Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-23862-294/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2-23862-294/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17878-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23862-294/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17878-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.5.8.10.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 492,35 Eur negrąžintos paskolos sumos, 13,43 Eurpalūkanų iki kredito grąžinimo termino, 429,30 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. juos įteikiant šeimos nariui. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2012 m. liepos 9 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 920224005, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 86,89 Eur sumą 30 dienų terminui. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei suteiktas 115,85 Eur papildomas kreditas, 2012 m. rugpjūčio 3 d. - 115,85 Eur papildomas kreditas, 2012 m. rugpjūčio 5 d. – papildomas 86,89 Eur papildomas kreditas, 2012 m. rugpjūčio 7 d. – 86,89 Eur papildomas kreditas 30 dienų terminui. 2012 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė turėjo grąžinti 492,35 Eur skolos ir 13,43 Eur palūkanų. Ieškovo teigimu, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovui iš atsakovės priteistina 492,35 Eur negrąžinto kredito ir 13,43 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino (nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 429,30 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. vasario 22 d.), taikant 194,80 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.

Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. dydžio (0,05 proc. x 365 d.), kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 50,07 Eur (505,78 Eur x 18,25 proc. / 365 d. x 198 d.) sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. vasario 22 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 555,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 21 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 59,44 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,48 Eur žyminio mokesčio (21 Eur x 59,44 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus jas šalims proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 492,35 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 35 ct) negrąžinto kredito, 13,43 Eur (trylika eurų ir 43 ct) palūkanų už laikotarpį (nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d., 50,07 Eur (penkiasdešimt eurų ir 07 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. iki 2013 m. vasario 22 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 555,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,48 Eur (dvylika eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis