- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1850-587/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03132-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- K. K.
- Ieškovas
- TeleSATpressa
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-239-374/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleSATpressa“ ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims antstolei A. L., antstolei S. Ž., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TeleSATpressa“ (toliau – ir UAB „TeleSATpressa“) patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti ieškovei UAB „TeleSATpressa“ priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. K. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei UAB „TeleSATpressa“, o atsakovui K. K. iš ieškovo UAB „TeleSATpressa“ – 6000 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę UAB „TeleSATpressa“ priteistą kompensaciją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo K. K. vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą, 2) priteisti iš atsakovo K. K. ieškovei turėtas
2. nesumokės priteistos sumos, o atliks priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tokiu būdu būtų pažeistos bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei UAB „TeleSATpressa“ ir atsakovui K. K. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta, žemės sklypas nėra atidalintas tarp bendraturčių. Visas žemės sklypas naudojamas ieškovei UAB „TeleSATpressa“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitiems inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir statiniai) eksploatuoti. Visą žemės sklypą prižiūri bei jį gerina ieškovė UAB „TeleSATpressa“.
4. Atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis yra areštuota dėl jo turimų įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nėra pakankama ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Nėra ekonomiška ir tikslinga atidalinti žemės sklypą tarp bendraturčių natūra, todėl tikslinga išmokėti atsakovui kompensaciją. Tai atitiktų atsakovo ir jo kreditorių interesus, gautos lėšos galėtų būti panaudotos atsakovo skoliniams įsipareigojimams dengti.
5. VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo žemės sklypo vertė yra 11 600 Eur, todėl parinkus ieškovės prašomą taikyti atidalijimo būdą, atsakovui turėtų būti priteisiama 5 800,00 Eur kompensacija už ½ dalį žemės sklypo. Egzistuoja rizika, kad priteisus atsakovui piniginę kompensaciją iš ieškovės, ieškovė kitų K. K. kreditorių teisės. Ieškovė, sutikdama su trečiojo asmens nurodytais motyvais, patikslino ieškinio reikalavimą ir prašo iš ieškovės priteisti 6 000 Eur piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
6. Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nesutinka, jog sklypas būtų atidalintas ir antrą kartą nupirktas. Ilgalaikė nuomos sutartis ieškovei UAB „TeleSATpressa“ leidžia netrukdomai naudotis iš laikraščio „Televizijos savaitė“ pelno įsigytu sklypu. Ieškovė neturėtų antrą kartą pirkti to paties sklypo iš asmenų, kurie prie pirkinio asmeninėmis lėšomis neprisidėjo.
7. Ieškovė slepia ginčo sklypo įsigijimo aplinkybes. 1995 m. balandžio 15 d. UAB TeleSATpressa“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta pirkti sklypą su gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)) už bendrovės lėšas. Tuo metu dar tik buvo ruošiamas įstatymas dėl leidimo bendrovėms įsigyti žemės. Susirinkimas įpareigojo atsakovą šį pirkinį įforminti savo vardu, o vėliau priėmus įstatymą sklypą su pastatu perduoti bendrovei. 1995 m. balandžio 24 d. tarp UAB „TeleSATpressa“ ir namų valdos savininkės A. U. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis 52 000 Lt sumai. Pastatas dovanojimo sutartimi 1997 m. balandžio 7 d. įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime perduotas bendrovei. V. K., formaliai tapusi žemės sklypo bendrasavininke, atsakovui davė notaro patvirtintą sutikimą žemės sklypą išnuomoti savo nuožiūra. Sutartimi UAB „TeleSATpressa“ sklypą išsinuomojo 99 metams už simbolinę 13,13 Lt kainą metams. Kadangi sklypas buvo nupirktas už bendrovės pinigus, nuomos mokesčio atsakovas atsisakė.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
9. Trečiasis asmuo antstolė S. Ž. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
