- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- ATP-288-135/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00596-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Bronius Zalaga teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal administracine tvarka nubausto V. R. apeliacini skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 10 d. nutarimo, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir jam paskirta:
už administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 3000 litu bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu trejiems metams;
už administracini teises pažeidima, numatyta ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 40 litu bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, administracines nuobaudos subendrintos ir V. R. paskirta galutine nuobauda 3000 litu bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
Teisejas nustate:
V. R. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. liepos 4 d. 21.00 val. Mažeikiu m., prie Žemaitijos g. 13 namo, vairuodamas automobili „Daewoo Nubira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisake, kad jam butu nustatytas girtumas, bei nepateike vairuotojo pažymejimo. Tokiais savo veiksmais pažeide keliu eismo taisykliu (toliau KET) 14, 16, 18 punktu reikalavimus ir padare administracinius teises pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. R. prašo Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011-08-10 nutarti panaikinti ir administracine byla nutraukti.
Apeliantas atkreipia demesi i ATPK 126 straipsnio 1–4 daliu turinio seka, kad vien tik specialaus administracinio teises pažeidimo subjekto (vairuotojo) nustatymas byloje dar nera pagrindas taikyti administracine atsakomybe už transporto priemones vairavima esant vairuotojui neblaiviam. Siekiant asmeni patraukti atsakomyben už transporto priemones vairavima esant neblaiviam, turi buti nustatytas specialus administracinio teises pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas, bei konkretus neblaivumo laipsnis. Priklausomai nuo to, kokio laipsnio neblaivumas nustatomas, taikoma atitinkama ATPK straipsnio dalis. Nurodo, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisykliu 27 punkta, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicinines apžiuros, tai jis gali pats kreiptis i asmens sveikatos priežiuros istaiga, prašydamas jo lešomis atlikti medicinine apžiura. Atkreipia demesi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracine byla Nr. Nl-1185/2007), nagrinedamas, ar asmuo buvo pagristai patrauktas atsakomyben už neblaivumo patikrinimo vengima, atkreipe demesi, kad apeliantas, atsisakes policijos atliekamo neblaivumo patikrinimo specialiosiomis techninemis priemonemis, nepasinaudojo pamineta teise, t. y. teise atlikti medicinine apžiura savo lešomis. Tai sudaro pagrinda manyti, kad pasinaudojimas tokia teise galbut gali tureti itakos asmens veikai kvalifikuoti, t. y. vengimas patikrinti. Tada turetu buti svarstoma, ar asmuo neturetu buti traukiamas atsakomyben ne už vengima patikrinti neblaivuma pagal ATPK 126 straipsnio 3 dali, bet už vairavima neblaiviam pagal atitinkama ATPK 126 straipsnio dali (priklausomai nuo neblaivumo laipsnio), jei policijos patikrinimo metu jis atsisako tikrintis neblaivuma specialiosiomis techninemis priemonemis (alkotesteriu), taciau teises aktu nustatyta tvarka savarankiškai nuvyksta i sveikatos priežiuros istaiga, kurioje jo prašymu bei saskaita teises aktu nustatyta tvarka atliekama medicinine apžiura neblaivumui nustatyti, ir administracinio teises pažeidimo byla nagrinejanciam organui pateikia tokios medicinines apžiuros išvada, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Šiuo atveju vengimo pasitikrinti neblaivuma nebuvo, o neblaivumo pasitikrinimas buvo atliktas medicinos istaigoje. Apelianto nuomone, Mažeikiu rajono apylinkes teismas neteisingai aiškino ir taike materialines teises normas. Nurodo, kad jam neblaivumo laipsnis buvo nustatytas kraujo tyrimo metodu, kuris yra žymiai patikimesnis, nei policininku naudojami alkotesteriai, ir pirmosios instancijos teismas privalejo nutraukti administracine byla, vadovaudamasis kraujo tyrimo išvada, kurios rezultatai nera nugincyti ir yra galiojantys, ir jo veikoje nebuvo administracinio teises pažeidimo sudeties.
Šalies argumentai
V. R. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne faktais ir irodymais, o nuomone ir nuostata, kad reikia bausti. Kaip argumenta pirmosios instancijos teismas nurode, kad jis savo paaiškinime nurode, jog išvakarese vartojo alkoholi ir nuo to momento buvo praeje 20 val. Atkreipia demesi, kad KET leidžia vairuoti transporto priemones, jei neblaivumas neviršija 0,40 promiles, ir tai nebuvo pažeista. Nurodo, kad šioje byloje visi neaiškumai teismo yra traktuojami tik policijos pareigunu naudai, nors jo prašymas pakeisti kandikli, prašymas praskalauti burna, kraujo tyrimo išvada bylai buvo nereikšmingi. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipedos skyriaus specialisto išvados reikšminguma bylai ir iš esmes sukure nauja materialines teises norma, nes tokio reikalavimo, kad medicinos istaigose atliktu patikrinimu rezultatai gali buti reikšmingi nagrinejant administraciniu teises pažeidimo bylas tik tada, jei asmuo prieš tai atliko neblaivumo patikrinimo testa policijos pareigunu nurodytomis salygomis, nera ne viename norminiame akte, o butent – Saugaus eismo automobiliu keliais istatyme, Keliu eismo taisyklese, nei LR Vyriausybes 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklese“.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaike materialines teises normas, nemotyvuotai atmete svarbu rašytini irodyma – Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus specialistes dr. G. S. 2011-07-27 išvada, kurioje nustatyta, kad jo kraujyje rasta 0,34 promiles etilo alkoholio, o tai yra leistina norma, vairuojant transporto priemones, neteisingai nustate šios išvados reikšminguma byloje, neteisingai išaiškino neblaivumo vengima (vengimo nebuvo, nes neblaivumo patikrinimas buvo atliktas pagal teises aktu nustatyta tvarka medicinos istaigoje), nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, todel pirmosios instancijos teismo 2011-08-10 nutarimas yra neteisingas, neteisetas ir turi buti panaikintas. Teigia, kad 2011-07-24 vakare Mažeikiu mieste vairuodamas automobili buvo blaivus, vairuotojo pažymejima pareigunui nepateike, nes per skubejima paliko darbovieteje ir per kelias minutes galejo pristatyti ji pareigunams, ir mano, kad jo veikoje nera administracinio teises pažeidimo sudeties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i V. R. apeliacini skunda Telšiu apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikiu rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Keliu policijos poskyris prašo palikti nepakeista Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011-08-10 priimta nutarima ir apeliacinio skundo netenkinti.
Telšiu apskrities VPK Mažeikiu rajono PK Viešosios policijos skyriaus Keliu policijos poskyris atsiliepime nurodo, kad teismas prieme objektyvu, teisiškai motyvuota ir pagrista nutarima, atsižvelge i negincijamas faktines byloje nustatytas aplinkybes, esminius irodymus bei pažeidejo asmenybe. Teigia, kad policijos pareigunai, užfiksave teises pažeidima, vadovavosi reglamentuojanciais teises aktais ir tinkamai iformino dokumentus, o apeliaciniame skunde minimi argumentai yra nepagristi, laikytini gynybos pozicija bei bandymu išvengti griežtos administracines atsakomybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. R. administracinen atsakomyben patrauktas už ATPK 126 straipsnio 4 dalies ir 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimus, t. y. už tai, kad vairavo automobili ir venge neblaivumo patikrinimo, be to, policijos pareigunui nepateike vairuotojo pažymejimo.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje inter alia itvirtinta, kad vengimas patikrinti neblaivuma užtraukia bauda vairuotojams nuo dvieju tukstanciu iki triju tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo dveju iki treju metu arba administracini arešta nuo dešimties iki trisdešimties paru su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo dveju iki treju metu.
Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto kalte padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje itvirtinta administracini teises pažeidima irodo byloje esanti irodymu visuma: administracinio teises pažeidimo protokolas, pareigunu tarnybiniai pranešimai ir ju parodymai, duoti teismo posedžio metu, pranešimas del nušalinimo nuo transporto priemoniu vairavimo. Be to, pats V. R. neneigia, jog atsisake tikrintis neblaivuma, taciau nesutinka su tuo, jog tai dare teisetai, nes jam nebuvo pateiktas naujas alkotesterio antgalis, nebuvo sudarytos salygos praskalauti burna. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigunai matavimo prietaisa apeliantui dave su nauju antgaliu, kaip to reikalauja alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcija (25 b. l.), o V. R. atsisakymas pasitikrinti blaivuma laikytinas subjektyviu ir neadekvaciu situacijos vertinimu, neturinciu itakos tokiai veikai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dali. Pažymetina, jog V. R. buvo nubaustas ne už vairavima neblaiviam, bet už vengima tikrintis neblaivuma, tai buvo visiškai ir negincijamai irodyta minetais byloje esanciais irodymais, todel apeliacines instancijos teismas nevertina, ar V. R. pažeidimo metu iš tikruju buvo neblaivus.
Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad pateikta Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipedos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 1090/11(03) neanalizuojama ir negali buti vertinama kaip irodymas, kadangi V. R. buvo nubaustas už tai, kad venge neblaivumo patikrinimo.
Del vairuotojo pažymejimo nepateikimo ,apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis vairuotojo pažymejimo pateikti neatsisake, nes buvo palikes darbe, atmestini kaip nepagristi. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad aplinkybe, jog V. R. policijos pareigunui pareikalavus nepateike vairuotojo pažymejimo, patvirtina administracinio teises pažeidimo protokolas (3 b. l.), policijos pareiguno tarnybinis pranešimas (7 b. l.), pareiguno D. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posedžio metu (34–35 b. l.). Todel, nustacius, kad V. R. automobili vairavo ir policijos pareigunui nepateike vairuotojo pažymejimo, daroma išvada, kad jis pagristai nubaustas už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta pažeidima.
Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, teismas daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, t. y. pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone, ivertino byloje esancius irodymus (ATPK 257 str.) ir prieme teisinga procesini sprendima. Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 10 d. nutarimas teisetas ir pagristas, todel naikinti ar keisti ji apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nera teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2011 m. rugpjucio 10 d. nutarima nepakeista ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis isiteiseja jos paskelbimo diena ir yra neskundžiama.