pasiklauso ir sako „gali būti, jog muzika sklinda iš čia arba iš viršaus“, pareigūnė nurodo „lyg triukšmą girdi iš aukščiau“; pareigūnai užlipą į kitą aukštą. Pasiklausęs garsų pareigūnas nurodo, jog triukšmas bus iš apačios ir nusileidžia laiptais. Pareigūnai vėl prieina prie buto Nr. 58, pareigūnas pasiklauso ir nurodo, kad triukšmas bus iš šio buto, pareigūnė sako, jog dabar triukšmą girdi; beldžia į buto Nr. 58 duris kelis kartus, tačiau durų niekas neatidaro. Pareigūnai nurodo, jog pabeldus triukšmas iškart nustojo, nebesigirdi. Pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose triukšmas – muzikos klausimasis – negirdimas, byloje triukšmo faktas yra lakoniškai konstatuotas tik pagal iškvietimą atvykusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra nepakankama, kad galima būtų daryti išvadą, kad A. Z. kalta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą. Nors į bylą yra pateikti 2025 m. kovo 12 d. liudytojų (kaimynių) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog 2025 m. kovo 3 d., 22-23 val., buvo girdimas triukšmas (garsiai leidžiama muzika), jie yra neišsamūs, kelia abejonių dėl teisingumo (kalbama apie prieš savaitę buvusį ar nebuvusį triukšmą, nedetalizuojama, kaip buvo nustatyta, iš kurio buto jis sklido, kiek laiko ir t.t.) ir todėl nepakankami pareiškėjos kaltei patvirtinti. Byloje yra pateiktas policijos pareigūnės „body“ kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame yra užfiksuotas minėtų liudytojų (kaimynių) pokalbis su policijos pareigūnėmis. Viena iš liudytojų nurodė, jog triukšmą iš apačios girdi kiekvieną dieną ir patvirtino, kad iškvietimo dieną 2025 m. kovo 5 d., apie 22-23 val., dieną triukšmą girdėjo. Kita liudytoja nurodė, jog triukšmą iš kaimynų buto Nr. 58 girdi dažnai, tačiau ar muzika 2025 m. kovo 5 d., apie 22-23 val., buvo leidžiama, nelabai girdėjo. Paklausta pareigūnės, ar galėtų surašyti paaiškinimą dėl girdėto triukšmo, ji paaiškinimą girdėjusi triukšmo faktą surašo. Vienos iš liudytojų (kaimynių) nurodytos aplinkybės policijos pareigūnei ir rašytiniame paaiškinime nesutapo, o būtent tai, jog ji girdėjo muzikos faktą iš pareiškėjos buto. Be to, iš pareiškėjos parodymų ir jos į bylą pateiktos papildomos informacijos nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir apklaustų kaimynų yra ilgalaikiai konfliktiški santykiai, asmenys dažnai skundžiasi vieni kitų neteisėtais veiksmais, tačiau valstybinės institucijos ne visada randa pagrindo jų skundams tenkinti. Tai verčia teismą abejoti tokių asmenų paaiškinimų pakankamumu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, ir tai, jog policijos pareigūnai, tirdami šį įvykį, kitų namo gyventojų neapklausė, o pareiškėja į bylą pateikė ir kitų asmenų paaiškinimus, kuriuose nurodyta, jog jie 2025 m. kovo 3 d., apie 22-23 val., iš pareiškėjos buto sklindančio triukšmo negirdėjo ir jie jokių pretenzijų jai neturi. Taip pat pateiktas ir asmens paaiškinimas, jog pareiškėją nusižengimo padarymo metu matė jos kitame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Galiausiai teismas, posėdžio metu peržiūrėjęs pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašus, jokio triukšmo neišgirdo; nors pareigūnai pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą per keliolika minučių, laiptinėje buvo visiškai tylu ir iš galimai A. Z. iš esmės jokio triukšmo nesigirdėjo; atriboti, iš kurio buto atsklido pavienis garsiau ištartas sakinys ( ne garsi muzika, rėkavimas ar pan.), neįmanoma, o tokį momentinį atvejį laikyti tyčia skleidžiamu kaimynų ramybei drumsti triukšmu ir nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. Z. 2025 m. kovo 3 d., 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos, tuo trukdė asmenų ramybę, poilsį ir padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai A. Z. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, įrodymų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos skundas tenkinamas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4878-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267152871 panaikinamas, administracinio nusižengimo teisena A. Z. atžvilgiu nutrauktina.

Su skundu taip pat pateiktas prašymas priteisti pareiškėjai patirtas proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. BPK 106 straipsnis nereglamentuoja išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš byloje pateiktų dokumentų (grynųjų pinigų paėmimo kvito) matyti, kad A. Z., kuriai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri šiuo nutarimu pagal jos skundą yra nutraukta, patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai (už patikslinto skundo parengimą) apmokėti. Šias išlaidas pareiškėja prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jai iš Institucijos. Prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas, vadovaujantis analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, nurodytos proceso išlaidos priteisiamos pareiškėjai iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4878-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną A. Z. nutraukti.

Priteisti A. Z. iš valstybės 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pavesti teismo sprendimą dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo vykdyti institucijai, priėmusiai 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4878-2025 (ROIK: 25267152871), – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.