- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- I2-5390-484/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02767-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. TR-2022-404 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad jis kviečiamas dirbti į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir yra pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjo teigimu, jis anksčiau keliavo į kitas šalis ir visur viešnagė buvo teisėta. Nurodo, kad buvo (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo. Nori dirbti Lietuvoje, nes bus aprūpintas nemokamu būstu, pakankamu atlyginimu, nori dirbti su naujomis technologijomis. Kilmės valstybėje turi šeimą. (duomenys neskelbtini) gyventi ir dirbti nenori. (duomenys neskelbtini) gyvena sesuo, dėdė ir pusbroliai, tačiau į (duomenys neskelbtini) vykti nenori.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad darbdavys reikalingus dokumentus Ambasadai atsiuntė paštu, diplomas, kurį jis pateikė Ambasadai, patvirtintas kilmės šalies užsienio reikalų ministerijos, jame nurodytas QR kodas.
Pareiškėjo tvirtinimu, jis sąžiningai atsakė į visus konsulinio pareigūno klausimus, nurodydamas, kad paraišką dėl darbo Lietuvoje pateikė, sukurdamas profilį Europos portale, per kurį pateikė paraišką įvairioms įmonėms (b. l. 31-36).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė ar Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir pateiktų dokumentų patikimumu, patikrino pareiškėjo pateiktos pažymos apie (ne)teistumo tikrumą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pirmajame šio dokumento puslapyje esančio autentiškumą patvirtinti turinčio brūkšninio kodo nuskenuoti nepavyko. Kitoje pažymos pusėje pridėtą Pakistano užsienio reikalų ministerijos brūkšninį kodą pavyko nuskanuoti, tačiau, norint patikrinti turinį, yra prašoma slaptažodžio, bet prie brūkšninio kodo šalia pridėtas slaptažodis yra neteisingas, nes taip parašoma nuskenavus kodą ir įvedus prašomą slaptažodį. Todėl konsulas darė išvadą, jog pažyma apie (ne)teistumą yra suklastota.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad darbovietės pažymą pasirašęs direktorius yra užsieniečio tėvas. Pažymoje nėra brūkšninio kodo, todėl nėra galimybės patikrinti pažymoje nurodytų faktų tikrumo. Be to, pareiškėjo pateiktame asmeninės banko sąskaitos išraše nėra jokių banko pavedimų iš darbovietės.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą – dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, konsului pateikė Darbo sutartį, sudarytą 2022 m. gegužės 12 d., kurioje nurodyta, jog sutartis neterminuota, nors Lietuvos Respublikos nacionalinė viza išduodama terminuotam laikui, o Prašymo išduoti nacionalinę vizą 29 punkte pareiškėjas numatomą buvimo laikotarpį Lietuvoje nurodė nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Pareiškėjas negalėjo konsului paaiškinti, kodėl, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku vienerius metus, prašo leisti vykti į Lietuvą daug kartų (24 punktas).
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu, kaip buveines, yra registravusios keli šimtai įmonių. Valstybinio socialinio draudimo informacinės sistemos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vienas darbuotojas, vidutinis darbo užmokestis – 0 eurų. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio į Ambasadą pagal šios įmonės tarpininkavimo raštus kreipėsi 51 užsienietis, 48 užsieniečiams buvo atsisakyta išduoti vizas, dėl 3 – sprendimai nepriimti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje nurodyta, kad tai yra statybų įmonė, tačiau tarp kviečiamų buvo ir asmenys, kurie kviečiami dirbti mėsininkais, mėsos pjaustytojais.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas interviu su konsulu metu negalėjo pateikti informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresą, vykdomus darbus, darbo užmokestį, darbo grafiką, darbo trukmę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis, apgyvendinimo sąlygas. Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas interviu metu nurodė, jog darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado per Europos interneto svetainę, tačiau, atsakovės teigimu, joje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimų nebuvo rasta.
Atsakovės vertinimu, konsulas pareiškėjo pateiktus dokumentus bei duomenis pokalbio metu ir surinktą papildomą informaciją (apie pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, apie pareiškėjo socialinius ryšius vietos šalyje, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu) pagrįstai įvertino kaip nepatikimus, nes jie nebuvo konkretūs, juose gausu nesutapimų, galimų klastojimo požymių. Pareiškėjo pateiktų dokumentų ir konsulo gautos informacijos turinys konsului sukėlė pagrįstas abejones dėl užsieniečio pareiškimų dėl vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų patikimumo, tiek dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų teisingumo, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, dėl galimos grėsmės dėl nelegalios migracijos, todėl priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto bei 10 punkto pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog konsulas galėjo pareikalauti papildomų dokumentų, kurie išsklaidytų abejones dėl jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo (b. l. 83-90).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. TR-2022-404 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė Prašymą išduoti Nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) dabartinė profesinė veikla – darbuotojas (19 punktas); 2) darbdavys – S. K. and S. įmonė (duomenys neskelbtini) (20 punktas); 3) pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4) prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punktas); 5) kviečiantis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (32 punktas); 6) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: pats prašymą teikiantis asmuo – grynieji pinigai, kvietėjas – suteikiama gyvenamoji vieta, iš anksto apmokėtas transportas (33 punktas); numatomo atvykimo į Lietuvą data – 2022 m. birželio 6 d. (29 punktas); numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2023 m. birželio 4 d. (30 punktas) (b. l. 91-97).
Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus: pasą, Darbo sutarties kopiją, kvalifikacijos sertifikato kopiją, banko pažymą, draudimo liudijimą, skrydžio į Lietuvą rezervaciją, gyvenamosios vietos rezervaciją, pažymą apie (ne)teistumą (b. l. 10, 96-97, 98, 99, 108-109, 110-111, 112-113).
Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. TR-2022-404 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą atsisakė. Konsulas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (b. l. 101-105).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.
Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT adm. byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT adm. byla Nr. A-4805-756/2017).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. Užimtumo tarnybos sprendimu ši profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metais. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra.
Kaip matyti iš Ambasados Sprendimo, konsulinis pareigūnas, vertindamas užsieniečio kelionės tikslą, pokalbio su užsieniečio metu nustatė, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi yra silpni. Pokalbio metu užsienietis negalėjo pateikti informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomus projektus, būsimą darbą, darbo užmokestį, darbo grafiką.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad užsienietis prašė išduoti daugkartinę vizą, nors Ambasadai pateiktos Darbo sutarties turinys patvirtina, kad su užsieniečiu sudaryta terminuota Darbo sutartis, t. y. vieneriems metams.
Byloje neginčytinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kilmės šalyje yra įgijęs elektriko kvalifikaciją, nėra.
Sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo Ambasadai pateikta pažyma apie pareiškėjo teistumą yra nepatikima, byloje surinktais įrodymais nepaneigta.
Pareiškėjas teismui įrodymų, paneigiančių Sprendime nurodytas aplinkybes ir įrodymų, neginčytinai patvirtinančių savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, nepateikė. Pareiškėjas taip pat nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atliktus pareiškėjo interviu-pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjo reikalavimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.