Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal teisme pateiktą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai praturtėjo, o būtent: 2011 m. liepos 18 d. už 40 000,00 litų (11 584,80 eurų) įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. pastatė 214 731,26 eurų vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 86 948,92 eurų vertės ūkinį pastatą su pirtimi ir garažu (unikalus pirties Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taip nuo 2015 m. gruodžio 11 d. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą, žinodamas, kad šio 313 264,98 eurų bendros vertės žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu jis negalėjo įsigyti teisėtomis pajamomis, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad namas (duomenys neskelbtini)g. buvo jo, kaip verslininko viso gyvenimo vienas labiausiai geidžiamų darbų. Visą gyvenimą sunkiai dirbo, turėjo įvairių verslų, stengėsi sutaupyti pinigų ir to pasekoje įgyvendino savo mintis ir svajones. Byloje yra mokesčių inspekcijos specialisto pateikta išvada, su kuria nesutinka. Specialistas išvadoje nurodo, kad jo darbinė veikla prasidėjo 1997 m. ar 1998 m. Lėšas namo statybai įgijo dirbdamas per visą kaip verslininko darbinę veiklą. 1984 m. grįžęs iš tarybinės armijos pradėjo pirmą savo verslą – augino agurkus. Verslo uždarbis priklausė nuo to, kokį kiekį augini agurkų. Uždarbis buvo toks, kad iš vieno aro uždirbdavo 1 000 rublių, o jei agurkus augindavo šildomame šiltnamyje, uždarbis būdavo 2 000 rublių. Kuo anksčiau pradedi derlių gauti, tuo brangesni agurkai, tuo daugiau uždirbi. Tuo metu dar dirbo statybose dailide – betonuotoju, o paskui darbų vykdytoju. Prieš tai dar dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje, ten darbas buvo pagal sutartis ir neblogai uždirbdavo. Kai sukūrė šeimą, tikėdamasis gauti butą, nuėjo dirbti į statybinę organizaciją. Norėjo užsidirbti pinigų ir su buvusia žmona pradėjo auginti agurkus. Darbas buvo sunkus, dieną dirbdavo statybose, vakare reikėdavo važiuoti į šiltnamį. Šitam versle buvo labai svarbi pradžia, nes daigus auginti pradėdavo kai būdavo šalta, reikėdavo kūrenti šiltnamį, tai tekdavo ten ir miegoti, nes pečius visą naktį turėdavo kūrentis. Agurkų verslą vystė maždaug nuo 1987 m. iki 1992 m. ir iš to verslo uždirbo apie 200 000 rublių. 1991 m. už 150 000 rublių nusipirko namą (duomenys neskelbtini)skersgatvyje. 1991 - 1992 m., prasidėjo kiti verslai. Kėdainiuose buvo karinis aerodromas ir tais laikais armija turėjo išeidinėti, jis buvo susidraugavęs su vienu karininku, autoparko vadovu ir su juo kartu veždavo iš Rygos baldus. Baldų pervežimo verslą vykdė apie pusę metų, nepamena, kiek iš to verslo uždirbo. Nuo 1993 m. iki 1997 m. vykdė metalo pervežimo verslą Rusijos Federacijoje. Tą verslą vykdė kartu su R. S.. Rusijoje pirkdavo metalą, varį, kuris buvo paklausi prekė. R. nupirkdavo metalą, jis perveždavo ir parduodavo. Be to, šalia metalo pardavimo verslo, jis veždavo į Rusiją parduoti sviestą, nes turėjo kelis didelius, krovininius automobilius. Vasarą, Lenkijoje pirkdavo spalvotus vaisvandenius ir veždavo į Rusiją parduoti. Iš šitų verslų uždirbo ne mažiau kaip 200 000 dolerių. Tuo metu tai buvo pagrindinės pajamos. 1998 m. (duomenys neskelbtini)su buvusia žmona nupirko butą ir ten įkūrė parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Iki šiol dirba tos parduotuvės direktoriumi. Tais laikais nebuvo nei vieno prekybos centro Kėdainiuose ir jų parduotuvėje buvo gana didelė apyvarta, dirbo 5 samdomi darbuotojai. Apyvarta būdavo virš 2 000 000 Lt per metus. Prekių antkainiai būdavo nuo 20 iki 30 procentų. Negali pasakyti, koks buvo pelnas, nes buhalteriniai dokumentai jau yra sunaikinti. Tuo metu buvo labai geras verslo laikotarpis ir taip buvo kol atėjo prekybos centrai. Buvo laiko tarpas, kai vežė iš Kazachstano „Lada“ automobilius, juos parduodavo. Negali pasakyti, kiek uždirbo iš to verslo. Šitas verslas buvo apie metus iki verslo Rusijoje. Nuo 2006 m. iki 2009 m. su G. G. užsiiminėjo automobilių prekyba. Turėjo pažįstamą, kuris buvo laimėjęs žalią kortą, jis gyveno Amerikoje, ten jis dalyvaudavo aukcionuose, pirkdavo mašinas, jas atsigabendavo jie čia, suremontuodavo ir parduodavo. Mašinas pirkdavo paklausiausias, jos būdavo nepigios, nes pigią mašiną neapsimokėdavo transportuoti iš Amerikos. Iš šitos veiklos uždirbo 405 000 Lt. Automobilius pardavinėdavo Rusijoje. 2006 m. jis iš mamos nupirko namą senamiestyje (duomenys neskelbtini). 2006 m. buvo pradėta to namo rekonstrukcija ir 2007-2008 m. namo rekonstrukcija buvo baigta. Mokesčių inspekcija atliko jo finansinės veiklos tyrimą. Atliekant šį tyrimą specialistas buvo pateikęs klausimus ir prašymus pateikti dokumentus. Atsakant į prašymus, buvo pateiktos sutartys ir viena iš sutarčių buvo apie tai, kad jis pagal panaudos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atlikdamas tyrimą mokesčių inspekcijos specialistas visas jo gautas paskolas skaičiavo kaip jo išlaidas. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad už namo pirkimą mamai sumokėjo 130 000. Buvo paėmęs paskolą 10 4000, o likusius pinigus sumokėjo iš asmeninių lėšų. Vėliau mama jam buvo suteikusi įgaliojimą valdyti jos pinigus. Tuo metu jis vykdė automobilių prekybos verslą ir dalis pinigų iš jo sąskaitos buvo pervesta į Ąmeriką. Dalis pinigų buvo pervesta už mašinas, o dalis pinigų už transporto paslaugas. Specialistas dėl jam pateiktų sutarčių, paaiškino, kad jis nevertino panaudos sutarčių. Pagal panaudos sutartį patalpos (duomenys neskelbtini)priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išlaidas už rekonstrukcijos darbus patyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su mokesčių inspekcijos išvada nesutinka, nes nebuvo vertintos jo pateiktos panaudos sutartys. Jis asmeniškai nepatyrė išlaidų pastato rekonstrukcijai. Namą (duomenys neskelbtini) pirko iš mamos ir pagal panaudos sutartį jį perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko remontą ir patyrė išlaidas. VMI specialisto išvadoje skaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į datas. Vieną iš paskolų, kurioje buvo nurodyta, kad gavo ją namo rekonstrukcijai, gavo 2008-08-29. Pastatas eksploatacijai buvo priduotas 2008-05-12, o 2008-07-01 pagal nuomos sutartį pastatas buvo išnuomotas G. V. įmonei. VMI specialistas neatsižvelgė į šias datas ir skaičiavo, kad pinigai buvo panaudoti rekonstrukcijai. Tuos pinigus jis panaudojo automobilių versle. VMI specialistas nurodo, kad pirmą paskolą pastato pirkimui 104 000 Lt gavo iš banko. Teismui yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pastatų vertinimas, kur nurodoma, kad tie pastatai buvo verti 130 000 Lt. Kaltinimas tuo, kad 2012-2015 m. pasistatė namą ir teigiama, kad neturėjo pinigų namui pasistatyti. Tačiau visą gyvenimą visus verslus ir atsiskaitymus vykdė grynais pinigais. Paskolas gautas išgrynino ir panaudojo versle, nes nepasitiki bankais, nes buvo laikai, kai žmonės laikydavo pinigus bankuose, bankai bankrutuodavo ir žmonės prarasdavo lėšas. Be to bankai taikydavo pinigų išgryninimo mokesčius, o verslai Rusijoje vykdavo tik grynais pinigais. Sklypo namui (duomenys neskelbtini)g. ieškojo netoli darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, netoli miegamo rajono. Rado skelbimą ir pas moterį nusipirko dalį sklypo. Už sklypą mokėjo 40 000 Lt. Sklypą pirko namo statybai, nes turi dukrą iš pirmos santuokos, ji gyvena Anglijoje, galvojo, kad grįš namo, be to norėjo investuoti pinigus į nekilnojamą turtą. Pinigus buvo susitaupęs ir už sklypą mokėjo grynais. Namą statė iš savo asmeninių lėšų nuo 2012 m. iki 2015 m. Didžiąją dalį darbų atliko pats, samdė santechniką, kad sujungtų jungtis, nes išvedžioti vamzdžius galėjo pats. Paruošiamuosius darbus atliko pats, o specialistus samdė specialiems darbams atlikti. Namo pamatus darė pats, mūryti moka. Dirbo ne vienas, turėdavo pagalbinį darbininką. Namo statybos ir įrengimas kainavo 150 000 Eur. Tuos pinigus turėjo iš savo verslų susitaupęs.
Su eksperto Š. išvada nesutinka. Jis atvažiavo, per 15-20 minučių nufotografavo patalpas ir tai ne visas, o paskui jis viską skaičiavo pagal kubatūrą. Antrame aukšte yra įrengti du kambariukai, o kita dalis pastogės neįrengta. Namas yra apie 200 m², o neįrengtų patalpų yra apie 60 m². Prieš pradėdamas namo statybą jau turėdamas projektą, kreipėsi į A. B., kad ji paskaičiuotų, kiek kainuos namas. Ji paskaičiavo ne tik medžiagų kainas, bet ir darbo kainas, tai yra jis pagal jos skaičiavimus galėjo pasisamdyti firmą. Paskui jis pasisamdė ekspertą T. M. namo įvertinimui. Vertinimą jis atliko apie 4 val., viską, ką galėjo išmatuoti, išmatavo, ko negalėjo išmatuoti, darė paskaičiavimus. Trys specialistai skaičiavo namo vertę pagal savo metodikas ir visi gavo skirtingus rezultatus. Medžiagas namo statybai pirkdavo per akcijas. Pinigų turėjo ir medžiagas pirkdavo pats, kartais samdydavo, kad kas nors parvežtų. Čekių nerinko. Namas nėra įregistruotas dėl to, kad iki galo nesutvarkė dokumentų. Jo mama pas jį gyveno nuo 2006 m. iki 2016 m. ar 2017 m. Po tėvo mirties mama paveldėjo visą turtą ir atsikraustė gyventi pas jį. Gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, mama juo pasitikėjo ir jos pinigus valdė jis. Turėjo įgaliojimą valdyti mamos pinigus. Mama visą gyvenimą turėjo grynų pinigų, gaudavo ir pašalpas, ir pensiją. Mama jam yra padovanojusi per kelis kartus nuo 2012 m. iki 2014 m. 200 000 Lt. Su mama buvo surašę sutartis, tai buvo jos iniciatyva surašyti sutartis. Iš pradžių dovanotų pinigų nedeklaravo, o paskui deklaravo. Nors VMI specialistas jo deklaracijų nevertino. 2013-2014 m. iš sesers buvo pasiskolinęs du kartus po 50 000 Lt. Sutartis su seserimi buvo pasirašę dėl paskolos suteikimo. Sutinka su byloje pateiktu UAB „Finansų gidas“ pateikta finansinės veiklos ataskaita. 1998 m. turėjo 700 000 Lt grynais pinigais. Tais laikais valiuta, kuria laikydavo pinigus, buvo doleriai, nes tai buvo stabiliausia valiuta, nes 1990-aisiais metais visų kitų valiutų vertė nuolat kisdavo. Dalis pinigų galėjo būti ir kitame pavidale, pvz. daiktuose, nekilnojamame turte, investuota į greitai parduodamą daiktą. 1998 m. 700 000 Lt didesnę dalį turėjo grynais pinigais – doleriais, kita dalis - aukso dirbiniuose. Deklaracijose nurodyta pinigų suma ne visa, kurią turėjo. 1999 m. deklaravo 83 782,84 Lt sumą pinigų. Kitos dalies turto nedeklaravo, nes tada buvo tokie laikai, kai klestėjo nusikaltėliai ir nenorėjo patirti išpuolių. Kai įsikūrė parduotuvę ir įsidarbino direktoriumi, jam atsirado prievolė deklaruoti turtą. Nepamena, kokias sumas deklaravo. Jei UAB „Finansų gide“ pateiktos tokios sumos, vadinasi tokios buvo nurodytos deklaracijose. Deklaruodamas pinigus manė, kad bus saugiau deklaruoti tik tam tikrą pinigų sumą. Kai įsigaliojo vienkartinio deklaravimo įstatymas, savo turto nedeklaravo, negalvojo, kad tai svarbu. 2011 m. deklaravo pajamas – išlaidas virš 1 000 000 Lt. Tos sumos dalį pinigų turėjo grynais pinigais, dalį buvo investavęs į aukso dirbinius, dalį buvo investavęs į automobilių verslą. Aukso dirbinių dalis kiekvienais metais didėjo, nes nuolat investuoja pinigus į aukso dirbinius. 2012 m. gavo iš mamos dovanų pinigų. Tuo metu trūko pinigų, mama turėjo pinigų ir padėjo. Pinigų dovanojimo sutartis surašė mamos iniciatyva. Mama jam pinigus perdavė namuose tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta sutartis. Pinigų prireikė namo (duomenys neskelbtini)g. statybai. Nežinojo, kad būtina deklaruoti pinigus, gautus dovanų. 2013 m. mama dar dovanojo pinigų ir sesuo paskolino. Dalis tų pinigų buvo panaudota namo statybai. Negali tiksliai pasakyti konkrečios sumos, kurią panaudojo statybai, bet trečdalį pinigų tikrai panaudojo. Paskolos tekstą rašė sesuo, o dovanojimo sutartis jis ruošė. Sesers paskolintų pinigų nedeklaravo, o sutartis pasirašė dėl to, kad jei būtų nelaimė, tai būtų įrodymas. Namas buvo baigtas statyti 2015 m. kai pridavė statybas, niekas jo nesiteiravo, iš kokių pinigų statė namą. 2006 m. pinigus iš mamos sąskaitos persivedė į savo sąskaitą todėl, kad turėjo įgaliojimą tvarkyti jos sąskaitas, automobilių pirkimui, jų transportavimui. Gauta paskola iš Luminor banko buvo pervesta į mamos sąskaitą. Jis iš mamos pirko namą (duomenys neskelbtini)gatvėje ir jai sumokėjo pinigus, o paskui tą sumą pinigų persivedė sau. Mama leido naudotis tais pinigais. 2011 m. buvo gautas leidimas namo statybai. Namo statyba prasidėjo 2011 m. nuo tvoros. Pastačius tvorą, pradėjo kasti pamatus namui, ūkiniam. Paprastus darbus atliko pats. Namo apšiltinimą padarė pats, nes šiltino putų polisterolu ir tai nėra sudėtingas darbas. Stogą darė pats, nes jis vienšlaitis, nesudėtingos konstrukcijos. Mechanizmai, kuriuos naudojo statydamas namą buvo tokia, kad atveždavo medžiagas ir su Fiskaru iškrauna. Namo pamatai poliniai. Yra išgręžti poliai ir tarpusavyje subetonuoti. Gręžinius poliams darė žmonės pagal skelbimus. Pirmas ir antras namo aukštai turi po vienodą kvadratų skaičių, namo pirmas aukštas įrengtas pilnai, o antro aukšto įrengta apie pusę ploto, bet tiksliai kvadratūros nepamena. Namo statyba kainavo apie 150 000 Eur. Už statybines medžiagas mokėjo grynais pinigais, bet kvitų nesaugojo. Namą statė dukrai, be to tai buvo pinigų investicija. Pažįsta A. J. senai apie 30 m., kartu gyveno senamiestyje. J. namo statyboje nedalyvavo, jokių darbų neatliko. Patarimų pas A. J. neklausdavo, nes yra kvalifikuoti specialistai, pas kuriuos galima paklausti patarimo. A. J. jo name gyvena pagal panaudos sutartį, jie patys moka komunalinius mokesčius. 2016 m. bendravo su A. J., jis pasakojo, kad pardavinėja butą, pirkėjas liepė per tris mėnesius išsikelti. A. J. ruošėsi emigruoti į Vokietiją. Paprašė jo leisti pagyventi name, sutiko, nes namas būtų stovėjęs tuščias, o jie moka mokesčius, jam tai naudinga. J. įleido gyventi laikinai 2016 m. vasaros gale. Su A. J. panaudos sutarties neformino, bet 2017 m. pasirašė neterminuotą sutartį su I. J.. Kai J. įsikėlė gyventi, namas buvo įrengtas pilnai. J. moka mokesčius už elektrą, dujas, vandenį, nuotekas. Žemės mokestį moku pats. Namo išlaikymas apytiksliai per mėnesį kainuoja apie 200-300 Eur. Tame name deklaruotų asmenų nėra. Kiek žino A. J. dirbdavo statybos darbus, klodavo trinkeles, jis dirbo pagal patentą ir dar pas A. L.. Apie A. J. veiklą su narkotikais nieko nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo eksperto turto įvertinimo išvada, kad namo vertė yra 300 000 Eur. Ekspertas namo vertę skaičiavo pagal kubatūrą ir tas paskaičiavimas nėra tikslus, be to jis nepatyrė išlaidų už darbą, nes didžiąją darbų dalį atliko pats. Ekspertas namo vertę skaičiuodamas įvertino tai, kad namas būtų statomas rangos būdu, o jis namą statė ūkio būdu ir pats atliko 80-85 proc. darbų. Kitas ekspertas namo vertę paskaičiavo 200 000 Eur. Ekspertai nustatinėdami turto vertę, ima oficialius, bendrus duomenis, medžiagų kainas skaičiuoja taip pat bendras. Jis realiai pirko statybines medžiagas per akcijas, be to perkant visada gali susitarti dėl nuolaidos.
