Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Institucijos) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. NŽT vyriausiasis specialistas 2021 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. L. už tai, kad ji, 2020 m. spalio 7d. 11 val., už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Neringoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, pastatė tvorą. Savavališkai užimtoje valstybinėje žemėje įrengtas daržas. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7, 11 ir 12 punktus.

2. NŽT skyriaus vedėjos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-728-2021 A. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą A. L. apskundė teismui.

3. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. skundas tenkintas, panaikintas NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-728-2021 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju tvora aptverta valstybinė žemė nėra prieinama naudotis kitiems asmenims, riboja kitų asmenų teisę laisvai judėti per valstybinės žemės plotą (teritoriją), o tai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn, nes yra būtina nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, tuo tarpu šiuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A. L. veikė tyčia, t. y. valstybinėje žemėje, pastatė vielinę tvorelę. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad tvorą įrengė būtent A. L., todėl byloje nepakanka įrodymų konstatuoti subjektyviojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Teismas taip pat pažymėjo, jog A. L. nebuvo informuota apie NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus surašytą 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-147-2021, nes siunta buvo grąžinta siuntėjui ir nėra duomenų apie administracinio nusižengimo protokolo įteikimą A. L..

4. Apeliaciniu skundu Institucijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir palikti galioti NŽT 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-728-2021.

4.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. NZT-ANR-N-728-2021 ir nutraukė bylą nenustačius, kad A. L. atsakinga už padarytą nusižengimą. Taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra įrodyti A. L. neteisėti veiksmai valstybinėje žemėje – tai, kad ji savavališkai valstybinėje žemėje pastatė tvorą ir įrengė daržą (už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), Neringoje).

4.2. Apelianto nuomone nagrinėjamoje byloje yra pakankamai rašytinių duomenų, įrodančių A. L. neteisėtus veiksmus už kuriuos ji patraukta administracinėn atsakomybėn. Tai patvirtina byloje nustatyti duomenys. A. L. kaltė yra nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie parodo, kad ji, būdama nekilnojamojo turto savininkė ir žemės sklypo naudotoja adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, savavališkai įsirengė daržą aptverdama jį tvora valstybinėje žemėje. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, taip pat ir fotonuotraukų bei www.geoportal.lt duomenys, kurie patvirtina, kad A. L. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę. Geoportal.lt duomenys rodo, kad valstybinės žemės dalimi be teisėto pagrindo buvo naudojamasi jau 2012-2013 m. Tai patvirtina ir byloje pateiktas 2012 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Iki to laiko pagal geoportal.lt 2005-2006, 2009-2010 metų duomenis toje vietoje nebuvo vykdoma jokia veikla. Taigi tik po 2009 metų, kai A. L. kartu su B. B. įgijo turtą adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje buvo be teisėto pagrindo užimta valstybinė žemė. Aplinkybes, kad A. L. ir B. B. naudoja užimtą valstybinę žemę savo 2020 m. spalio 14 d. rašytiniais paaiškinimais patvirtino D. A. A..

4.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad Institucija netinkamai atliko veiksmus, numatytus ANK 573 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas teigia, jog Institucija visiškai įvykdė šio straipsnio reikalavimus, kurie numato, kad „Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą.”. Nagrinėjamu atveju A. L. visi dokumentai buvo siunčiami jos deklaruotu adresu, kaip ir numatyta ANK. Institucijai negali būti perkelta atsakomybė dėl to, kad asmuo neatsiima korespondencijos. A. L. buvo siunčiami registruoti laiškai. Institucija pažymi, kad 2020 m. spalio 8 d. pranešimas apie pradėtą administracinę teiseną buvo įteiktas asmeniui, taip pat ir 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Paties protokolo neįteikimas neužkirto kelio A. L. pateikti savo paaiškinimus Institucijai 2020 m. lapkričio 4 d. raštu “Dėl atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir galimo administracinio teisės pažeidimo”.

4.4. Apelianto nuomone „nustatyti duomenys byloje“ patvirtina, kad 2012-2013 m. A. L. neturėjo teisėto pagrindo užimti valstybinę žemę ir ja naudotis iki pažeidimo nustatymo 2020 m., todėl Institucija buvo pagrįstai konstatavusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepimu į Institucijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovė advokatė Indrė Selvestravičiūtė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą.

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu, kuriuo A. L. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, ir remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos Institucijos atstovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, siekia, kad A. L. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytus šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reikalavimus, nes siunta, kuria Institucija A. L. išsiuntė 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT- ANR_P-147-2021 buvo grąžinta siuntėjui, o Institucija turėjo galimybę susisiekti bei išsiųsti protokolą elektroniniu paštu, tačiau elektroniniu paštu A. L. jokie procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, taigi, nebuvo išnaudotos visos ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinių dokumentų tinkamo įteikimo galimybės. Iš Institucijos atstovo į administracinio nusižengimo bylą pateiktų duomenų matyti, jog NŽT 2021 m. kovo 9 d. A. L. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiuntė registruotą pašto siuntą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo minėtas 2021 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolas. 2021 m. kovo 15 d. siuntos įteikti nepavyko, buvo išsiųstas kvietimas A. L. atsiimti siuntos atvykti į paštą. To nebuvo padaryta, todėl 2021 m. balandžio 20 d. siunta buvo grąžinta siuntėjui (b. l. 103–104). Apygardos teismas pažymi, jog byloje yra duomenys, kad A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtent šis adresas yra nurodytas ir A. L. atstovės advokatės atsiliepime į apeliacinį skundą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad kokios nors aplinkybės būtų galėjusios sutrukdyti A. L. per pakankamai ilgą laiko tarpą priimti (pasiimti) šiuos jai Institucijos siųstus dokumentus. Darytina išvada, jog Institucija, išsiuntusi A. L. administracinio nusižengimo protokolą vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų tinkamų būdų (registruotu laišku, siunčiamu į asmens gyvenamąją vietą) neprivalėjo papildomai įsitikinti, jog A. L. šiuos dokumentus tikrai gavo, juo labiau neprivalėjo išnaudoti visų ANK 573 straipsnyje nurodomų dokumentų siuntimo būdų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (t. y. siųsti dokumentus A. L. ne tik registruotu laišku jos gyvenamosios vietos adresu, bet ir elektroniniu paštu). Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog Institucija pažeidė ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir dėl to buvo pažeista A. L. teisė į gynybą, nagrinėjamu atveju šiam teismui nesutrukdė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą sprendimą.

10. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

12. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną A. L., nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ji padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. L. veiksmuose yra privalomas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvusis požymis – tyčia. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir objektyviai įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados.

13. Išanalizavus bylos medžiagą ir A. L. pateiktus paaiškinimus matyti, kad ji nuosekliai, nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios, neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra išnuomotas trims asmenims, t. y. D. A. A., B. B. ir A. L.. Šiaurine žemės sklypo dalimi, kurioje yra savavališkai užimta valstybinė žemė, naudojasi ne ji. A. L. naudojasi pietinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Vielinė tvorelė 2013 m. spalio 8 d. buvo suderinta su NŽT. Iš žemės sklypo plano matyti, kad tvorelė už žemės sklypo ribų buvo įrengta seniai, galimai buvusių miško ūkio darbuotojų, pati A. L. jos neįrenginėjo, tačiau po to savanoriškai ją pašalino. Apygardos teismo vertinimu ši A. L. pateikiama versija bylos įrodymais nėra paneigta.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringoje, buvo atliktas naudojimo patikrinimas, ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, jog už minėto žemės sklypo, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje, yra pastatyta tvora, įrengtas daržas, šiltnamis, metalinė rūkykla (b. l. 28–31). Prie šio patikrinimo akto pridėtos 5 fotonuotraukos (b. l. 32), kuriose užfiksuoti pažeidimai. Institucijos vertinimu tiksli vieta, kur A. L. užėmė valstybinę žemę, yra fotonuotraukoje Nr. 5. Prie minėto Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėta ir užimtos valstybinės žemės schema (b. l. 33). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu Nr. 12SD-2712-(14.12.104) informavo A. L., jog iki 2020 m. spalio 30 d. ji turi atvykti į Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių aplinkybių nustatymui ir galimo administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b. l. 37–38). A. L. registruotu laišku išsiuntė paaiškinimą, jog dėl garbaus amžiaus (ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais) ir dėl COVID-19 infekcijos šalyje, neatvyks, ir nurodė, kad žemės sklypas yra išnuomotas trims asmenims, vielinė tvorelė, esanti už sklypo ribos, yra įrengta labai seniai, ją įrengė ne ji, o galimai miško darbininkai, gyvenę iki namo privatizavimo, jokio daržo ji neturi (b. l. 39–40, 105–106). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Neringa) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. D. A. A., B. B. ir A. L. yra nuomininkai, sudarę Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (b. l. 34–36). 2013 m. spalio 8 d. su NŽT suderintame Žemės sklypo plane, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra pažymėta vielinė tvorelė (b. l. 41). Iš byloje esančios medžiagos (patikrinimo akto, žemės sklypo plano, fotonuotraukų, A. L. ir D. A. A. paaiškinimų) matyti, kad minėtame sklype šiaurinėje pusėje įrengta tvora, nors A. L. sklypas yra pietinėje dalyje (b. l. 41, 107). Pažymėtina ir tai, kad A. L. nurodė, jog minėtą tvorą dar iki jos atsikraustymo (nekilnojamojo turto įsigijimo) 2009 metais galėjo įrengti miško darbininkai. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada būtent valstybinė žemė buvo aptverta vieline tvora. Be to, Institucijai nustačius, jog vielinė tvora buvo įrengta neteisėtai, A. L. ją savanoriškai pašalino.

15. Įvertinęs aptartą duomenų visumą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką apygardos teismas konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyti ANK 110 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai (buvo užfiksuota, jog valstybinė žemė buvo neteisėtai aptverta tvora ir į ją nebegalėjo patekti kiti asmenys), tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog tam, kad sąmoningai ir savavališkai užimtų ir naudotų valstybinį žemės sklypą, vielinę tvorą įrengė būtent A. L., todėl nėra nustatytas privalomas subjektyvusis jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymis – tyčia. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra patikimai įrodyta, kad A. L. valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ir greta jo, savavališkai pastatė tvorą ir įrengė daržą.

16. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, internetinio portalo www.geoportal.lt duomenys savaime negali patvirtinti, jog būtent A. L. be teisėto pagrindo užėmė valstybinę žemę. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta A. L. nurodoma aplinkybė, kad ji naudojasi ne šiaurinės, o pietinės pusės (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo dalimi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad būtent ji naudotųsi šiaurinėje pusėje esančia žemės sklypo dalimi, taip pat ir daržu. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybę, jog A. L. ir B. B. naudoja užimtą valstybinę žemę patvirtino D. A. A. savo 2020 m. spalio 14 d. rašytiniais paaiškinimais, tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad byloje yra duomenys, jog tarp A. L. ir D. A. A. yra susiklostę konfliktiški, priešiški santykiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad tarp A. L. ir D. A. A. jau kelerius metus nuolat vyksta civilinio ir administracinio pobūdžio ginčai dėl savavališkos statybos įteisinimo veiksmų ir pan. adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje D. A. A. paaiškinimuose nurodomos aplinkybės apie A. L. veiksmų neteisėtumą turi būti vertinamos ypač atsargiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būtent A. L., būdama sklypo bendrasavininkė, pati inicijavo žemės naudojimo patikrinimą, kadangi, pasak jos, D. A. A. savo asmeninių poreikių tenkinimui, ūkinės veiklos vykdymui naudojo greta žemės sklypo esančią valstybinę žemę (b. l. 26–27).

17. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų A. L. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.