10. Tretieji asmenys antstolė A. L. ir V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino ieškovei UAB „TeleSATpressa“ priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. K. priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei UAB „TeleSATpressa“, o atsakovui K. K. iš ieškovės UAB „TeleSATpressa“ priteisė 6 000 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę UAB „TeleSATpressa“ priteistą kompensaciją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo K. K. vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą. Iš atsakovo K. K. priteisė ieškovei 1720 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio. Valstybei iš atsakovo priteisė 28,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
12. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad jai nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis nėra pakankama jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, žemės sklypo nėra galimybės atidalinti natūra, geriausias atidalijimo būdas yra išmokėti atsakovui kompensaciją.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra ½ dalies ginčo žemės sklypo savininkas. Ši sklypo dalis yra areštuota dėl atsakovo turimų įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Teismas ieškovės siekį atidalinti nuosavybę, išmokant atsakovui kompensaciją, pripažino pagrįstu. Konstatavo, kad kompensacijos atsakovui išmokėjimas atitiktų atsakovo ir jo kreditorių interesus, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės užtikrina kiekvieno savininko interesą būti vieninteliu savo turto savininku, taip pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
14. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Teismas konstatavo, kad natūra padalinti ginčo žemės sklypą yra neįmanoma, neekonomiška ir netikslinga. Sutiko su ieškovės nuomone, jog atsakovas turi įsiskolinimų ir jam priklausanti žemės sklypo dalis vis tiek būtų parduota priverstine tvarka, todėl tikslinga atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad patikslintas ieškovės reikalavimas atsakovui priteisti 6 000 Eur kompensaciją yra pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovas K. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – palikti galioti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos (panaudos) sutartį ir įpareigoti V. K. grąžinti UAB „TeleSATpressa“ 6 000 Eur, gautus už pusę sklypo, kurio ji niekada nebuvo įsigijusi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. ieškinį UAB „TeleSATpressa“ vardu teikė buvusi apelianto sutuoktinė V. K., kuri, suklastojusi akcininkų sąrašus, save paskyrė UAB „TeleSATpressa“ vadove, taip užvaldydama apelianto 24,5 metų profesinę veiklą, apeliantui priklausančio laikraščio „Televizijos savaitė“ redakciją, iš leidinio pelno nupirktą spaustuvę su įregimais, pasiekė, kad jos valdymui pereitų ir už apelianto laikraščio „Televizijos savaitė“ lėšas 1995 m. įsigyta namų valda V(duomenys neskelbtini).
15.2. UAB „TeleSATpressa“ save direktore pasiskyrusi V. K. nesilaikė aukščiausio įmonės valdymo organo – visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų: 1995 m. balandžio 15 d. sprendimo apelianto vardu nupirkti namų valdą (duomenys neskelbtini) ir atsiradus galimybei, ją perduoti bendrovei, taip pat 1997 m. balandžio 7 d. sprendimo dėl nuomos sutarties 99 metams. Nuomos sutartis buvo sudaryta, gavus V. K. notariškai patvirtintą sutikimą, pagal kurį apeliantas galėjo sklypą išnuomoti savo nuožiūra. Ginčo žemės sklypas buvo įsigytas iš laikraščio „Televizijos savaitė“ pelno, todėl apeliantas nuomos mokesčio atsisakė. V. K. nuo teismo nuslėpė tikrąjį ieškinio tikslą – siekį įteisinus sklypo nuosavybę bendrovei, parduoti iš apelianto laikraščio uždirbtų pinigų nupirktą namų valdą. Namų valda buvo nupirkta iš laikraščio „Televizijos savaitė“ pelno. Šiame sandoryje apeliantas buvo tarpininku tarp UAB „TeleSATpressa“ ir savininkės A. U., todėl kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kad jam būtų išmokėta 6 000 Eur kompensacija.
15.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas teismui teikė priešieškinį dėl teisių į asmeninę nuosavybę atkūrimo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. bei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties įvykdymo. Bylą nagrinėjusi teisėja konstatavo, kad tarp ieškinio ir priešieškinio nėra tarpusavio ryšio. Apelianto nuomone, išnagrinėjus priešieškinį, V. K. netektų galimybės valdyti bendrovę „TeleSATpressa“, kuri 1991 m. gegužės 14 d. buvo įregistruota, reorganizavus apelianto laikraštį „Televizijos savaitė“ į juridinį asmenį.