Jei nebūtų J. prašę išnuomoti namo, jis būtų ieškojęs kam išnuomoti namą, tik nėra daug norinčių išsinuomoti namą. Girdėjo, kad garso įrašuose J. kalba apie kažkokį namą, bet ten nėra paminėta apie kokį namą jis kalba, nėra paminėta, kad kalba apie namą (duomenys neskelbtini)g. Kiek pažįsta A. J., tai jis toks žmogus, kuris mėgsta pasigirti. Žino, kur jis kalba tiesą ir kur juokauja ar giriasi. VMI pateiktuose dokumentuose yra nustatytas 300 000 Eur pinigų skirtumas, tačiau specialistas pateikdamas išvadą, neturėjo visų duomenų, be to specialistas nevertino kai kurių dokumentų. VMI specialistas neturėjo dovanotų pinigų sutarčių, neturėjo paskolos su seserimi sutarties. Specialistas, atlikdamas tyrimą, neatsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini)g. rekonstrukciją. Taip pat specialistas neįvertino pinigų, kuriuos buvau paskolinęs G. G.. Jis vertina tik tas turimas lėšas, kurios yra sąskaitoje, bet jei nusiimi pinigus nuo sąskaitos, ekspertas vertina kaip pinigų neturėjimą, nors realiai tuos pinigus turi ir kažkur investuoji. Verslu užsiima daugiau nei 30 metų ir visos jo veiklos buvo teisėtos. Visos veiklos buvo susiję su prekyba.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-06 kaltinamasis parodė, jog savo kaltės nepripažįsta ir kad pasinaudodamas savo teise šiuo metu neduos jokių parodymų. Taip pat nurodė, kad rinks dokumentus, patvirtinančius, kad įtarime nurodomą turtą įsigijo iš teisėtų pajamų. (3 t., b. l. 138-139)
2019-05-22 papildomos įtariamojo apklausos metu paaiškino, kad pasinaudodamas savo teise atsisako atsakyti į jam pateiktus 12 klausimų. (3 t., b. l. 140-141)
2020-01-16 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklausiamas A. K. paaiškino, kad pagal pareikštą įtarimą savo kaltės nepripažįsta ir atsisako duoti parodymus, nes nori susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančia specialisto išvada dėl jo ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų. Susipažinęs su šia specialisto išvada nuspręs, ar duos parodymus ikiteisminio tyrimo metu. (3 t., b. l. 148-149).
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad 2007 m. gegužės 31 d., kai mirė tėvukas, paveldėjo sklypą, daugiau nei 20 arų, (duomenys neskelbtini). Sklypą reikėjo prižiūrėti, staiga parduoti viso sklypo vyras nepatarė. Nutarė sklypą padalinti ir ten kur nėra jokių pastatų – parduoti. Padalinimo procesas truko apie 2 metus, gal daugiau. Kada tiksliai pardavimo aktas surašytas nežino. Kad vyksta sklypo padalinimas žinojo ir kaimynai ir laikraštyje buvo skelbiama, kaip yra savivaldybės daromas detalusis planas. Gerai neatsimena, bet galėjo į laikraštį įdėti skelbimą, dėl sklypo pardavimo. Atidalintam sklypui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) adresas. Likęs sklypo plotas buvo apie 12 arų, liko mažesnis nei parduotas, bet dabar ir šis parduotas. Pirkėjas susirado ją, ar pirma paskambino, ar prie sklypo, neatsimena. Pirkėją atsimena, kadangi lengva atsiminti pavardę– K.. Vėliau prisiminė, kad kaimynai, ten kur nuolat šnekėdavo. Sako A.. Patvirtino, jog kaltinamųjų suole sėdintis asmuo (A. K.) pirko iš jos sklypą ir sumokėjo pinigus grynais banke pirkėjas K.. Tyrėjas klausė, kaip tas žmogus atrodo. Ji sakė aukštas, lieknas. Kažkokias nuotraukas rodė Kaune, bet kad ne K.. Už kiek sklypą pardavė nepamena. Galėjo būti sumokėta 40 tūkstančių suma, kaip nurodyta pardavimo sutartyje. Iš atvykusių į teismo posėdį asmenų, tai matytas asmuo, tas kuris nuomojasi (galimai A. J.). Matydavo ten kieme ir daug statybininkų – pravažiuoja, sustoja. Tą asmenį (A. J.) matė, kai jau viskas buvo pastatyta, ar jis būdavo statybų metu negali pasakyti. Kai prasidėjo statybos tame parduotame sklype matė jame pirkėją (A. K.), jis išlipdavo iš mašinos, pasisveikindavo ir daugiau jokių asmeniškumų.
Pakartotinai liudytai parodžius fotonuotraukas (3 t., b. l. 79), ji atpažino (A. K.), kaip asmenį, kuris pirko iš jos sklypą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu neatpažino paaiškinti negali, gal susijaudinus buvo.
Liudytojas J. Č. teisme parodė, kad bendravo su A. J., jų pažįsta jau daug metų. K. yra kėdainietis, todėl jį pažįsta, bet nėra bendravęs su juo. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), name, tiksliai adreso nežino. Iš kalbų girdėjo, kad namas priklauso K., bet konkrečiai kieno namas nežino. Kas statė namą nežino. Su A. J. buvo nuvažiavęs vieną kartą prie namo. Pasižiūrėjo kokie blokeliai, kokie langai, koks dabar yra sertifikavimas namų ir išvažiavo. Gal buvo kokia kalba, negali atsiminti visų smulkmenų, bet gal buvo kalba apie pastatus, nes kalbos apie statybas yra kasdienės. Jo tėvukas yra statybininkas ir jo pagrindinė kalba yra, jis daugiau niekuo negyvena. Tiesiog įdomu kaip viskas vyksta – vienais metais toks buvo reglamentas, reikėjo A klasės namo, iš pradžių B klasės namo, vėliau A+ klasės namas. Tos visos klasės ir statiniai turi kitokį pastatymą ir tiesiog tai yra įdomu ir aktualu. Ar su J. automobilyje yra kalbėjęs apie namą, jo kainą, pardavimą, neatsimena. Gal ir galėjo kalbėti apie tai. Bet tai ne rimtos šnekos. A. J. „šnekorius“. Mėgsta pakalbėti, mėgsta pasigirti, toks jo būdas. Ir automobiliai visada buvo brangūs, tai irgi kažką pasako apie žmogų, kad nori parodyti, koks jo statusas. Kaip supranta K. su J. draugai, jie bendravo. Tyrėjai nesakė, kad namas priklauso A. J., o gavosi žodžių žaismas. Pasakė, kad jeigu žmogus gyvena name, tai gal tas namas ir priklauso jam. Juk nėra pirmas klausimas įėjus į namus – „Labas, ar tu čia gyveni? Ar čia tavo namas?“. Tai čia normalu.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad K. yra jo patėvis, nebendrauja su juo. Jį augino nuo mažens. Buvo vedęs jo mamą – D.. Seniai jau išsiskyrė, gal jau 12 – 13 metų. Susilaukė santuokoje vieno vaiko, dukros, vardu Ieva. Su K. nepalaiko jokių ryšių. Su mama ir sese palaiko ryšius. Apie turto dalybas, mamos ir K. skyrybų metu, nelabai gali ką papasakoti.
Kai gyveno kartu su mama ir K., nežino ar planavo A. K. statyti namą. Ar sesei yra dovanojęs K. kokį nekilnojamąjį turtą ar ketino dovanoti nežino. Apie namą (duomenys neskelbtini)gatvėje nieko nežino. Mama su K. nebendrauja. Sesuo bendrauja su tėvu. Apie ką jie bendrauja nežino. Sesuo nepasakojo niekada apie namą. Kai mama susituokė su K. jis dar buvo vaikas, kai išsituokė jau buvo baigęs mokyklą. Iš namo, Saulės skersgatvyje, jis pirmas išsikraustė, mokyklą baigė ir išvažiavo. K. tuo metu turėjo parduotuvę. Vykdavo į komandiruotes, kokiais tikslais nežino.
Liudytojas A. L. teisme parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini)gatvėje, priklauso A. K.. Žino, nes statant namą, teko suteikti daug konsultacijų A.. A. J. prašė, kad pagelbėtų A. K.. Jau daug metų turi statybos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo paprašė konsultacijos susijusios su statybos darbais, kaip turinčio statybos įmonę. Su A. K. supažindino J.. Siūlė darbus atlikti, bet jo įmonė darbų nevykdė, atsisakė, nes nepasitiki statybininkais. Daugiausia dalyvavo pirmajame etape namo statybos, daugiausia dirbo pats A. su keliais žmonėmis. Nuo pirmos dienos matė, kaip A. su karučiu lakstė. Matė kaip tvorą pradėjo statyti. Atsimena atvažiavo, žiūrėjo ir siūlė mažiau gręžti gręžtinius, nes gręžė kaip karui ruošdamasis. A. K. tvorą statė pats. Su A. J. susipažino dar kai gyveno Anglijoje. Buvo grįžęs atostogų, tai supažindino dar vienas draugas iš (duomenys neskelbtini), prieš 15 – 16 metų. Tai kai grįždavo visada susitikdavo, tai iki šios dienos, su vaikais važiuoja tai pas jį, tai jis pas juos. Iš pradžių gyveno A. J. bute, adreso nežino, tai ten važiuodavo. Vėliau važiuodavo į namą, kurį pastatė A. J. ten gyvena jau apie 3 – 4 metus. Sakydavo, kad ten jo namas. Jis (A. J.) dirba pas jį įmonėje, tai taip pat sako, kad įmonė yra jų, o ne kitaip. Taip gaunasi, kad savinasi jis, turi tokią savybę. Kaip jis (A. L.) sako mano, tai jis (A. J.) sako ne mano, o mūsų. Iš karto žinojo, kad namas priklauso A.. Nes suteikė jam daug konsultacijų, nuo statybų pradžios važiuodavo ten. J., kiek jam žinoma, neturėjo galimybės įsigyti tokio namo, abejoja. Kai pas jį dirbo nesimatė, jog turėtų finansų ir galėtų nusipirkti namą. Kiek žino, jis vis dar moka paskolą už butą, o gal jau išsimokėjęs. Pats A. pasistatė namą. Mūryti gal nemurino, bet netiesiogine žodžio prasme, pasistatė savomis rankomis. Jam patarinėti reikėdavo, po pusę valandos telefonu. Tai atsibosdavo kalbėti, sakydavo pastatysiu tau namą ir tu nevark. Bet taip nenorėjo. Kai pasakau daryk taip, o jis daro vis tiek kitaip. Kodėl J. kitam žmogui yra pasakojęs, kad yra sumokėjęs jam tam tikrą pinigų sumą už tvoros, pamatų to namo statybą, negali paaiškinti pirmą kartą girdi. A. J. nepiktybiškai kalba, bet pakalbėti moka taip. Gyrimasis, J. tokia mada čia. Tai dėl to jau neturi abejonių. A. K. turėjo suvokimą kaip reikia statybas vykdyti. A. pats dirbo, buvo keli žmonės, prie namo, kurie kartu skaldė plytas. Žino, kad A. turi parduotuvę. Kuo anksčiau užsiėmė negali pasakyti.
Liudytojas A. J. teisme parodė, kad A. K. jo draugas. A. K. pažįsta labai seniai, gal 20 metų. 2014 m. su šeima ruošėsi išvažiuoti į Vokietiją, turėjo Vokietijoje savo firmą, tiksliau brolis turi didelę statybų įmonę, ir šiandien jis ją turi. Pasikvietė brolis jį ten dirbti, gyventi. Išvažiavo, ten prisiregistravo, atsidarė Vokietijoje firmą savo, na, kad dirbs pas brolį įmonėje, nes brolis turi stambią statybų įmonę. Planavo su vaikais, su žmona važiuoti. Vokietijoje išsinuomojo butą, turi registraciją, banko kortelės, darbo. Lietuvoje tai pat turi butą (duomenys neskelbtini). Butą įsigijo, kai su pirma žmona išsiskyrė, buvo gal 2010 m., už banko paskolą. Paskola neišmokėta, pasiėmė paskolą iki 65 metų, gal 25 metam. Ir taip gyveno tame bute su šeima, 3 nepilnamečiais vaikais. Brolis kvietė, tai nusprendė su žmona išvažiuoti iš Lietuvos. Susieti gyvenimą su Vokietija, todėl nutarė pardavinėti savo butą. Bent jau surasti pirkėją, parduoti ir likutį pasiimti, kad jis nestovėtų ir nereikėtų bankui mokėti paskolos. Kėdainiuose buvo labai butai išbrangę tais metais. Tai tą butą įdėjo į skelbimus, rado pirkėją, 2016 m. gale čia buvo. Pirkėjas prašė butą palikti per 3 mėnesius. Žino, kad draugas A. turi namą pasistatęs, tai paprašė jo leisti pagyventi name, kol susitvarkys dokumentus. A. sutiko, leido pagyventi. Per metus laiko planavo viską susitvarkyti ir išvažiuoti. Turi pasirašę panaudos sutartį tarpusavyje. Sutartį pasirašė gal 2016 m. gale, žmona labiau tvarko dokumentus. Mokesčius moka, žmona ten tvarko. Įsikėlė į namą 2016 m. gale, kai pardavė butą. 2017 m. jį sulaikė policija, apkaltino dėl narkotikų, turėjo draugą, kuris apkalbėjo ir visą kaltę suvertė jam. Dabar teismuose įrodinėja, kad nekaltas. Jam iškeltos 2 baudžiamosios bylos, turi uždėtą apykoję, pasirašęs raštišką pasižadėjimą neišvykti. Taip visi jų planai su žmona žlugo. Dabar dirba, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 700 – 800 eurų algą. Dar dirba pagal patentą. Turi savo darbininkus, deda trinkeles. Vykdo statybų veiklą, gauna iš jos pajamų. Apie A. K. namą sužinojo 2016 m., kai pardavinėjo butą. 2011 m. gal žinojo, kad statosi, bet tiksliai nežino datos. Atvažiuodavo pasižiūrėti, buvo įdomu, pats statybininkas. Uošviai turi didelį sodą, ten irgi pastatytas didelis namas. Draugas nusipirko žemę, tai irgi klausia kokio principo namą būtų galima statyti, nes žino, kaip žmogų dirbanti įmonėje, tai klausia. K. labai sudėtingas žmogus, kad jam kažką patarti. Jam patarsi, o jis padarys kitą. Jis viską pats žino, pats nusimano. Kaip K. statė namą nežino, jis daug nekalba. Kai įsikėlė gyventi, namas buvo įrengtas, atsivežė baldus iš seno buto. Nenori save taip nuvertinti, bet taip, ne vienam sakė, jog namas jo. Jo toks gyvenimo būdas, pasigyrė, neneigia, nes niekada niekam nenorėjo įrodinėti kas ir kieno. Net butas, kuris yra su paskola paimtas, sakydavo, kad yra jo, bet realybė yra kitokia. K. darbo žmogus, jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – maisto tinklo parduotuvę, nors tiksliai neįvardins kokią, bet žino, kad turėjo parduotuvę. Į Rusiją veždavo automobilius. Gal iš Amerikos pirko mašinas ir veždavo į Rusiją, jis turėjo daug verslų. K. labai savarankiškas, jam jokios nuomonės niekas neįpirš. Nori pabrėžti, kad jis sąžiningas, savarankiškas, labai darbštus žmogus. Jis viską pats daro savo rankomis, jis geriau pasiims du žmonės ir pats dirbs nuo ryto iki vakaro. Mano, kad yra apkalbėtas dėl namo. Draugas Š. I. jį apkalbėjo dėl namo. Pastarasis buvo privažiavęs prie namo, gal pasigyrė jam. Žmogus nupirko jo tą butą, laukė 1 metus pinigų, buvo sutartys pasirašytos, po metų jis atsisakė pirkti butą. Šiai dienai butas yra išnuomotas. Draugas leido gyventi name, butas buvo nuomojamas, tai šiuo metu apleistas – pelėsis yra, su vaikais nedrįso grįžti. Jeigu viskas laimingai pasibaigtų planuoju važiuoti į užsienį. J. Č. pažįsta, gal net su juo buvo privažiavęs prie namo. Su R. kalbėjo apie namą. Apie nuosavybę namo nėra kalbėjęs, gal buvo pasigyręs, kad jo namas. Dėl pokalbio su J. Č. automobilyje parodė, kad kalbėjo, jog jo amžinatilsį pažįstamas turėjo namą pasistatęs ir iš jo namą brangiai nupirko Kėdainiuose. O gal pasakė apie uošvių sodą, apie kurį visada sakė, kad jo. Gal A. kada buvo užsiminęs, kad pardavinės. Buvo įsitikinęs, kad A. dukrai paliks ar parduos, čia jo įsitikinimas. Jis gal J. pasigyrė. Fiksuotame pokalbyje su A. R. tai apibūdino kaip pasistatytų savo namą. K. namas yra 1 aukšto dar turi antrą aukštą – mažas, siauras. R. pasigyrė. Nes sakė išvažiuoji, o čia name gyveni. Tai pasakė: „ matai kokį namą pasistačiau, nemiegu“.
Liudytoja I. J. teisme parodė, kad 2014 m. jos vyras A. J. išvažiavo į užsienį, atsidarė Vokietijoje savo įmonę. Ten gyvena visa giminė – jo brolis, jos brolis ir tėvai. Pradėjo jis ten dirbti, neblogai sekėsi, tai sugalvojo išvykti gyventi į užsienį. Jie su šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Įdėjo skelbimą parduoti butą, nes norėjo atsikratyti, kad nereikėtų mokėti paskolos ir galėtų išvažiuoti į užsienį neturint bankinių reikalų Lietuvoje. 2016 m. liepos mėnesį pardavė butą. Tas žmogus, kuris pirko, liepė išsikraustyti per 3 mėnesius. Kadangi A. su A. geri draugai, tai jie susitarė, kad galėtų gyventi name, kol susitvarkys visus dokumentus. Taip nuo 2016 m. spalio mėnesio gyvena tame name iki šios dienos. Kadangi, 2016 m. kai pardavė butą, buvo pasirašę sutartį, kad per metus tas žmogus parduos savo ir nusipirks jų butą. Bet kadangi tas žmogus nepardavė savo namų, jis negalėjo pirkti jų buto. Buvo sudaryta preliminarioji sutartis, teko grąžinti jam rankpinigius, nes jis įrodė teismui, kad jis savo pastatų nepardavė ir todėl negali jų buto nupirkti. Kadangi vyrui dar vyksta teismai, ji su 3 nepilnamečiais vaikais, į užsienį išvažiuoti negali. Butui įsigyti vyras ėmė paskolą. Būstas buvo pirktas dar iki santuokos. Šiuo metu butas išnuomotas. Gyvena moteris su šeima. Tai kol A. nieko nesako, tai jie ir gyvena jo name. Yra sudarę panaudos sutartį su K.. Moka mokesčius: už vandenį, elektrą, apie 400 eurų. Atsinešė savo baldus. Jos vyras, giriasi. Toks jo būdas, augina 3 vaikus. Jis augina jos sūnų, nuo 1 metų, bet visiems sako, kad tai jo vaikas. Jų šeima neturėjo galimybės pasistatyti tokio namo, jeigu tokias turėtų, butas būtų pirktas ne su paskola. Jiems padeda labai daug tėvai, jo brolis, jos brolis. Neskursta, bet pasistatyti namą neturi galimybės.
VMI specialistas R. R. teisme parodė, kad byloje pateikė specialisto išvadą ir ją tvirtina. Byloje buvo pateiktos pajamų ir turto deklaracijos už 1998 - 2002 m. Deklaracijų forma yra patvirtinta VMI antspaudu, tačiau šios deklaracijos yra pateiktos iki 2003 m. 2003 m. buvo priimtas vienkartinio deklaravimo įstatymas pagal kurį gyventojas turėjo deklaruoti visą savo turėtą turtą, pajamas, įskaitant ir pinigines lėšas virš 50 000. Tyrimo metu į šią sumą buvo atsižvelgta. Savo specialisto išvadoje jis laikė, kad 2003 m. pabaigai A. K. turėjo 50 000 Lt pinigų likutį. Jei sumos buvo didesnės nei 50 000 Lt, gyventojas jas privalėjo deklaruoti. Jei gyventojas nedeklaravo, tai pagal vienkartinio deklaravimo įstatymą į nedeklaruotas sumas neatsižvelgė. Pinigai nebuvo užskaityti ir įvertinti, nes nebuvo deklaruoti pagal vienkartinio deklaravimo įstatymą. Jei žmogus turėjo kažkokių pinigų likučių virš 50v000 Lt, tai turėjo deklaruoti pagal vienkartinį deklaravimo įstatymą 2003 m. pabaigai. Ankstesniais metais buvo prievolė deklaruoti tik pajamas, bet nebuvo prievolės deklaruoti išlaidas. Rašydamas specialisto išvadą pačių deklaracijų neturėjo, bet sumas, kurias asmuo pagal šias deklaracijas galėjo turėti, įvertino. Įvertino, kad 2003 m. pabaigai asmuo turėjo 50 000 Lt likutį. Jei tose deklaracijose yra didesnių sumų ir asmuo gali įrodyti, kad tokias pinigų sumas turėjo 2003 m. pabaigai, tai jis turėjo deklaruoti vienkartinio deklaravimo deklaracijoje. Jei nedeklaravo likučių, vadinasi turėjo kažkokių išlaidų. O jei neturėjo išlaidų, turėjo deklaruoti likučius. Gyventojas ėmė paskolą iš banko ir įsigijo namą (duomenys neskelbtini)g. Pagal Registrų centro dokumentus nustatė, kad iki 2008 m. buvo atlikta namo rekonstrukcija. Visos išvados tiksliai aprašytos pateiktoje specialisto išvadoje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog buvo gautos tikslinės banko paskolos būsto įsigijimui ir remontui. Banko sutartyse buvo nurodyta, kad paskola tikslinė ir skirta būsto remontui ir įsigijimui. Rekonstrukcijos vertes nustatė pagal Registrų centro vertinimą. Iš Registrų centro duomenų padarė išvadą, kad buvo atlikta rekonstrukcija ir banko lėšos buvo tam panaudotos. Jam nebuvo žinomos aplinkybės, kad įmonės lėšomis buvo remontuojamas tas pastatas. Specialisto išvadoje nėra vertinta nuomos sutartis. Duomenis turėjo tokius, kokius pateikė tyrėjas ir pagal pateiktus duomenis antras namas buvo perduotas nuteistam asmeniui. Todėl ir padarė, kad A. K. nenaudojo to namo nei nuomai, nei gyvenimui. Išvadą, kad A. K. neturėjo poreikio įsigyti antro namo padarė iš tyrėjo pateiktų duomenų. Jis neturi teisės analizuoti turto vertės ir turto vertę pateikia specialistai. Jo vertinimu kaltinamasis negalėjo būti sukaupęs didesnės pinigų sumos iš savo ūkinės veiklos, kadangi nuo 2004 m. iki 2015 m. jo pajamos su darbo santykiais, atmetus mokesčius gautųsi apie 260 Eur. Duomenų apie A. K. ūkinę veiklą, verslą jis neturi. Išvadoje buvo tirtas 2011-2015 m. laikotarpis. Tiriamuoju laikotarpiu pajamų ir išlaidų balansas buvo neigiamas – išlaidos buvo didesnės nei gautos pajamos. Skirtumas per visus metus 357 000 Eur. K. per šį laikotarpį įsigijo žemės sklypą su namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini)k. Šiam turtui įsigyti A. K. trūko 311 375 Eur. 2015 m. daliai turto įsigyti pinigų A. K. turėjo. Statybų išlaidos buvo paskirstytos nuo statybos leidimo išdavimo iki namo priėmimo pagal statybų priėmimo aktą, nes nebuvo duomenų, kuriais konkrečiai metais namas pastatytas. Kiekvienais metais pajamos ir išlaidos apskaičiuotos atskirose lentelėse. Išlaidos viršijo pajamas daugiau, nei tais metais buvo įsigyta nekilnojamo turto. Pagal vertinimo ataskaitą buvo nustatyta, kad namas pradėtas statyti 2011 m. ir užbaigtas 2015 m. Buvo suma ir ji buvo padalyta iš mėnesių skaičiaus. Buvo imta, kiek tais metais mėnesių dirbo ir proporcingai apskaičiuotos statybų išlaidos. 2011 m. ir 2015 m. buvo nepilni, o 2012-2014 m. buvo pilni. Paskutinėje eilutėje nurodyta 313 000 Eur yra trūkstama suma įsigytam turtui. Šią sumą paėmė iš vertinimo ataskaitos. Pagal pajamų ir turto deklaravimo įstatymus, pagal mokesčių administravimo įstatymo 41 str. paskolos turėjo būti deklaruotos. Pagal nustatytą mokesčių inspekcijos viršininko įsakymą, patvirtintas formų užpildymo tvarkas ir jei šitos paskolos nedeklaruotos, tai tyrimo metu į jas neatsižvelgiama. Dovanojimo sutartys buvo deklaruotos, bet tyrėjui nebuvo pateiktos pačios sutartys ir kaip supranta dovanos buvo grynais pinigais. Šiuo atveju į šiuos dokumentus (pinigų dovanojimo sutartys) nėra atsižvelgta. Viena mamos dovanota suma buvo pervesta per banką, tai ta suma buvo priimta į pajamas ir įvertinta. Dovanojimo sutartys buvo deklaruotos pavėluotai. Jei dovanos būtų buvę banko pavedimais, jos būtų priimtos ir įvertintos, o gryni pinigai nevertinami, nes nėra įrodymų, kad pinigai faktiškai gauti. Atliekant tyrimą į paskolų raštelius nebuvo atsižvelgiama. 2012-2014 m. pinigų gavimo dokumentai nebebuvo vertinami. Paskolų gavimo dokumentais galėjo būti grindžiamas turtas, kurio vertė 15000 Eur. Namo, esančio (duomenys neskelbtini)g., vertė buvo paimta iš Registrų centro, be to vertė įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Kodėl buvo suteikta 100 000 paskola turtui, kurio vertė 40 000, reiktų klausti banko. Jei bankas davė tokią paskolą, vadinasi, galėjo duoti, arba buvo įkeistas dar kažkoks turtas. 2008-05-12 buvo baigta namo rekonstrukcija, Registrų centre yra tokie įrašai. 2008-08-29 bankas suteikė tikslinę sutartį rekonstrukcijai ir remontui. Gal tokią paskolą bankas suteikė apdailos darbams. Bendroje sumoje dovanų A. K. gavo virš 200 000, dokumentų A. K. nepateikė tyrėjui, nenurodė, iš ko gavo tas dovanas. Jis tik deklaravo pajamas, bet nepateikė duomenų, kad tikrai gavo pinigus. Pinigai, gauti iš dovanų, neužskaityti. Neturi duomenų, kad A. K. gavo pajamų iš neteisėtos veiklos.
Ekspertas V. Š. teisme parodė, kad namo vertės skaičiavimus atliko pagal 2015 m. spalio mėnesio sistemos kainyną. Ten yra nurodytos kubinių metrų kainos. Vadovaujantis šiuo kainynu buvo išskaičiuota garažo, ūkinio pastato ir gyvenamo namo kubatūra. Kainos duotos kainyne, kubatūra duota Registrų centre ir pagal tai buvo išskaičiuota vertė. Metodika ir kainynas yra toks, kad vertę galima skaičiuoti pagal kubatūrą, o jei nėra kubatūros, vertės skaičiuoti negalima. Kadangi namas pastatytas 2015 m., tai jo vertė ir apskaičiuota tų metų kainomis. Namas pabaigtas statyti ir įregistruotas Registrų centre 2015 m. Pagal tą kainyną jo apskaičiuota vertė yra tiksli. Reikia žiūrėti kainyne, ar statybos kainos 2012 m. buvo tokios pačios kaip ir 2015 m. Gal kažkiek ir kilo statybos kainos nuo 2012 m. iki 2015 m. Skaičiuodamas vertę naudojo 1,2 koeficientą. Kainyne yra įrašytos pastabos, kai numatomi didesni kokybės reikalavimai statiniui, apdailai, grindims ir taip toliau. Tada statybos kaina 1m³ dauginama iš 1,2 koeficiento. Tie ekspertizės metu nustatyti duomenys buvo vizuali apžiūra. Apžiūrėjęs nusprendė, kad kainą reikia padidinti 1,2 koeficientu, nes buvo panaudotos aukščiausios kokybės medžiagos, įranga taip pat buvo pačios aukščiausios kokybės. Vizualiai nustatė, kad medžiagos yra aukščiausios kokybės. Jam nebuvo pateikta jokių duomenų, kokios kokybės medžiagos buvo naudotos. Medžiagų įsigijimo dokumentų nevertino, nes jam tokie dokumentai nebuvo pateikti. Kainyne įrašytos pastabos, kada numatomi aukštos kokybės reikalavimai naujos statybos name, apdailos, grindų, įrangos kaina didinama koeficientu 1,2. Į šitą kainą įeina viskas, tame tarpe ir užmokestis už darbą. Į kainą įskaičiuota, kad darbus atliko pasamdyta įmonė. Kubatūrą ėmė iš Registrų centro duomenų. Negali pasakyti, ar buvo įsivėlusi kokia nors klaida, nes jis tiesiog atsakinėjo į pateiktus klausimus, kurie buvo pateikti, taip pat buvo pateikta byla. Ekspertizę atliko tyrėjo pavedimu. Pagal pateiktus duomenis, nebuvo galimybės sudaryti lokalinės sąmatos, nes nebuvo pateikti pirkimo dokumentai, kiti statybos dokumentai. Yra galimybė paskaičiuoti vertę pagal lokalinę sąmatą, tačiau turi būti pateikti visi dokumentai. Pagal jam pateiktus duomenis jis galėjo taikyti tik tokią metodiką, pagal kurią ir atliko ekspertizę. Visi duomenys yra tikslūs, Registrų centro duomenys tikslūs, kainos tikslios ir dar pridedamas koeficientas. Darbai dirbant skirtingu būdu, gali kainuoti daugiau arba mažiau. Darbų kaina gali svyruoti iki 50 procentų, jei bus dirbama ūkio būdu. Darbai paprastai sudaro apie 50 procentų visos kainos. Pagal jo duotą išvadą darbų kaina sudarytų apie 50 procentų visos kainos ir jei įrodyta, kad pats dirbo, tai dar 50 procentų nuo darbų kainos. Nuo pateiktos sumos kaina gali svyruoti nuo 25 procentų iki 50 procentų. Kaina galėtų sumažėti nuo 25 procentų iki 60 procentų, jei būtų taupoma medžiagoms ir darbus atliekant ūkio būdu. Jei būtų detali objekto sąmata, jei žmogus darbus atliko pats, tai kaina galėtų sumažėti iki 50 procentų. Detalus skaičiavimas būna tada, kai yra kiekvienos medžiagos pirkimo dokumentai. Nuo jo paskaičiuotos sumos galima atimti iki 25 procentų, bet tada nebus tikslu. Prie taikytos metodikos, negalima skaičiuoti, kad darbus žmogus atliko ūkio būdu. Taip skaičiuoti galima tik prie detalaus skaičiavimo. Nepamena, kiek laiko užtruko name atlikdamas ekspertizę, atlikdamas ekspertizę nieko nematavo. Nematė kolegos (eksperto T. M.) išvados, bet jei atitinka jo skaičiavimai kadastrinius matavimus, tada gal ir galima taip skaičiuoti. Patys tiksliausi yra Registrų centro duomenys. Jis ėmė viso namo pilnai sutvarkyto kubatūros kainą.
Ekspertas T. M. teisme parodė, kad yra statybos srities teismo ekspertas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Jis nustatė, kad objekto vertė yra 193 528 Eur, o kolega nustatė, kad objekto vertė viršija 300 000 Eur. Kolega turtą vertino rangos būdu, buvo paskaičiuotos maksimalios išlaidos statybos darbus vykdant rangos būdu, samdant įmonę, mokant PVM, o mano rezultatas remiasi tuo, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu, kaip jį informavo užsakovas. Netgi 21 procentas nuo darbo užmokesčio jau sudaro žymią sumos dalį, 21 procentą PVM medžiagoms jis pridėjo, nes žmogus pirkdamas medžiagas PVM sumoka. Atlikdamas ekspertizę, naudojo kitą vertinimo metodiką. Pastatai buvo apžiūrėti detaliai, išmatuoti jų pagrindiniai parametrai. Tie darbai, kurie uždengti – tai pamatai, buvo skaičiuoti iš projekto duomenų. Atlikus detalius matavimus užtruko ilgai, apie 3-4 valandas. Atlikus kiekių matavimus, atlikus medžiagų identifikaciją, pasinaudojus programine įranga buvo sudaryta lokalinė sąmata pagal duotus įkainius. UAB Sistelos kubatūros kainomis nesivadovavo, atliko faktinį matavimą ir pagal faktinius duomenis suskaičiavo kainas. Registrų centro pažymose teikiami kiekiai yra ne visai tikslūs, pavyzdžiui jie pateikia naudingo ploto duomenis palėpėse ir skaičiuoja lubų aukštį 1,6 m, o kur lubos palėpėje žemiau, tai Registrų centre ta kvadratūra nebesiskaičiuoja. O palėpėse lubos šlaitinės ir viską reikia paskaičiuoti, todėl jie eina ir vietoje viską matuoja. Registrų centras pagal kadastro įstatus kitaip skaičiuoja kvadratūrą ir kubatūrą. Šis objektas nieko sudėtingo neturi, stogas vienšlaitis, pastatų forma taisyklingo stačiakampio. Nėra nieko ypatingo, metalinių konstrukcijų nėra, virinimo darbų atlikti nereikėjo. Mano, kad statybos darbus galėtų atlikti pats savininkas, jei turi statybininko patirties. Elektros, signalizacijos, kitus inžinerinius darbus turėjo atlikti specialistai. Jo sąmatoje įvertintas darbo užmokestis, įvertinta 30 procentų Sodra. 20-30 procentų darbų gali atlikti rangos būdu, o likusią darbų dalį ūkio būdu, bet tai preliminarūs rėžiai. Sąmatoje detaliai išskirti stulpeliai darbo užmokesčiui, medžiagų kainai ir mechanizmams. Išskirtos trys pagrindinės statybos dalys, o to išskirti skaičiuojant vertę pagal kubatūrą negalima. Ten yra kainynas pagal bendrą dalį. Jis skaičiavo pagal faktą. Jo kolega (ekspertas V. Š.) skaičiavo kitu būdu, kai parenkamas panašios specifikacijos namas pagal lenteles, kuriose įkainių sudarytojas duoda įkainį už kubatūrą. Jis nesivadovavo tuo kainynu, nes atliko ekspertizę pagal faktą ir dėl to, kad negalima nustatyti medžiagų kainos atskirai ir negalima įvertinti ūkio ar rangos būdu daromi darbai. Normatyvų sudarytojas Sistela savo teikiamas kainas atnaujina du kartus per metus – kovo ir spalio mėnesį. Vadinasi, tos kainos kiekvieną kartą keičiasi. Iš jo paskaičiavimų matyti, kad 2011 m. ar 2012 m. kainos buvo mažiausios, o paskui palaipsniui didėjo. Faktas, kad seniau buvo pigiau, o dabar resursai brangsta. Jo skaičiavimuose buvo įvertinta darbų dalis, kuri buvo atlikta ankstesniais metais. Normatyvų sudarytojas duoda galimybę naudojantis kompiuterine programa pasirinkti tam tikrą laikotarpį ir pagal tą laikotarpį programa automatiškai pateikia kainas. Teikdamas pavyzdį apie Registrų centro pateikiamus duomenis, norėjau parodyti, kad jų duomenys nėra tikslūs. Jis neprisiriša prie Registrų centro pateiktos kubatūros ir vadovaujasi savo išmatavimais ir projektu. Į lokalinę sąmata suvedė tikslius skaičius, nes įvedant į programą kiekius, matavimus ir programa automatiškai duoda medžiagų sąnaudas ir įkainiai parenkami panašiausi. Jei įkainių nėra, jie įvedami ranka. Daugumos medžiagų įkainiai yra, tarkime kaip stogo dangos, vatos, kitų statybinių medžiagų kainos yra panašios ir gana tikslios. Unikalesnį daiktai – durų kaina, santechnikos kaina – buvo įvesta ranka pagal rinkoje esančias kainas, nes kainynas jau neduoda kainų. Punktuose 7.5 ir 7.6 yra klaida, nes buvo gavęs eksperto ekspertizę ir nuo jos nurašė klausimus, jei teismas jam būtų skyręs atlikti ekspertizę, klaidos nebūtų. Čia kalba eina apie statybos medžiagas. Čia nėra apskaičiuota darbų kaina. Pagal klausimą buvo klausta apie medžiagas ir jis paskaičiavo medžiagų kainą. Jam užsakovas nurodė, kad ūkinio pastato apdaila ir terasa buvo įrengta vėliau, nei nagrinėjamas laikotarpis. Visi skaičiavimai buvo atlikti neįskaičiuojant ūkinio pastato apdailos ir terasos. Ataskaitos 3 psl., 2 p. nurodytos sąlygos, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu, kad neįtraukti gerbūvio darbai, kad skaičiuota apžiūros būdu. Stogas vizualiai matosi, kad neapšiltintas, nes nėra vatos. Paprastai taupumo sumetimais šiltinama tik perdanga, nes pastogė yra neįrengta, šalta. Detalios sąmatos yra prieduose. Apžiūra vyko 2020 m. vasario mėnesį. Užlipo į palėpes, tai gyvenamo namo žemesnė dalis palėpės visiškai neįrengta. Ten lubos matosi gegnės ir vata, ant grindų uždėta plokštė, o toliau grindys visai neįrengtos. Ūkinio pastato jokia palėpės dalis neįrengta, tarp gegnių apšiltinimo nėra. Tos patalpos, kurios neįrengtos, jose gyventi negalima, ten šalta, tos patalpos naudojamos sandėliavimui. Negali atsakyti ar Registrų centras neįrengtas patalpas įskaičiuoja į namo kubatūrą, nes nėra kadastro specialistas. Jo vertinimo metodika nėra susijusi su kubais. Tiksliausias būdas skaičiuoti pagal faktą, o jei skaičiuojama pagal kubus, tai skaičiuoja visus pastato kubus, bet tarkim palėpės neįrengtos. Sunku suprasti skaičiavimo pagal kubus tikslumą.
Specialistė A. B. teisme parodė, kad jos įmonė užsiima statybų ekonominiais skaičiavimais. Veiklą vykdo nuo 1993 metų, taip pat vykdo pastatų techninę priežiūrą. A. K. pažįsta, 1986 m. dirbo vienoje įmonėje. Sudarė sąmatą ir skaičiavo nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio namo (duomenys neskelbtini)ir ūkinio pastato sąmatą. Sudarinėjo pagal pateiktą projektą namo ir ūkio pastato detalią sąmatą. Visus paskaičiavimus padarė pagal pateiktą projektą. Sąmatoje yra žemės darbai, perdangos, namo stogas, vidaus apdaila ir viskas detalizuota. Pagal skaičiavimus objekto suma gavosi 532 395,05 Lt. Savo pateiktas sąmatas tvirtina. Kodėl išvadose yra tokie skirtumai, sunku pasakyti. Ji skaičiavo detalizuotą sąmatą pagal pateiktą projektą. Pagal brėžinius paskaičiavo kiekius. Į sumą įskaičiuota darbo užmokesčiai, mokesčiai nuo darbo užmokesčio. Suma tokia paskaičiuota, lyg darbus vykdytų rangovas. Jei skaičiuotų, kad darbus atliko ūkio būdu, tai kaina liktų 467 040,40 Lt. 55-60 procentų nuo pradinės paskaičiuotos sumos sudaro darbas ir mechanizmai. Kai dirbo su A. K., ji dirbo statybos vadove, o jis dirbo darbininku objektuose. A. K. objektuose dirbo kaip kvalifikuotas statybininkas ir atlikdavo įvairius statybos darbus – mūrijo, atliko lauko ir vidaus apdailos darbus. Jis namą pastatyti mokėtų. Jis galėtų išsivedžioti elektrą ir santechniką, nes jų įmonė buvo statybos ir rekonstrukcijos. Užsiiminėdavo naujomis statybomis ir remontais. A. K. sugebėtų pagal projektą pasistatyti ir įsirengti namą, nes ir leidime parašyta, kad tai nesudėtingas statinys. Kai skaičiavo projektas buvo suderintas ir pilnai patvirtintas ir buvo išduotas leidimas statyti namą. Esminiai pakeitimai be projektuotojo negalėjo būti daromi. Tvoros, kiemo įrenginiai nebuvo skaičiuoti, nes skaičiavo bendrastatybinius darbus. Apskaičiavo dėžutės pastatymą su vidaus darbais – tinkavimu, dažymu. Langai, durys, tinkas, dažymas, glaistymas, vidaus apdaila įeina į jos sąmatą. Medžiagų poreikio žiniaraštyje buvo įtraukti garažo vartai. Medžiagų poreikio žiniaraštis būna tada, kai padarai sąmatą ir gauni, kiek konkrečių medžiagų reikės darbams atlikti. Medžiagų poreikio suma įeina į sąmatą. Ūkiniame pastate buvo numatyti dveji vartai – didesni ir mažesni. Darbai, kurie yra atlikti natūroje, matosi inventorinėje byloje. Sąmata paskaičiuota litais, nes tuo metu buvo tokia valiuta. Ji skaičiavo 2011 m. spalio – 2012 m. kovo kainomis, nes užsakymą paskaičiuoti gavo 2011 m. gale. Skaičiavo pagal tuo metu galiojusias kainas.
Liudytojas G. G. teisme parodė, kad su A. K., 2005-2007 metais turėjo mašinų verslą. Mašinas pirkdavo iš Amerikos. Tai buvo jų su A. verslas, iš kurio gaudavo pajamų. Per mėnesį parduodavo apie 5 mašinas, uždirbdavo apie 20 000-30 000 Lt. Tą sumą dalindavosi per pusę. Už mašinas JAV mokėdavo pavedimais, kuriuos darydavo arba Antanas, arba jis. Lėšų verslui pradėti turėjo abu. Verslo apyvarta būdavo maždaug tokia pati kaip ir pelnas. Mašinas pirko rusai, kirgizai, kazachstaniečiai. Tuo metu buvo tokio verslo pradžia ir automobilių pardavėjų daug nebuvo. Automobiliai į Lietuvą būdavo atplukdomi laivais. Verslas buvo pelningas, bet paskui buvo apmokestintas ir dėl to nebevystė jo. A. K. visada turėjo lėšų, jis nuo senų laikų verslininkas. Iki mašinų verslo turėjo verslą Rusijoje, ten veždavo sviestą. Verslas Rusijoje buvo apie 2000 metus. A. K. turėjo ryšių Rusijoje ir buvo pagrindinis prekybininkas. A. K. Rusijoje turėjo draugų, todėl ten prekiavo. Verslo apimtys buvo panašios kaip ir mašinų verslo. Verslas Rusijoje buvo apie 3 metus, pinigus parsiveždavo grynais. A. K. turėjo transportą – Kamaz su konteineriais, todėl galėjo vežti prekes. A. K. teikdavo ir transporto paslaugas, taip pat jis dalyvavo išvežant rusų karininkų turtus ir tai vyko apie du metus. K. labai taupus, jis nesišvaisto pinigais, gerai skaičiuoja. Jis geras verslo partneris. Nustojo partneriauti apie 2007-2008 metus, nes baigėsi automobiliai ir nutrūko verslas, be to A. K. atsidarė parduotuvę, jis taip pat atsidarė parduotuvę. Iš automobilių verslo jis pats uždirbo apie 400 000 - 500 000 Lt. Girdėjo, kad A. K. (duomenys neskelbtini)g. statėsi namą. A. K. darbus stengiasi atlikti pats.
Liudytojas V. D. teisme parodė, kad A. K. pažįsta nuo 1982 m., o nuo 1985 m. iki 1993 m. jie turėjo šiltnamius ir augino agurkus. A. K. turėjo dvigubai didesnį šiltnamį nei jis. Jo uždarbis iš šiltnamio buvo apie 15 000-17 000 rublių. A. K. uždarbis turėjo būti dvigubai didesnis nei jo, nes jis turėjo dvigubai daugiau šiltnamių. Žino, kad A. statė namą (duomenys neskelbtini)g. dukrai. A. K. turėjo finansinių galimybių statytis namą. Po agurkų verslo jis turėjo mašinų verslą. A. K. pats dirbdavo šiltnamiuose, pats naktimis kūrendavo. Agurkus veždavo parduoti į Daugpilį. Tuo metu A. K. dirbo ne tik šiltnamiuose, jis dar dirbo statybininku, mes į tą įmonę veždavo medieną supjauti. A. K. labai taupus, moka tvarkytis su finansais, tikriausiai dėl to jis ir išrinktas medžiotojų būrelio pirmininku.
Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad dirbo autoservise Pelėdnagiuose ir A. K. atvarydavo pas juos remontuoti mašinas. A. K. turėjo mašinų verslą, jis varydavo mašinas iš JAV, jos būdavo daužtos. Mašinas suremontuodavo. Tai buvo apie 2006-2007 metus. Kiek žino, suremontuotas mašinas veždavo parduoti į Rusiją. Per mėnesį atvarydavo po 5-6 mašinas. Jį samdydavo A. K., už darbą atsiskaitydavo grynais pinigais. Automobiliai buvo vidutinės vertės ir brangesni. Šiai dienai tokių automobilių kaina būtų apie 20 000 Eur, o tada kainuodavo doleriais.
Liudytoja B. S. teisme parodė, kad yra A. K. sesuo. Nuo grįžimo iš kariuomenės brolis visada vykdė verslą, Kėdainiuose buvo vienas iš pirmųjų, kas pradėjo auginti agurkus pardavimui. A. tėvai buvo nupirkę mašiną ir jis galėjo verstis prekyba. Pradėjo jis iš karto nuo didelio šiltnamio. Tuo metu jis dirbo ir statybose. Po Nepriklausomybės atgavimo jo verslas keitėsi, jis pradėjo važinėti į Rusiją ir kelis metus ten važinėjo, iš to verslo sukaupė pinigų. Grįžęs jis atidarė parduotuvę. Paskui jų mama persikėlė gyventi pas A. į namą, ji sunkiai vaikščiojo, beveik neišeidavo iš namų. Mama savo visus pinigus atidavė A., jis tvarkė ir valdė visus jos finansus. Žinojo, kad A. turi pinigų, kitos seserys jo prašydavo pagalbos. A. buvo mylimiausias vaikas ir žinojo, kad tėvų namas senamiestyje atiteks A.. Žino, kad brolis turėjo mašinų verslą. Mašinas jis pirkdavo Amerikoje, sutvarkydavo ir parduodavo. A. turi įkūręs savo įmonę, kuri visą laiką gyvuoja, niekada nebuvo subankrutavusi. A. moka valdyti pinigus, sau jis neleidžia pinigų, sau brangių daiktų neperka, sako, kad jam to nereikia. Brolis statė namą (duomenys neskelbtini)g., matyt norėjo saugiai investuoti pinigus į nekilnojamą turtą, nes visi jo uždirbti pinigai nebuvo prarasti. Jis niekada nelaikė pinigų bankuose, nes nepasitiki bankais. Mama pas brolį gyveno nuo 2005 m. Visą laiką A. valdė mamos pinigus. Grynų pinigų mama turėjo, o ar turėjo sąskaitų banke, nežino. Sakė mama, kad A. trūksta pinigų ir nori jam atiduoti savo pinigus. Patarė mamai surašyti dovanojimo sutartį, nes brolis verslininkas ir kad galėtų įrodyti pinigų gavimą. Negali įvardinti pinigų sumų, kurias mama padovanojo A., bet pinigus dovanojo 3 ar 4 kartus. Brolis ir jos prašė paskolinti pinigų ir ji jam paskolino beprocentinę paskolą. Pinigų broliui pritrūko namo (duomenys neskelbtini)g. statybai. Brolis dar turi namą senamiestyje (duomenys neskelbtini)g. ir (duomenys neskelbtini)skg. Ji turėjo lėšų paskolinti broliui pinigų, nes 2009 m. įregistravo ūkį, yra ūkininkė, augina daržoves, be to visada turėjo santaupų, nes niekada negyveno tik iš atlyginimo. Brolis pats atlieka statybos darbus, tokio pobūdžio darbai jam kaip hobi. A. išmano statybos darbus ir gali pats daug darbų padaryti, savo namo kieme pavėsines pats pastatė. Nėra buvusi (duomenys neskelbtini)g. name, nes brolis įleido ten žmones gyventi. Brolis statė namą dukrai, tikisi, kad ji kada nors grįš gyventi į Lietuvą. Tėvai didesnę savo turto dalį atidavė A. – tai ir namas senamiestyje, ir paskui mama savo pinigus atidavė. Jų tėvas taip pat turėjo pinigų, nes turėjo vaismedžių verslą ir dirbo Lifosoje. Brolis visada šalia darbo turėjo ir verslą. Matė dovanojimo sutartis, bet negali įvardinti, kokios ten buvo pinigų sumos. Pinigų dovanojimo sutartys buvo tipinės, kurių pavyzdžius galima rasti internete. Pirma dovanojimo sutartis buvo pasirašyta 2012 m., o kada kitos sutartys sudarytos nežino. Mama mirė 2019 m. Ji su broliu taip pat yra įforminusi skolos sutartį, kurią parengė pati. Jos pinigai uždirbti iš ūkio ir turėjo santaupų. Namas senamiestyje buvo įrengtas verslui, ten buvo rūbų parduotuvė, o dabar kiek žino brolis tą namą pertvarko.
Liudytojas R. S. teisme parodė, kad apie 1990 m. po Nepriklausomybės atgavimo atsirado galimybė važiuoti į užsienį, jie važinėjo ir veždavo į Lietuvą prekes parduoti. Būnant Uzbekijoje susipažino su Rusijos verslininkais ir jie jam pasiūlė dalyvauti spalvotų metalų versle. Verslas buvo labai pelningas, tačiau jam reikėjo pradinio kapitalo, reikėjo apie 30 000 dolerių, o jis tokių pinigų neturėjo. Tada pradėjo ieškoti, kad galėtų būti jo verslo partneriu. Jis kėdainietis, susipažino su A. K., taip pat kėdainiečiu. A. K. sutiko su juo dalyvauti šiame versle, kuris vyko nuo 1994 m. iki 1996 m. pradžios. A. K. mokėdavo už metalą, o jis buvo tarpininku. A. K. galėdavo nesunkiai sumokėti už 4 sunkiasvores mašinas metalo. Matė, kad A. K. tuo metu veždavo iš Lenkijos vaisvandenius, sviestą ir juos parduodavo Rusijoje.
Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų buvo perkami metalai, be to jo darbas buvo surinkti ir pakrauti 4 mašinas metalo. Reisų buvo labai daug. Per metus galėdavo būti apie 10-11 reisų. Uždarbis tekdavo A. K., o jis už tarpininkavimą gaudavo 50 dolerių už toną. Tai buvo labai pelningas verslas. 30 000 dolerių buvo investicija, o pelnas galėjo būti 15 000 dolerių. Vienas mašinų pakrovimas, metalo surinkimas ir išvežimas iš Rusijos užtrukdavo apie 1 mėnesį ir taip vyko nuolat. Prekyba vyko grynais pinigais. A. K. turėjo grynų pinigų, pats atsiskaitydavo už metalus, kartais duodavo jam pinigus, kad atsiskaitytų. Pinigai būdavo vežami iš Lietuvos. Jis Lenkijoje prekių nepirkdavo, bet matė, kad šalia metalo verslo A. K. vystė ir kitą verslą, matė tų prekių iškrovimus, tik nelabai domėjosi. Žino, kad kartą A. K. savo prekes vežė traukiniu, jis turėjo vagoną prekių. Verslas baigėsi, nes 1995 m. gale perėjo į vaistų verslą, o be to jo tarpininkavimas nebeteko prasmės, nes A. K. pats puikiai tvarkėsi, be to turėjo ir kitų verslo partnerių. Kiek žino A. K. dar apie metus, iki 1995 m. vystė metalų verslą.
Liudytojas D. P. teisme parodė, kad A. K. pažįsta, pas jį dirbo. Dirbo servise, susitiko A. K. ir jis jam pasiūlė papildomai užsidirbti. Tada jis dirbo pas A. K. garaže, jis atvarydavo mašinas, o jis ruošdavo jas dažyti. Per mėnesį sutvarkydavo apie 3-4 automobilius. Tuo metu automobiliai buvo apynaujai, brangūs. K. jam mokėjo algą, pas jį dirbo apie du metus. Kiek žino, A. K. automobilius parduodavo Rusijoje, o atvarydavo iš Amerikos.
Liudytoja I. M. teisme parodė, kad A. K. jos dėdė. Ji nuomojasi pas A. K. namą (duomenys neskelbtini)g, ten vysto prekybą ir teikia siuvimo paslaugas. Nuomos dalį moka A. K., o dalį (duomenys neskelbtini). Taip sutarė, kad (duomenys neskelbtini)mokės 100 Lt, o A. K. 900 Lt. Kai verslas bankrutavo yra sumažintos patalpos ir nuomos ji moka 250 Eur, A. K. 200 Eur, o (duomenys neskelbtini)50 Eur. Nuomos kaina pasikeitė 2018 m., nes sumažėjo patalpų plotas. Žino, kad A. K. važinėjo į Rusiją, turėjo automobilių verslą, bet nieko tiksliai apie verslus nežin, nes kai jis pradėjo savo verslus, ji buvo dar vaikas. Jų šeimoje jie žino, kad esant bėdai galima kreiptis į A. K. ir jis visada padeda. Jis yra davęs pinigų jos sūnui mašiną nusipirkti. Nuomą A. K. moka grynais. Nuo 2015 m. iki 2018 m. A. K. mokėjo 300 Eur nuomą, patalpas nuomojosi su kitu asmeniu ir per pusę jam mokėdavo po 150 Eur. Žino, kad dėdė statėsi namą (duomenys neskelbtini)g.
Liudytojas D. T. teisme parodė, kad A. K. pažįsta, dirbo pas jį 2-3 metus, tvarkė jam su kolega daužtas mašinas, lygindavo daužtų automobilių skardas. Per mėnesį A. K. jam atvarydavo apie 10 mašinų. Automobiliai buvo iš Amerikos, brangoki, apynaujai, tik daužti. Už darbą A. K. mokėdavo grynais. Automobilius tvarkydavo, garaže, Rūtų g, kurį su kolega nuomojo. Kiek žino A. K. dar turi parduotuvę, o apie kitus verslus nežino. Automobilius A. K. tvarkė apie 2006 m., bet tiksliai nebepamena.
Iš byloje esančio Kauno apskrities VPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. K. 2018-01-24 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-11229-17 pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., 253 str. 1 d. nustatyta, kad A. K., gim. 1964 m. turi nuosavybės teise jam priklausantį, didesnį negu 500 MGL vertės turtą - sklypą bei jame pastatytą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189-1 str. 1 d., dėl neteisėto praturtėjimo. (1 t., b. l. 22)
Iš byloje esančios 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. LP-2065) matyti, kad M. P. pardavė A. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas 5333/0027:283, esantį (duomenys neskelbtini). Žemė sklypo kaina yra 40 000 Lt (11 584,80 eurų). (1 t., b. l. 57-61)
Iš byloje esančių 2017-10-10, 2017-12-15, 2018-01-25, 2019-02-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. (1 t., b. l. 62-69)
Iš byloje esančio 2018-08-06 statybų kainos nustatymo ekspertizės akto Nr. 115 matyti, kad:
1. Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d. yra 214 731,26 €.
2. Ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d. yra 86 948,92 €.
3. Nėra pateikta 2012 m. birželio 30 d. statybos duomenų: panaudotų statybos medžiagų, paslėptų darbų aktų, statybos žurnalo, baigtumo, todėl skaičiuojamosios 60 proc. statybos medžiagų kainos 2012 m. birželio 30 d. nustatyti neįmanoma.
4. Kokia yra gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji 40 proc. 2012 m. gruodžio 30 d. statybos medžiagų kaina nėra galimybių nustatyti, nes nėra pateiktų 2012 m. gruodžio 30 d. statybos duomenų: panaudotų statybos medžiagų, paslėptų darbų aktų, statybos žurnalo, kadastrinio baigtumo.
5. Kokia yra gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji 30 proc. statybos medžiagų kaina 2011 m. gruodžio 30 d. nėra galimybių, nes nėra pateikta 2011 m. gruodžio 30 d. statybos duomenų: panaudotų statybos medžiagų, paslėptų darbų aktų, statybos žurnalo, kadastrinio baigtumo, todėl skaičiuojamosios 30 proc. statybos medžiagų kainos 2011 m. gruodžio 30 d. nustatyti neįmanoma.
6. Kokia yra gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji 70 proc. 2012 m. gruodžio 30 d statybos medžiagų kaina, nėra galimybių nustatyti, nes nepateikta 2012 m. gruodžio 30 d. statybos duomenų: panaudotų statybos medžiagų, paslėptų darbų aktų, statybos žurnalo, kadastrinio baigtumo, todėl skaičiuojamosios 70 proc. statybos medžiagų kainos 2012 m. gruodžio 30 d. nustatyti neįmanoma.
7. Kokią dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastatų statybos darbų galėjo atlikti pats A. K., nustatyti nėra galimybių. Nepateikta duomenų apie A. K. galimai atliktus darbus, todėl nustatyti kokią dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastatų statybos darbų galėjo atlikti pats A. K., neįmanoma. (1 t., b. l. 147-164, 175-180)
Iš byloje esančio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-20 specialisto išvados Nr. (12.20) AU22-5 "Dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų" matyti, kad ūkinės veiklos tyrimo (toliau - ŪVT) metu, išanalizavus pateiktą informaciją nustatyta, kad:
1. A. K. 2004-2015 metais gavo šias pajamas: žr. lentelę Nr. 8 (2 t., b. l. 20), A. K. 2017-12-28 pateiktose patikslintų GPM deklaracijų (forma GPM308) „N“ prieduose deklaruotos tariamai 2012, 2013 ir 2014 metais gautos piniginės dovanos 202 710 Lt ŪVT metu nepripažintos pagrįstais pajamų šaltiniais, nes: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.469 str. „Dovanojimo sutarties forma“ sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos. Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Pinigines dovanas 200 000 Lt A. K. patikslintose deklaracijose deklaravo 2017-12-28, tačiau, vadovaujantis GPMĮ 27 str., už 2012 metus turėjo deklaruoti iki 2013-05-01. Tariamai gautos piniginės dovanos deklaruotos pavėluotai, tai yra tik po to, kai 2017-11-13 Kauno apygardos prokuratūra areštavo A. K. ūkio būdu statytą gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Piniginės dovanos gautos grynais pinigais, tačiau nepateikta jokių įrodymų dėl faktinio pinigų gavimo. LVAT 2013-04-15 sprendime administracinėje byloje A-602-27/2013 pažymėjo, jog pasirinkdamas gauti pajamas grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose), mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. (2 t., b. l. 20)
A. K. 2004-2015 metais patyrė šias išlaidas: žr. lentelę Nr. 9 (2 t., b. l. 20)
ŪVT metu išanalizuotos A. K. gautos pajamos ir patirtos išlaidos bei turėtos piniginės lėšos tiriamojo laikotarpio pradžiai, tai yra 2011-01-01. Siekiant nustatyti turėtas pinigines lėšas tiriamojo laikotarpio pradžiai, pajamų išlaidų analizė atlikta nuo 2004-01-01. Pažymėtina, kad iki tiriamojo laikotarpio pradžios A. K. išlaidos viršijo pajamas 2006, 2007 ir 2010 metais. Nustatyta, kad mokėtojas 2011-01-01 grynųjų pinigų likučio negalėjo turėti, nes 2010-12-31 jo išlaidos viršijo pajamas 13 071 Lt. Didžiąja dalimi tai įtakojo 2010 metais bankui grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, 2011-2015 metais A. K. visais kalendoriniais metais išlaidos viršijo pajamas, tai yra mokėtojas išlaidoms finansuoti 2011-2015 metais gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ne individualios veiklos pajamų. ŪVT metu nustatytos A. K. patirtos išlaidos, kurios nepagrįstos jokiais pajamų šaltiniais, iš viso 2011-2015 metais 357 605,16 Eur; 2011 metais – 119 139 Lt, t. y. 34 505,04 Eur; 2012 metais – 294 102 Lt, t. y. 85 177,83 Eur; 2013 metais – 312 851 Lt, t. y. 90 607,91 Eur; 2014 metais – 286 014 Lt, t. y. 82 835,38 Eur; 2015 metais – 64 479,00 Eur.