15.4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsniu, apeliantas apeliaciniame skunde teikia priešieškinį jo nepakeisdamas.
15.5. Priešieškiniu apeliantas prašo: 1) atstatant jam asmeninės nuosavybės teises į profesinę veiklą ir verslą, kuriame buvusi sutuoktinė nedalyvavo, įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties reikalavimus, pripažįstant, jog V. K. reikalavimai pakeisti UAB „TeleSATpressa“ aukščiausiojo valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo – sprendimus dėl akcininkų sąrašo yra neteisėti ir nepagrįsti; prašo nuspręsti, kad galiojantis akcininkų sąrašas yra toks: K. K. priklauso 8 700 paprastųjų vardinių akcijų, iš kurių 1 500 paprastųjų vardinių akcijų dovanotos, Ž. K. – 1 000 paprastųjų vardinių akcijų, G. K. – 300 paprastųjų vardinių akcijų. Pripažinti, kad gruodžio 17 d. ir vėliau padaryti pakeitimai akcininkų sąraše yra neteisėti ir negaliojantys; 2) prašo pripažinti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo darbuotojos V. G. sausio 9 d. sprendimą paskirti V. K. UAB „TeleSATpressa“ valdytoja neteisėtu, neatitinkančiu akcininkų valios ir jį panaikinti; 3) remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu pripažinti, kad V. K., sulaužiusi sutuoktinių sutartį nereikšti vienas kitam pretenzijų dėl individualių įmonių, nepagrįstai reikalavo padalinti K. K. leidybos įmonę, kurią prašo įteisinti kaip asmeninę apelianto nuosavybę; 4) atkurti nuosavybės teises į visas turėtas UAB „Santakos laikraštis“ akcijas, kurios apeliantui reikalingos, vykdant bendrus projektus su kolegomis.
15.6. Apeliantas šiuos priešieškiniu įvardintus reikalavimus grindžia tuo, kad jis 1991 m gegužės 14 d. savaitraščio „Televizijos savaitė“ redakciją reorganizavo į UAB „TeleSATpressa“. Šiuose procesuose ir apelianto profesinėje žurnalisto veikloje ir spaudinių leidybos versle tuometinė apelianto sutuoktinė V. K. nedalyvavo, bendrovės akcijų kaip vertybinių popierių sutuoktiniai nepirko. Bendrovės „TeleSATpressa“ veikla išplėsta, kai 1995 m. sausio mėn. iš laikraščio leidybos pelno apeliantas nupirko Marijampolės spaustuvę ((duomenys neskelbtini)). Tais pačiais metais iš laikraščio „Televizijos savaitė“ pelno buvo įsigyta gretima namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), kurios pastatas buvo skirtas spausdinių parduotuvei, bendrovės administracijai, o vėliau – kitam apelianto savaitraščiui „100 procentų“. 2002 m. birželio 19 d. sutuoktinė V. K. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pareiškė reikalavimą areštuoti bendrovės „TeleSATpressa“ sąskaitas ir turtą bei grynųjų pinigų srautus iš filialų, UAB vadovu paskirti sūnų M. Buvo suklastotas UAB „TeleSATpressa“ akcininkų sąrašas, neteisėtai šaukiami bendrovės akcininkų susirinkimai, kuriuose priimti sprendimai negaliojantys. Gyvendami santuokoje apeliantas ir jo buvusi sutuoktinė pasirašė sutartį, įsipareigodami nereikšti vienas kitam jokių pretenzijų dėl turimų individualių įmonių (V. K. įmonė „X“ ir K. K. leidybos įmonė). Tačiau teisėja įvykdė V. K. reikalavimą padalinti apeliantui priklausančią įmonę. Pradedant nagrinėti turto padalinimo bylą nebuvo nustatyta dalinamojo turto masė, kuri dėl UAB „TeleSATpressa“ akcijų teismo metu buvo keičiama, siekiant panaikinti apeliantui priklausantį kontrolinį akcijų paketą dėl dovanotų akcijų. Apeliantas nežinojo, ar bus dalinamos individualios įmonės, ar bus nustatoma jungtine nuosavybe priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Tai paaiškėjo tik iš 2008 m. vasario 15 d. sprendimo. Per šį teismo laikotarpį buvo pasistengta paralyžiuoti UAB „TeleSATpressa“ veiklą: buvo areštuota 8 000 (80 proc.) bendrovės paprastųjų vardinių akcijų; verslo partneriai tai vertino kaip artėjantį bankrotą, spaustuvė neteko daug ilgalaikių sutarčių.
15.7. Vykdant įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį, V. K. privalėjo pripažinti, kad neturėjo teisės reikalauti, jog apeliantui būtų padidintas akcijų skaičius iki 8 000 ir padalintas po 4 000 paprastųjų vardinių akcijų; ji sau turimų akcijų skaičių pasididino iki 8 000 paprastųjų vardinių akcijų – taip įrašyta susirinkimo protokole. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. birželio 28 d. rašte išaiškinta, kad susirinkimo dieną galiojo 2010 m. rugsėjo 30 d. pateiktas akcininkų sąrašas. V. K. neturėjo įgaliojimų registruoti akcininkų sąrašo pakeitimus.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „TeleSATpressa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo K. K. apeliacinį skundą ir 2021 m. liepos 23 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-239-374/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl kokių teisinių argumentų jį reikėtų panaikinti.
16.2. Apeliantas neteisingai vertina savo nuosavybės teises į 1/2 dalį ginčo žemės sklypo. 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, o kita 1/2 dalis šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė ir atsakovas yra šio žemės sklypo bendraturčiai. Ginčo žemės sklypas yra pakankamai mažo ploto – 0,0590 ha, naudojamas ieškovei UAB „TeleSATpressa“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui – parduotuvei ir kitiems inžinieriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti. Visą žemės sklypą prižiūri bei jį gerina ieškovė UAB „TeleSATpressa“.
16.3. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti dalis nepakankama ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypo atidalinti natūra nėra galimybės, pagrįstai manytina, kad geriausias atidalijimo būdas yra išmokėti atsakovui kompensaciją. Tai atitiktų atsakovo ir jo kreditorių interesus. Ieškovė ne kartą siūlė apeliantui susitarti geruoju ir atsidalinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau apeliantas nesutiko. Apeliantas su ieškove nuolat konfliktuoja ir nesugeba tinkamai įgyvendinti savininko teisių, geranoriškai, bendru sutarimu išlaikyti, prižiūrėti turimą nekilnojamąjį turtą. Žemės sklypo neįmanoma ekonomiškai atidalyti natūra, o jį atidalijus juo naudotis. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pasirinko geriausiai abiejų šalių interesus atitinkantį nuosavybės atidalijimo būdą.
16.4. Apeliantas nepateikė duomenų, kad žemės sklypas buvo įsigytas iš ieškovės lėšų. Todėl apelianto argumentai, kad visas ginčo žemės sklypas neva tai nuosavybės teise priklauso ieškovei, buvo nupirktas iš ieškovės lėšų ir turėtų būti perduotas ieškovei neatlygintinai, yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrįstas ieškovės siekimas atidalinti nuosavybę, išmokant apeliantui kompensaciją.