2. A. K. už 2011-2015 metus nedeklaravo 357 605,16 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ne individualios veiklos GPM apmokestinamųjų pajamų ir dėl to nesumokėjo į biudžetą iš viso 54 838,17 Eur GPM. Pagal ŪVT metu nustatytas faktiškai gautas metines pajamas perskaičiavus mokėtojui taikytiną MNPD 0 Lt (deklaruotas MNPD 4 921,91 Lt) ir atsižvelgiant į mokėtojo 2011 metais deklaruotas pajamas, susijusias su darbo santykiais, deklaruotas išlaidas 2 735,17 Lt mažinančias apmokestinamąsias pajamas bei deklaruotą grąžintiną iš biudžeto GPM 310 Lt, apskaičiuota, kad mokėtojas dėl 2011 metais gautų ir nedeklaruotų 119 139 Lt pajamų į biudžetą už 2011 metus nesumokėjo 18 509 Lt, t. y. 5 360,57 Eur GPM. Pagal ŪVT metu nustatytas faktiškai gautas metines pajamas perskaičiavus mokėtojui taikytiną MNPD 0 Lt (deklaruotas MNPD 4 920 Lt) ir atsižvelgiant į mokėtojo 2012 metais deklaruotas pajamas, susijusias su darbo santykiais, deklaruotas išlaidas 2 054,85 Lt mažinančias apmokestinamąsias pajamas bei deklaruotą grąžintiną iš biudžeto GPM 404 Lt, apskaičiuota, kad mokėtojas iš viso dėl 2012 metais gautų ir nedeklaruotų 294 102 Lt pajamų į biudžetą už 2012 metus nesumokėjo 44 853 Lt, t. y. 12 990,32 Eur GPM.
Pagal ŪVT metu nustatytas faktiškai gautas pajamas perskaičiavus mokėtojui taikytiną MNPD 0 Lt (deklaruotas MNPD 4 920 Lt) ir atsižvelgiant į mokėtojo 2013 metais deklaruotas pajamas, susijusias su darbo santykiais, deklaruotas išlaidas 1 305,92 Lt mažinančias apmokestinamąsias pajamas bei deklaruotą grąžintiną iš biudžeto GPM 196 Lt, apskaičiuota, kad mokėtojas iš viso dėl 2013 metais gautų ir nedeklaruotų 312 851 Lt pajamų į biudžetą už 2013 metus nesumokėjo 47 666 Lt, t. y. 13 805,02 Eur GPM. Pagal ŪVT metu nustatytas faktiškai gautas pajamas perskaičiavus mokėtojui taikytiną MNPD 0 Lt (deklaruotas MNPD 6 812,70 Lt) ir atsižvelgiant į mokėtojo 2014 metais deklaruotas pajamas, susijusias su darbo santykiais, deklaruotas išlaidas 1 078,24 Lt mažinančias apmokestinamąsias pajamas bei deklaruotą grąžintiną iš biudžeto GPM 203 Lt, apskaičiuota, kad mokėtojas iš viso dėl 2014 metais gautų ir nedeklaruotų 286 014 Lt pajamų į biudžetą už 2014 metus nesumokėjo 43 924 Lt GPM, t. y. 12 721,26 Eur. Pagal ŪVT metu nustatytas faktiškai gautas pajamas perskaičiavus mokėtojui taikytiną MNPD 0 Lt (deklaruotas MNPD 1 921,80 Eur) ir atsižvelgiant į mokėtojo 2015 metais deklaruotas pajamas, susijusias su darbo santykiais, deklaruotas išlaidas 211,82 Eur mažinančias apmokestinamąsias pajamas bei deklaruotą grąžintiną iš biudžeto GPM 280 Eur, apskaičiuota, kad mokėtojas iš viso dėl 2015 metais gautų ir nedeklaruotų 64 479 Eur pajamų į biudžetą nesumokėjo 9 961 Eur GPM.
3. A. K. 2011-2015 metais įsigijo privalomą registruoti turtą:
- pagal 2011-07-18 nekilnojamojo pirkimo/pardavimo sutartį iš M. P. už 40 000 Lt pirko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).;
- 2011-07-18 įsigytame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), A. K. 2011-2015 metais ūkio būdu pasistatė gyvenamą namą ir ūkinį pastatą (leidimas statybai išduotas A. K. 2011-10-03, 2015-12-11 deklaracija Nr.1 apie statybų užbaigimą). Gyvenamas namas Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis Nr. (duomenys neskelbtini), garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2018-08-06 ikiteisminės ekspertizės aktą bendra statybų vertė 301 680,18 Eur;
- pagal 2013-09-04 žemės sklypo pirkimo/pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k. (paskirtis - miškų ūkio). Pardavėjas L. B., sumokėta prieš pasirašant sutartį grynais 20 000 Lt.
4. A. K. po 2010-12-11 įsigijo privalomą registruoti turtą:
- pagal 2011-07-18 nekilnojamojo pirkimo/pardavimo sutartį iš M. P. už 40 000 Lt pirko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).;
- 2011-07-18 įsigytame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)A. K. 2011-2015 metais ūkio būdu pasistatė gyvenamą namą ir ūkinį pastatą (leidimas statybai išduotas A. K. 2011-10-03, 2015-12-11 deklaracija Nr.1 apie statybų užbaigimą, (duomenys neskelbtini)). Gyvenamas namas Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis Nr. (duomenys neskelbtini), garažas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2018-08-06 ikiteisminės ekspertizės aktą nustatyta bendra statybų išlaidų vertė 301 680,18 Eur;
- pagal 2013-09-04 žemės sklypo pirkimo/pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). (paskirtis - miškų ūkio). Pardavėjas L. B., sumokėta prieš pasirašant sutartį grynais 20 000 Lt.
5. A. K. registruojamam turtui, įsigytam ir turėtam po 2010-12-11, neturėjo pagrįstų pajamų šaltinių, nes 313 264,96 Eur vertės turtas įsigytas 2011-2015 metais, o 2011-2015 metų A. K. išlaidos viršijo pajamas 357 605,16 Eur. ŪVT metu nustatyta, kad iš viso trūksta 311 374,32 Eur pajamų šaltinių po 2010-12-11 A. K. įsigytam registruojamam turtui: žr. lentelę Nr. 10 (2 t., b. l. 21).
ŪVT metu nustatyta, kad A. K. 2006 metais įsigijo gyvenamą namą, kurį 2006-2008 rekonstravo. Namo pirkimui ir rekonstrukcijai savo lėšų neturėjo, todėl ėmė 244 000 Lt banko paskolą. Antrą namą A. K. ūkio būdu statė 2011-2015 metais neturėdamas pajamų šaltinių. Ikiteisminio tyrimo duomenimis šiame name gyveno jo pažįstamas A. J., tai yra A. K. antro namo įsigijimui (statyboms) neturėjo nei pajamų šaltinių nei poreikio jį įsigyti/statyti. (2 t., b. l. 9-21)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog A. K. 2011 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą statyti naujus statinius adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 3 d. A. K. buvo išduotas leidimas statyti naujus statinius, adresu (duomenys neskelbtini) bei techninis projektas (2 t., b. l. 158-200, 3 t., b. l. 1-22).
Iš byloje esančio 2017-11-08 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2017-11-08 pokalbių stenogramoje užfiksuotas 2017-09-26 pokalbis automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykęs laikotarpiu nuo 10:06:51 iki 10:07:32, tarp A. J. ir J. Č.. Pokalbio metu A. J. pasako: „ man davinėjo du šimtus tūkstančių eurų“ (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-619). (3 t., b. l. 42, 43)
Iš byloje esančio 2017-11-09 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2017-11-09 pokalbių stenogramoje užfiksuotas 2017-09-26 pokalbis automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykęs laikotarpiu nuo 16:15:17 iki 16:16:00, tarp A. J., A. L. ir I. J.. Pokalbio metu kalbama apie darbą A. L. darbovietėje (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-619). (3 t., b. l. 44, 45)
Iš 2017-11-21 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2017-11-21 pokalbių stenogramoje užfiksuotas 2017-10-03 pokalbis automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykęs laikotarpiu nuo 14:06:37 iki 14:07:15, tarp A. J. ir A. R.. Pokalbio metu A. J. pasako, kad prieš 6 metus. Už namo pamatų išliejimą A. L. sumokėjo dvidešimt septynis tūkstančius litų (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-623). (3 t., b. l. 46-47)
Iš 2017-11-22 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2017-11-22 pokalbių stenogramoje užfiksuotas 2017-10-03 pokalbis automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykęs laikotarpiu nuo 14:20:41 iki 14:22:01, tarp A. J. ir A. R.. Pokalbio metu A. J. pasako, kad namą pasistatė per šešis metus, kad namas yra per didelis, kad keistų dabartinio namo konstrukciją (kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-623). (3 t., b. l. 48-49)
Iš byloje esančio 2017-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja M. P. nuotraukoje Nr. 1 A. K. neatpažino. (3 t., b. l. 78-81)
Iš byloje esančių A. K. pateiktų gyventojo turto ir pajamų deklaracijų matyti, deklaruotas A. K. turimas turtas ir piniginės lėšos (4 t., b. l. 101-113)
Iš byloje esančio 2020-03-25 statybų kainos nustatymo ataskaitos Nr. 200221-2 matyti, kad ekspertas T. M. atliko statybos darbų kainą ir pateikė išvadas:
Išvados (atsakymai į klausimus): gyv. namo, un. nr. (duomenys neskelbtini), toliau gyv. namas ir ūkinio pastato (kartu pirtis - Un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir garažas - Un. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau kartu ūkinis pastatas), esančių adresu (duomenys neskelbtini)m., priklausančių A. K. skaičiuojamosios statybos kainos pagal užsakovo nurodytas sąlygas (ūkio būdas, be ūkinio pastato apdailos ir gyv. namo terasos su stogu ir kt. nurodytos ataskaitos tekstinėje dalyje) pagal 2020-02-21 eksperto vietoje užfiksuotą būklę, matavimus ir vadovaujantis pateiktu projektu, skirtingomis datomis ir dalimis sudaro:
Gyv. namo skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d.: 145 763 Eur.
Ūkinio pastato skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d.: 47 835 Eur.
Gyv. namo ir ūkinio pastato skaičiuojamoji 60% statybos medžiagų kaina 2012 m. birželio 30 d.: 56 611,8 + 17 482,2 = 74 094 Eur.
Gyv. namo ir ūkinio pastato skaičiuojamoji 40% statybos medžiagų kaina 2012 m. gruodžio 30 d.: 37 484,4 + 11 687,6 = 49 536 Eur.
Gyv. namo ir ūkinio pastato skaičiuojamoji 30% statybos medžiagų kaina 2011 m. gruodžio 30 d.: 27 544,2 + 85 23,9 = 36 068,10 Eur.
Gyv. namo ir ūkinio pastato skaičiuojamoji 70% statybos medžiagų kaina 2012 m. gruodžio 30 d.: 66 234,7 + 20 453,3 = 86 688 Eur. (4 t., b. l. 114-143, 5 t. b. l. 1-80).
Iš byloje esančių A. B. įmonės pateiktų sąmatų, matyti, jog buvo atliktas 2011 m. spalio mėnesio kainomis, nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų skaičiavimai. Nustatyta gyvenamojo namo bendrastatybinių darbų vertė 342 189,72 litai, ūkinio pastato statybos vertė 190 205,33 litai. Viso 532 395,05 litų. (5 t., b. l. 81-114).
Iš byloje esančių sutarčių matyti, jog 2013-09-17 ir 2014-11-03 d. tarp A. K. ir B. S. buvo sudarytos beprocentinės paskolos sutartys, pagal kurias B. S. paskolino A. K. po 50 000 litų, viso 100 000 litų. Iš 2012-02-09, 2012-09-07, 2013-05-05, 2014-04-03, pinigų dovanojimo sutarčių matyti, jog N. K. padovanojo A. K. po 50 000 litų. Viso padovanojo 200 000 litų (5 t., 119-124).
Iš byloje esančio 2006-05-12 įgaliojimo matyti, kad N. K. įgaliojo savo sūnų A. K. tvarkyti, valdyti jos banko sąskaitą ir disponuoti joje esančiomis lėšomis (5 t., 148).
Iš byloje esančios A. K. darbo knygelė kopijos matyti, jo darbo laikotarpiai (5 t., 149, 155-158).
UAB „Finansų gidas“ atliko A. K. ūkinės finansinės veiklos skaičiavimą:
1. Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos kainų. Statyba ūkio būdu - statybos organizavimo darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas 2 straipsnis 16 punktas. Pagal skaičiuojamosios statybos kainas nustatymo ataskaitą N200221-2, skaičiavimus atliko T. M. atestatas Nr.25113; 30685 statyto ūkio būdu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas Unikalus nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinio pastato kartu pirtis unikalus nr. (duomenys neskelbtini)ir garažas unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas Nr.LNS27-l 11003-00104 statyti naują statinį išduotas 2011-10-03 statyba užbaigta 2015-12-11. Gyvenamojo namo skaičiuojamos statybos kaina 2015 12 11 d. yra 145 763,00 eur ūkinio pastato skaičiuojama statybos kaina 2015 12 11 d. yra 47 835,00 eur. 145 763,00 + 47 835,00 eur = 193 598.00 eur. Ūkio būdu statyto namo ir ūkinio pastato nustatyta statybų vertė 193 598,00 eur (668 455,17 lt.) dalijama kiekvieniems metams, skaičiuojant mėnesiais nuo statybų leidimo išdavimo iki statybų užbaigimo tai yra apskaičiuotos statybos išlaidos.
2011 m. 11 615,88 eur (193 598 / 50 *3)
2012 m. 46 463,52 eur (193 598 / 50 *12 )
2013 m. 46 463,52 eur (193 598 / 50 * 12)
2014 m. 46 463,52 eur (193 598 / 50 *11 )
2015 m. 42 591,56 eur ( 193 598 / 50 *11)
Apskaičiuotos statybos išlaidos bus skaičiuojant pajamos / išlaidos 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metais.
2. A. K. savo darbinę veiklą pradėjo nuo 1981 metų. Per laikotarpį nuo 1986 metų iki 1992 metų augindamas daržoves, prekyba automobiliais ir kt. A. K. uždirbo 200 000,00 rublių. 1991 metais už 150 000 rublių nupirko namą esantį Saulės skg. 5, Kėdainiai. Nuo 1993 -1997 metų vykdė verslą Rusijos federacinėje valstybėje.
A. K. ūkinė komercinė veikla: 1993 - 1997 metų vykdydamas verslą Rusijoje prekyba spalvotais metalais, maisto produktais, gėrimais ir kt. uždirbo 200 000,00 dolerių (200 000,00 x 4 = 800 000,00 litų). 1997 12 31 metų gale A. K. turėjo 800 000,00 litų grynų pinigų.