16.5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo V. K. suklastojo įmonės akcininkų sąrašą ir užgrobė įmonę. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl neva tai nurodomo suklasto ieškovės UAB „TeleSATpressa“ akcininkų sąrašo bei įmonės užgrobimo. Dabartinis įmonės akcininkų sąrašas yra viešas, įregistruotas VĮ Registrų centre, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės akcininkų sąrašo teisėtumas buvo nagrinėtas eilėje civilinių bylų, kuriose nebuvo nustatytas akcininkų sąrašo suklastojimas ar įmonės užgrobimas.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi atsakovo K. K. priešieškinį buvo atsisakyta priimti, šios nutarties apeliantas neskundė ir su ja sutiko. Apeliantas nepagrįstai į savo apeliacinį skundą įkėlė priešieškinio turinį bei jo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis nebuvo priimtas ir jo argumentai bei reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovė UAB „TeleSATpressa“ dėl jų nepasisako ir prašo teismo jų nevertinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
5. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis teikė priešieškinį, kurio teismas nepriėmė. Todėl apeliantas savo skunde išdėsto priešieškinio reikalavimus: 1) įvykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties reikalavimus, 2) pripažinti VĮ Registrų centras Marijampolės filialo darbuotojos V. G. sausio 9 d. sprendimą paskirti V. K. UAB „TeleSATpressa“ valdytoja neteisėtu, neatitinkančiu akcininkų valios ir jį panaikinti; 3) remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu pripažinti, kad V. K., nepagrįstai reikalavo padalinti K. K. leidybos įmonę, kurią prašo įteisinti kaip asmeninę apelianto nuosavybę; 4) atkurti nuosavybės teises į visas turėtas UAB „Santakos laikraštis“ akcijas, kurios apeliantui reikalingos, vykdant bendrus projektus su kolegomis.
6. Kaip matyti, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti priešieškinį. Tačiau pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį, teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, nes teismui nepriėmus priešieškinio, atsakovui nebuvo jokių kliūčių pateikti priešieškinio reikalavimus atskiru ieškiniu, tačiau atsakovas to nedarė. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje, nepriimami ir nenagrinėjami, nes apeliacijos paskirtis, kaip minėta, yra jau priimtų teismo sprendimų peržiūrėjimas ir patikrinimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
7. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo padalinimo tarp bendraturčių ( CK 4.80 straipsnis).
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „TeleSATpressa” ir atsakovas K. K. yra 0,0590 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, jiems priklauso po ½ dalį šio žemės sklypo. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, žemės sklypas nėra atidalintas tarp bendraturčių. Ginčo žemės sklypas yra naudojamas ieškovei UAB „TeleSATpressa“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui - parduotuvei ir kitiems inžinieriniams statiniams - kiemo statiniams eksploatuoti. Visą žemės sklypą prižiūri ieškovas UAB „TeleSATpressa“. Ginčo dėl to byloje nėra.
9. Sklypo dalis, priklausanti atsakovui nuosavybės teise, yra areštuota dėl atsakovo turimų įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Tai patvirtina išrašas iš antstolių informacinės sistemos, VĮ Registrų centro duomenys. Atsakovas dėl šių aplinkybių nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nepasisakė ir įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.
10. Todėl spręstina, kad pagrįstas ieškovės siekis atidalinti nuosavybę išmokant atsakovui kompensaciją. Toks reikalavimas iš esmės atitinka ir neprieštarauja Civilinio proceso kodekso 667 straipsniui, kuris nustato turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą vykdymo procese.
11. Ieškovė prašo teismo atidalinti žemės sklypą išmokant atsakovui K. K. piniginę 6000 Eur kompensaciją. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, nurodo, kad sklypas tokiu būdu būtų atidalintas ir antrą kartą nupirktas, nes ilgalaikė nuomos sutartis bendrovei „TeleSATpressa“ leidžia netrukdomai naudotis iš laikraščio „Televizijos savaitė“ pelno įsigytu sklypu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atsakovo (ir apelianto) atsikirtimo argumentai stokoja elementarios logikos, todėl yra sunkiai suprantami. Jau atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad ieškovė sklypą išsinuomojo 99 metams už simbolinę 13,13 Lt kainą metams, tačiau nuomos mokesčio jis atsisakė. Galima būtų suprasti, kad atsakovui priklausančią ½ ginčo sklypo jis išnuomojo ieškovei už labai mažą kainą, kurios netgi atsisakė. Vadinasi, teismo priimtas sprendimas priteisti atsakovui už ½ sklypo 6000 Eur yra atsakovui palankesnis sprendimas, nes jis vietoje neatlygintinės nuomos gauna užmokestį už sklypo dalį, kuria ir nesinaudojo.
12. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose išsamiai aprašo sklypo įsigijimo aplinkybes, lėšų šaltinius ir pan., tačiau šios visos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ½ dalis ginčo sklypo yra įregistruota ieškovės, UAB „Telesatpressa“ vardu, nuosavybės teisė nenuginčyta.
13. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto atidalijimo galimybę bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu.
14. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, tiek ir atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
15. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pasirinko geriausiai abiejų šalių interesus atitinkantį nuosavybės atidalijimo būdą. Nustatyta, kad kiekvienam bendraturčiui priklauso po 0,0295 ha (nepilnai po 3 arus žemės ploto). Atsakovui priklausanti sklypo dalis areštuota skolų iš jo išieškojimo vykdymo procese. Tokiu atveju CPK 677 straipsnis nustato net priverstinę skolininko turto dalies nustatymo procedūrą, kuri vėliau galėtų būti realizuojama. Šiuo atveju turto atidalijimas išmokant pinigines lėšas išieškojimą vykdančiam antstoliui nepažeis nei atsakovo nei kreditorių interesų, kadangi bet kuriuo atveju vykdant išieškojimą turtas būtų realizuotas įstatymų nustatyta tvarka vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turto atidalijimo būdas išmokant kompensaciją šiuo atveju yra racionalus ir protingas. Todėl pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
16. Nors atsakovas nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, nurodo, kad V. K. nuo teismo nuslėpė tikrąjį ieškinio tikslą – siekį įteisinus sklypo nuosavybę bendrovei, parduoti iš apelianto laikraščio uždirbtų pinigų nupirktą namų valdą, tačiau pažymėtina, kad ieškovo vėlesni ketinimai ar planai, kaip jis ketina naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nagrinėja tik pareikštą reikalavimą, šiuo atveju, dalina žemės sklypą, o ką su tuo sklypu ketinama veikti, neturi teisinės reikšmės.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo interesai, atidalijus sklypą natūra išmokant kompensaciją, pažeisti nebus. VĮ Registrų centro išraše žemės sklypas įvertintas 8240, 00 Eur, pusė kainos sudaro 4120, 00 Eur, ieškovės nurodoma išmokėtina kaina – 6000,00 Eur, atsižvelgiant į pirkimo kainą, nurodytą 2016 m. sausio 5 d. sutartį. Dėl kainos byloje ginčo nekilo. Taip pat atsakovo interesai pažeisti nebus ir todėl, kad minėtas atsakovui priklausantis žemės sklypas yra areštuotas dėl atsakovo įsiskolinimų, ko pasėkoje jis turės būti parduotas tenkinant kreditorių reikalavimus. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį nei apeliaciniame skunde, šių aplinkybių neneigė ir įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nepateikė.
18. Todėl spręstina, kad pagrįstas ir racionalus ieškovės siekimas atidalinti nuosavybę, išmokant atsakovui kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad kompensacijos išmokėjimas atsakovui atitiktų ir atsakovo bei jo kreditorių interesus, kadangi išmokant atsakovui kompensaciją už jam tenkančią žemės sklypo dalį, gautos lėšos galėtų būti panaudotos atsakovo kreditorinių įsiskolinimų dengimui. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui, be to, leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi, atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
19. Byloje nustatyta, kad natūra padalinti ginčo žemės sklypą yra neįmanoma (jame stovi ieškovei priklausantys pastatai), neekonomiška ir netikslinga. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas turi didelių įsiskolinimų ir jam priklausanti žemės sklypo dalis vis tiek būtų parduota priverstine tvarka. Tokiu atveju CK 4.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas turi įsiskolinimų, kurių išieškojimo vykdymo procese ginčo sklypui taikytas areštas, teismas pagrįstai atidalindamas sklypą priteisęs piniginę kompensaciją, nurodė ją sumokėti į vieno iš išieškojimą iš atsakovo K. K. vykdančių antstolių depozitinę sąskaitą.
20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų, įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde, atsiliepime nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas (CK 4.80, 4.81 straipsniai), nepažeidė procesinės teisės normų reguliuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, išieškojimo veiksmus vykdymo procese (CPK 177, 178, 753-755, 667 straipsniai), padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Bylinėjimosi išlaidų priteisti ieškovė neprašo, įrodymų apie jas nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.