1998 m. su buvusia žmona D. K., nupirko butą Liaudies g. 7-1, kur įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), o atlikus rekonstrukciją ir remontą atidarė maisto prekių parduotuvę. Nuo 1998 08 07 d., dirba direktoriumi. Buto pirkimas ir rekonstrukcijos darbai parduotuvės įranga kainavo 100 000,00 litų. Atsižvelgiant į 1998 metų pradžioje A. K. turimų pinigų likutį 800 000,00 litų atėmus patirtas išlaidas 100 000,00 litų, A. K. 1998 12 31 d., turėjo 700 000,00 litų grynais. Iš kurių 1999 04 30 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje A. K. deklaravo 83 782,84 lt. piniginių lėšų. Likusią pinigų sumą 616 217,00 litų nedeklaravo, turėjo grynais pinigais. Per 1999 metus gavo 10 362,48 lt pajamų 2000 04 27 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje A. K. deklaravo 94 145,32 lt. piniginių lėšų. Metų gale (1999 12 31) turėjo 710362,00 lt., iš kurių 94 145,32 lt. deklaruota, o 616 217,00 litų nedeklaruoti gryni pinigai. Atsižvelgiant į A. K. turimą pinigų likutį metų pradžioje (2000 01 01) 710 362,00 lt., gautas pajamas 7 135,67 lt., patirtas išlaidas 1 280,99 lt. A. K. 2000 metais gavo 5 854,68 litų pajamų. 2000 12 31 A. K. turėjo 716 217,00 litų grynais. 2001 04 30 gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje A. K. deklaravo 100 000,00 lt. piniginių lėšų, o likusią 616 217,00 lt. pinigų sumą nedeklaravo. Atsižvelgiant į A. K. turimų pinigų likutį 2001 metų pradžioje 716 217,00 lt., su darbo santykiais gautas pajamas 9 504,34 lt., patirtas išlaidas 4 504,34 lt., A. K. 2001 12 31 d., grynais turėjo 721 217,00 lt. Iš kurių 2002 04 30 gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje A. K. deklaravo 105 000,00 lt. piniginių lėšų, o likusią pinigų sumą 616 217,00 lt. nedeklaravo. Atsižvelgiant į A. K. turimą pinigų likutį 2002 01 01 721 217,00 lt. su darbo santykiais gautos pajamos 9 480,73 lt. bei patirtas išlaidas 5 458,00 lt. A. K. 2002 12 31 d., 726 675,00 lt. turėjo grynais. 2003 04 17 gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje A. K. deklaravo 110 458,00 lt. piniginių lėšų. O likusią pinigų sumą 616 217,001t A. K. nedeklaravo. Atsižvelgiant į turimą pinigų likutį 2003 01 01 726675,00 lt. gautas pajamas su darbo santykiais susijusios 9504,00 bei patirtas vartojimo išlaidas 4 504,00 lt. A. K. 2003 12 31 grynais turėjo 731 675,00 lt.
2004-12-31 A. K. turėjo 730 997,56 lt. pinigų likutį.
2005-12-31 grynais pinigais A. K. turėjo 742 651,20 lt.
2006-12-31 grynais pinigais A. K. turėjo 741893,68 lt.
2007-12-31 A. K. turėjo 750 635,92 lt. grynų pinigų.
2008-12-31 A. K. turėjo 884 753,33 lt. grynųjų pinigų.
2009-12-31 A. K. turėjo 1 217 350,19 lt. pinigų grynais.
2010-12-31 A. K. turėjo 1 192 391,90 lt. pinigų grynais.
2011-12-31 A. K. turėjo 1 095 291,92 lt. pinigų grynais.
2012-12-31 A. K. turėjo 989 153,98 lt. pinigų grynais.
2013-12-31 A. K. turėjo 865867,24 lt. pinigų grynais.
2014-12-31 A. K. turėjo 771 552,24 lt. pinigų grynais.
2015-12-31 A. K. turėjo 182931,45 lt. pinigų grynais. (6 t., b. l. 55-65)
Iš byloje esančio dokumento matyti, jog A. K. nurodė, jog nuo 2006-05-12 iki 2015-12-31 jis disponavo N. K. 168 402,35 litų (arba 48 812,28 eurų) lėšomis. (6 t., b. l. 66)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją už neteisėtą praturtėjimą atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Lietuvos teismų praktikoje aiškinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019, 2K-147-697/2020).
Byloje kaltinamajam A. K. inkriminuojama, jog jis neteisėtai praturtėjo, o būtent: 2011 m. liepos 18 d. už 40 000,00 litų (11 584,80 eurų) įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. pastatė 214 731,26 eurų vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 86 948,92 eurų vertės ūkinį pastatą su pirtimi ir garažu (unikalus pirties Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taip nuo 2015 m. gruodžio 11 d. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą, žinodamas, kad šio 313 264,98 eurų bendros vertės žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu jis negalėjo įsigyti teisėtomis pajamomis.
Baudžiamajai atsakomybei atsirasti dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį yra būtinos keturios sąlygos: 1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) turto vertė yra daugiau nei 500 MGL (inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu tai atitiko 65000 Lt); 3) asmuo žino, gali ir turi žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 4) šį turtą nuosavybės teise jis turi po 2010 m. gruodžio 11 d.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas su pirtimi ir garažu (unikalus pirties Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K.. Šis turtas įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d. Nors byloje yra ginčijama turto vertė, tačiau aiškiai matyti, jog turto vertė yra daugiau nei 500 MGL (inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu tai atitiko 65 000 Lt/18 830 eurų). A. K. kaltinamas dėl to, jog jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad lėšas namo, (duomenys neskelbtini)gatvėje, statybai susitaupė per visą gyvenimą, iš savo vykdytų verslų. Savo darbinę veiklą pradėjo nuo 1981 metų. Nuo 1986 metų iki 1992 metų augino daržoves, iš šio verslo uždirbo apie 200 000,00 rublių. Nuo 1993 -1997 metų vykdė verslą Rusijos federacinėje valstybėje, prekiavo spalvotais metalais, maisto produktais, gėrimais ir kt. uždirbo 200 000,00 dolerių (200 000,00 x 4 = 800 000,00 litų). Vežė iš Kazachstano „Lada“ automobilius, juos parduodavo. Nuo 2006 m. iki 2009 m. su G. G. užsiiminėjo automobilių prekyba, pirkdavo automobilius iš Amerikos, suremontuodavo ir parduodavo. Iš šios veiklos uždirbo 405 000 Lt. Visą gyvenimą visus verslus ir atsiskaitymus vykdė grynais pinigais. Verslu užsiima daugiau nei 30 metų ir visos jo veiklos buvo teisėtos. Pagal skelbimą nusipirko už 40 000 Lt. sklypą (duomenys neskelbtini)g., namo statybai. Pinigus buvo susitaupęs iš savo verslų ir už sklypą mokėjo grynais. Namą statė iš asmeninių lėšų. Namo statybos ir įrengimas kainavo apie 150 000 Eur. Namo statyba prasidėjo 2011 m. nuo tvoros. Didžiąją dalį darbų atliko pats. Už statybines medžiagas mokėjo grynais pinigais, bet kvitų nesaugojo. Mama padovanojo jam nuo 2012 m. iki 2014 m. 200 000 Lt., pinigai buvo perduoti iš karto namuose. 2013-2014 m. iš sesers buvo pasiskolinęs du kartus po 50 000 Lt, dalis pinigų buvo panaudota namo statybai. J. namo statyboje nedalyvavo, jokių darbų neatliko. A. J. su šeima jo name gyvena pagal panaudos sutartį.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti didesnės kaip 500 MGL vertės turto turėjimą. Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, teismų praktikoje pažymėta, jog esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).
Taigi, byloje apklausta liudytoja M. P. patvirtino, jog paveldėtą sklypą atidalijo ir vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ji pardavė pirkėjui pavarde K., teisme ji kaltinamąjį atpažino, kaip asmenį pirkusį iš jos sklypą. Dėl sklypo pardavimo galėjo į laikraštį įdėti skelbimą, tiksliai dabar neatsimena. Tą asmenį (A. J.) matė, kai jau viskas buvo pastatyta, ar jis būdavo statybų metu negali pasakyti. Kai prasidėjo statybos tame parduotame sklype matė jame pirkėją (A. K.). Liudytojas V. D. patvirtino, kad A. K. nuo 1985 m. iki 1993 m. turėjo šiltnamius ir augino agurkus. Jo uždarbis iš šiltnamio buvo apie 15 000-17 000 rublių. A. K. uždarbis turėjo būti dvigubai didesnis nei jo, nes jis turėjo dvigubai daugiau šiltnamių. Žino, kad Antanas statė namą (duomenys neskelbtini)g. dukrai. A. K. turėjo finansinių galimybių statytis namą. Po agurkų verslo jis turėjo mašinų verslą. A. K. pats dirbdavo šiltnamiuose, pats naktimis kūrendavo. Tuo metu A. K. dirbo ne tik šiltnamiuose, jis dar dirbo statybininku. A. K. labai taupus, moka tvarkytis su finansais. Liudytojas R. S. teisme patvirtino, jog nuo 1994 m. A. K. vykdė verslą Rusijoje spalvotais metalais. Pelnas galėjo būti 15 000 dolerių. Liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad su A. K., 2005-2007 metais turėjo mašinų verslą. Mašinas pirkdavo iš Amerikos. Per mėnesį parduodavo apie 5 mašinas, uždirbdavo apie 20 000 - 30 000 Lt. Tą sumą dalindavosi per pusę. A. K. turėjo ryšių Rusijoje ir buvo pagrindinis prekybininkas. K. labai taupus, jis nesišvaisto pinigais, gerai skaičiuoja. Iš automobilių verslo jis pats uždirbo apie 400 000 - 500 000 Lt. Girdėjo, kad A. K. (duomenys neskelbtini)g. statėsi namą. A. K. darbus stengiasi atlikti pats. Liudytojas L. Š. teisme patvirtino, kad dirbo autoservise Pelėdnagiuose ir A. K. atvarydavo pas juos remontuoti mašinas. A. K. turėjo mašinų verslą, jis varydavo mašinas iš JAV, jos būdavo daužtos. Mašinas suremontuodavo. Tai buvo apie 2006-2007 metus. Kiek žino, suremontuotas mašinas veždavo parduoti į Rusiją. Per mėnesį atvarydavo po 5-6 mašinas. Jį samdydavo A. K., už darbą atsiskaitydavo grynais pinigais. Automobiliai buvo vidutinės vertės ir brangesni. Šiai dienai tokių automobilių kaina būtų apie 20 000 Eur, o tada kainuodavo doleriais. Liudytojas D. P. parodė, kad jis dirbo pas A. K. garaže, jis atvarydavo mašinas, o jis ruošdavo jas dažyti. Per mėnesį sutvarkydavo apie 3-4 automobilius. Tuo metu automobiliai buvo apynaujai, brangūs. Kiek žino, A. K. automobilius parduodavo Rusijoje, o atvarydavo iš Amerikos. Liudytojas D. T. teisme patvirtino, jog A. K. jam atvarydavo daužtas mašinas remontui. Automobiliai buvo iš Amerikos, brangoki, apynauji, tik daužti. Už darbą A. K. mokėdavo jam grynais. Liudytojas A. L. teisme patvirtino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini)gatvėje, priklauso A. K.. Žino, nes statant namą, teko suteikti daug konsultacijų A.. Daugiausia prie namo dirbo pats A. su keliais žmonėmis. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad A. K. leido jam su šeima pagyventi tame name pagal panaudos sutartį. Liudytoja I. J. teisme parodė, kad A. K. name gyvena pagal panaudos sutartį, moka mokesčius. Liudytoja B. S. teisme patvirtino, kad brolis visada vykdė verslą, augino agurkus pardavimui, važinėjo į Rusiją, turėjo mašinų verslą. Jų mama persikėlė gyventi pas A. į namą ir visus pinigus atidavė A., jis tvarkė ir valdė visus jos finansus. Mama turėjo grynų pinigų. A. ji pinigus dovanojo 3-4 kartus. Pinigų broliui pritrūko namo (duomenys neskelbtini)g. statybai. Ji taip pat jam paskolino beprocentinę paskolą. Brolis statė namą (duomenys neskelbtini)g., norėdamas saugiai investuoti pinigus į nekilnojamą turtą. Jis niekada nelaikė pinigų bankuose, nes nepasitiki bankais.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Kaltinamojo versija dėl kaltinime nurodyto turto įgijimo už sutaupytas lėšas iš verslų bei dovanojimo ir paskolų, kurios buvo gautos iš mamos N. K. ir sesers B. S. surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nebuvo paneigta. Dovanojimo ir paskolos sutartys sudarytos raštu, liudytoja B. S. ir kaltinamasis jų sudarymo aplinkybes ir turinį patvirtino apklausų metu, patvirtino, kad pinigai buvo perduoti sutarčių sudarymo metu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių kaltinamojo A. K. versiją apie dovanotų ir paskolintų pinigų gavimą, todėl, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad minėtų pinigų pagal dovanojimo ir paskolos sutartis A. K. faktiškai nėra gavęs. Tai pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog N. K. ir B. S. neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų padovanoti ir suteikti paskolas kaltinamajam. Šių asmenų detalus mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas. Nagrinėjamu atveju byloje nepaneigta, ir kad A. K. turėjo verslų, iš kurių gavo pajamas, tai patvirtino teisme apklausti verslo partneriai liudytojai R. S., G. G., liudytojai V. D., L. Š., D. P., D. T.. Taip pat nepaneigta, jog gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir gerbūvio darbai buvo atliekami ir ūkio būdu. Šias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir liudytojai M. P., V. D., A. L., B. S.. Teismas liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė.
UAB „Finansų gidas“ atliko A. K. ūkinės finansinės veiklos skaičiavimą ir nustatė, jog leidimas statyti naują statinį išduotas 2011-10-03, statyba užbaigta 2015-12-11. Gyvenamojo namo skaičiuojamos statybos kaina 2015 12 11 d. yra 145 763,00 Eur ūkinio pastato skaičiuojama statybos kaina 2015 12 11 d. yra 47 835,00 Eur. 145 763,00 + 47 835,00 eur = 193 598.00 Eur. Ūkio būdu statyto namo ir ūkinio pastato nustatyta statybų vertė 193 598,00 Eur (668 455,17 lt) dalijama kiekvieniems metams, skaičiuojant mėnesiais nuo statybų leidimo išdavimo iki statybų užbaigimo tai yra apskaičiuotos statybos išlaidos. Atsižvelgiant į gautas pajamas, patirtas išlaidas A. K.: 2009-12-31 d. turėjo 1 217 350,19 lt; 2010-12-31 turėjo 1 192 391,90 lt; 2011-12-31 turėjo 1 095 291,92 lt; 2012-12-31 turėjo 989 153,98 lt; 2013-12-31 turėjo 865867,24 lt; 2014-12-31 turėjo 771 552,24 lt, 2015-12-31 turėjo 182 931,45 lt pinigų grynais (6 t., b. l. 55-65).
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad „asmuo, įgijęs nuosavybės teise BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, nuo to paties momento jį ir turi. Todėl, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą, reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., priešingu atveju „jeigu asmuo BK 189¹ straipsnyje nurodytą turtą nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po šio straipsnio įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį“.
Nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta, kuomet A. K. 2011 m. liepos 18 d. už 40 000,00 litų (11 584,80 eurų) įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. pastatė 214 731,26 eurų vertės gyvenamąjį namą ir 86 948,92 eurų vertės ūkinį pastatą su pirtimi ir garažu ir taip nuo 2015 m. gruodžio 11 d. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą. Byloje negalima paneigti kaltinamojo versijos, jog namo statybai buvo naudojamos lėšos sukauptos iš jo verslų, tai yra lėšos turėtos ir iki 2010 m. gruodžio 11 d. ( UAB „Finansų gidas“ skaičiavimu A. K. 2009-12-31 turėjo 1 217 350,19 lt. pinigų grynais. 2010-12-31 turėjo 1 192 391,90 lt. pinigų grynais), todėl neaišku kiek lėšų nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams įsigyti buvo panaudota iš lėšų, kurios buvo įgytos iki 2010 m. gruodžio 11 d.
Iš byloje esančių sutarčių matyti, jog 2013-09-17 ir 2014-11-03 d. tarp A. K. ir B. S. buvo sudarytos beprocentinės paskolos sutartys, pagal kurias B. S. paskolino A. K. po 50 000 litų, viso 100 000 litų. Iš 2012-02-09, 2012-09-07, 2013-05-05, 2014-04-03, pinigų dovanojimo sutarčių matyti, jog N. K. padovanojo A. K. po 50 000 litų. Viso padovanojo 200 000 litų (5 t., 119-124). Kaltinamasis parodė, jog dalis šių lėšų buvo panaudotos namo statybai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (dovanojimo ir paskolos sutartys) patvirtina, kad A. K. 2013 m. gavo 50 000 litų ir 2014 m. gavo 50 000 litų paskolos iš B. S.. Taip pat 2012-02-09, 2012-09-07, 2013-05-05, 2014-04-03 dovanojimo sutarčių pagrindu viso gavo 200 000 litų. Specialisto išvadoje Nr. AU22-25 (13 t., b. l. 1-24) abejojama pinigų dovanojimo ir skolinimo įvykdymo faktu. Tuo tarpu teismui tai nesuteikia absoliutaus pagrindo manyti, kad pinigai dovanojimo ir paskolos pagrindu nebuvo gauti. Nepaneigia galimybės, jog šie pinigai (300 000 litų) galėjo būti panaudoti namo statybai ir turėjo būti vertinamos atliekant A. K. finansinį veiklos tyrimą. Kaltinamojo A. K. nurodytos aplinkybės, kad prie namo statybos prisidėjo mama ir sesuo, nėra paneigtos. Tokiu būdu, pridėjus dovanojimo ir paskolos pagrindu gautus pinigus (300 000 litų), prokuroro įvardytų nepagrįstų išlaidų suma neabejotinai sumažėtų, kurio nėra galimybės pagrįsti teisėtomis pajamomis. Pabrėžtina ir tai, kad remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (kasacinė nutartis Nr.2K-75/2014).
Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties kaltinamojo veiksmuose, teismas pažymi, jog ginčijamo namo ir ūkinio pastato vertė kelia pagrįstų abejonių. Apklaustas ekspertas V. Š. pripažino, kad atliekant statybos darbus patiems, jų kaina yra mažesnė, o eksperto skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos būdu. Iš byloje esančio 2018-08-06 statybų kainos nustatymo ekspertizės akto Nr. 115 matyti, kad: gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d. yra 214 731,26 €. Ūkinio pastato skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d. yra 86 948,92 €. (1 t., b. l. 163). Ši suma detalizuota eksperto V. Š. ekspertizės akte ir kaltinime inkriminuota, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pagrįsti pajamų turtui įsigyti teisėtumo. Ekspertas V. Š. teisme parodė, kad namo vertės skaičiavimus atliko pagal 2015 m. spalio mėnesio sistemos kainyną. Ten yra nurodytos kubinių metrų kainos. Vadovaujantis šiuo kainynu buvo išskaičiuota garažo, ūkinio pastato ir gyvenamo namo kubatūra. Ar statybos kainos 2012 m. buvo tokios pačios kaip ir 2015 m. ekspertas atsakyti negalėjo. Skaičiuodamas vertę naudojo dar 1,2 koeficientą. Taikyti tokį koeficientą nusprendė atlikęs tik vizualinę apžiūrą. Jam nebuvo pateikta jokių duomenų, kokios kokybės medžiagos buvo naudotos. Medžiagų įsigijimo dokumentų nevertino, nes nebuvo pateikta. Į kainą įskaičiuota, kad darbus atliko pasamdyta įmonė. Darbų kaina gali svyruoti iki 50 procentų, jei bus dirbama ūkio būdu. Darbai paprastai sudaro apie 50 procentų visos kainos. Pagal jo duotą išvadą darbų kaina sudarytų apie 50 procentų visos kainos ir jei įrodyta, kad pats dirbo, tai dar 50 procentų nuo darbų kainos. Nuo pateiktos sumos kaina gali svyruoti nuo 25 procentų iki 50 procentų. Kaina galėtų sumažėti nuo 25 procentų iki 60 procentų, jei būtų taupoma medžiagoms ir darbus atliekant ūkio būdu. Prie jo taikytos metodikos, negalima skaičiuoti, kad darbus žmogus atliko ūkio būdu.
2020-03-25 statybų kainos nustatymo ataskaitoje Nr. 200221-2 ekspertas T. M. atliko statybos darbų kainą ir pateikė išvadas: gyv. namo, un. nr. (duomenys neskelbtini), toliau gyv. namas ir ūkinio pastato (kartu pirtis - Un. Nr. (duomenys neskelbtini)ir garažas - Un. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau kartu ūkinis pastatas), esančių adresu (duomenys neskelbtini) m., priklausančių A. K. skaičiuojamosios statybos kainos pagal užsakovo nurodytas sąlygas (ūkio būdas, be ūkinio pastato apdailos ir gyv. namo terasos su stogu ir kt. nurodytos ataskaitos tekstinėje dalyje) pagal 2020-02-21 eksperto vietoje užfiksuotą būklę, matavimus ir vadovaujantis pateiktu projektu, skirtingomis datomis ir dalimis sudaro: gyv. namo skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d.: 145 763 Eur. Ūkinio pastato skaičiuojamoji statybos kaina 2015 m. gruodžio 11 d.: 47 835 Eur (4 t., b. l. 114-143, 5 t. b. l. 1-80). Ekspertas T. M. teisme parodė, kad yra statybos srities teismo ekspertas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Jis nustatė, kad ginčijamo objekto vertė yra 193 528 Eur, o kolega nustatė, kad objekto vertė viršija 300 000 Eur. Kolega turtą vertino rangos būdu, buvo paskaičiuotos maksimalios išlaidos statybos darbus vykdant rangos būdu, samdant įmonę, mokant PVM, o jo rezultatas remiasi tuo, kad darbai buvo vykdomi ūkio būdu. Pastatai buvo detaliai apžiūrėti, išmatuoti jų pagrindiniai parametrai. Atlikus kiekių matavimus, atlikus medžiagų identifikaciją, pasinaudojus programine įranga buvo sudaryta lokalinė sąmata pagal duotus įkainius. UAB Sistelos kubatūros kainomis nesivadovavo, atliko faktinį matavimą ir pagal faktinius duomenis suskaičiavo kainas. Šis objektas nieko sudėtingo neturi, stogas vienšlaitis, pastatų forma taisyklingo stačiakampio. Nėra nieko ypatingo, metalinių konstrukcijų nėra, virinimo darbų atlikti nereikėjo. Mano, kad statybos darbus galėtų atlikti pats savininkas, jei turi statybininko patirties. Jis skaičiavo vertę pagal faktą. Jo kolega (ekspertas V. Š.) skaičiavo kitu būdu, kai parenkamas panašios specifikacijos namas pagal lenteles, kuriose įkainių sudarytojas duoda įkainį už kubatūrą. Iš jo paskaičiavimų matyti, kad 2011 m. ar 2012 m. kainos buvo mažiausios, o paskui palaipsniui didėjo. Faktas, kad seniau buvo pigiau, o dabar resursai brangsta. Jo skaičiavimuose buvo įvertinta darbų dalis, kuri buvo atlikta ankstesniais metais.
Iš A. B. įmonės pateiktų sąmatų, matyti, jog buvo atliktas 2011 m. spalio mėnesio kainomis, nekilnojamo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų skaičiavimai. Nustatyta gyvenamojo namo bendrastatybinių darbų vertė 342 189,72 litai, ūkinio pastato statybos vertė 190 205,33 litai. Viso 532 395,05 litų. (5 t., b. l. 81-114). Specialistė A. B. teisme parodė, kad sudarė sąmatą ir skaičiavo nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio namo J(duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato sąmatą. Sudarinėjo pagal pateiktą projektą namo ir ūkio pastato detalią sąmatą. Visus paskaičiavimus padarė pagal pateiktą projektą. Sąmatoje yra žemės darbai, perdangos, namo stogas, vidaus apdaila ir viskas detalizuota. Pagal skaičiavimus objekto suma gavosi 532 395,05 Lt. Savo pateiktas sąmatas tvirtina. Kodėl išvadose yra tokie skirtumai, sunku pasakyti. Ji skaičiavo detalizuotą sąmatą pagal pateiktą projektą. Pagal brėžinius paskaičiavo kiekius. Į sumą įskaičiuota darbo užmokesčiai, mokesčiai nuo darbo užmokesčio. Suma tokia paskaičiuota, lyg darbus vykdytų rangovas. Jei skaičiuotų, kad darbus atliko ūkio būdu, tai kaina liktų 467 040,40 Lt. 55-60 procentų nuo pradinės paskaičiuotos sumos sudaro darbas ir mechanizmai. Kai skaičiavo projektas buvo suderintas, pilnai patvirtintas ir buvo išduotas leidimas statyti namą.
Ekspertas V. Š., įvertindamas statinių vertę, rėmėsi tik vizualine apžiūra ir vertės skaičiavimus atliko pagal 2015 m. spalio mėnesio sistemos kainyną. Tokiu būdu, ekspertizės akte nurodytos kainos yra tik orientacinės. Tuo labiau, kad atliktų darbų vertė buvo skaičiuojama vadovaujantis 2015 metų pateiktomis kainomis, nors namo statybos pradžia 2011 m. ir pabaiga 2015 m., todėl tai kelia pagrįstų abejonių.
Iš Kauno apskrities VPK KP ONTV 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. K. 2018-01-24 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-11229-17 pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d., 253 str. 1 d. nustatyta, kad A. K., turi nuosavybės teise jam priklausantį, didesnį negu 500 MGL vertės turtą - sklypą bei jame pastatytą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ str. 1 d., dėl neteisėto praturtėjimo, todėl tyrimas buvo atskirtas (1 t., b. l. 22-24).
BK 189¹ straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma asmenims, įgijusiems turtą tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte kaltinamajam A. K. inkriminuojama, jog jis neteisėtai praturtėjo žinodamas, kad 313 264,98 eurų bendros vertės žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu jis negalėjo įsigyti teisėtomis pajamomis.
Šioje byloje buvo pateikti duomenys (tarnybinis pranešimas, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai), jog buvo atliekamas tyrimas dėl narkotinių medžiagų platinimo. Atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad A. J. bendrauja su įvairiais asmenimis, iš pokalbių turinio matyti kalba apie namą, kur nenurodytas nei adresas nei kiti namą identifikuojantys duomenys, nurodoma vertė du šimtai tūkstančių eurų, kai tuo tarpu A. K. priklausantis namas (duomenys neskelbtini)g. eksperto V. Š. įvertinamas 301 680,18 eurų. Kratos metu sutarčių, kitų tyrimui reikšmingų dokumentų nerasta. Kitos šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu atliktos procesinės prievartos priemonės tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė. Šie duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybių, kad kaltinamojo A. K. turtas buvo įgytas kito asmens pajamomis, ar gautas iš neteisėtos veiklos ar, kad buvo nuslėpta tokio turto kilmė ar jo savininkai.
Darydamas išvadą dėl neteisėtai gautų pajamų dydžio ir asmens baudžiamosios atsakomybės, teismas, kaip ir teismų praktikoje pažymėta, labai atsargiai vertina specialisto išvadas. Kaip matyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-12-20 specialisto išvadoje Nr. (12.20) AU22-5 "Dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų" matyti, kad specialistas remiamasi ne vien tik dokumentais apie A. K. turėtas išlaidas ir pajamas, o ir tikėtinais skaičiais. Duomenys apie kaltinamojo pajamas ir išlaidas pateikiami tik nuo 2004-2015 m. Tuo tarpu A. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini)m., taigi jis iki tyrime analizuojamo laiko jau daug metų dirbo, turėjo verslus, turto ir galimai santaupų. Baigiamosiose kalbose kaltinamasis taip pat nurodė, kad darbinę veiklą pradėjo nuo 1981 m. dar iki namo statybos turėjo santaupų, iš kurių dalį laikė banke, o dalį – grynaisiais pinigais, dalį investavo į aukso dirbinius.
Specialisto atliktame tyrime piniginių lėšų likutis buvo įvertintas vadovaujantis surinkta informacija apie gautas oficialias pajamas (darbo užmokesčio pajamos) nuo 2004 m. iki 2015 m. Tokiu būdu nustatyta, kad A. K. registruojamam turtui, įsigytam ir turėtam po 2010-12-11, neturėjo pagrįstų pajamų šaltinių, nes 313 264,96 Eur vertės turtas įsigytas 2011-2015 metais, o 2011-2015 metų A. K. išlaidos viršijo pajamas 357 605,16 Eur. ŪVT metu nustatyta, kad iš viso trūksta 311 374,32 Eur pajamų šaltinių po 2010-12-11 A. K. įsigytam registruojamam turtui: žr. lentelę Nr. 10 (2 t., b. l. 21). ŪVT metu nustatyta, kad A. K. 2006 metais įsigijo gyvenamą namą, kurį 2006-2008 rekonstravo. Namo pirkimui ir rekonstrukcijai savo lėšų neturėjo, todėl ėmė 244 000 Lt banko paskolą. Antrą namą A. K. ūkio būdu statė 2011-2015 metais neturėdamas pajamų šaltinių (2 t., b. l. 9-21). Su šiais specialisto išvados teiginiais teismas nesutinka. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d. įsakymą prievolė teikti vienkartinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją buvo, jei gyventojas bankuose ir ne bankuose 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo daugiau kaip 50 000 Lt. Kadangi tokios deklaracijos kaltinamasis neteikė, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad 2003 m. gruodžio 31 d. kaltinamasis turėjo ne daugiau kaip 50 000 litų sumą, kadangi ši nedeklaruotina suma galėjo būti gerokai didesnė. Šiuo metu tiksliai nustatyti, kiek piniginių lėšų kaltinamasis turėjo ne banke 2003 m., nėra objektyvios galimybės. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nėra įpareigotas saugoti visų per gyvenimą sudarytų sandorių dokumentus, todėl natūralu, kad ne visi dokumentai yra išlikę. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios šalies pareiga. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Specialisto išvada dėl 2003 m. gruodžio 31 d. kaltinamojo ne banke turėtos sumos yra tik tikėtina ir negali būti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 189¹ straipsnį.
Pažymėtina, ir tai, kad atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistas į kaltinamojo gautas pajamas taip pat neįtraukė kai kurių A. K. nurodytų pajamų šaltinių – A. K. nurodytų piniginių dovanų (200 000 litų), beprocentinės paskolos (100 000 litų), pajamų iš verslo. A. K. nurodė, kad augino daržoves, iš šio verslo uždirbo apie 200 000,00 rublių. Nuo 1993 -1997 metų vykdė verslą Rusijos federacinėje valstybėje, prekiavo spalvotais metalais, maisto produktais, gėrimais ir kt. uždirbo 200 000,00 dolerių (200 000,00 x 4 = 800 000,00 litų). Nuo 2006 m. iki 2009 m. užsiiminėjo automobilių prekyba, iš šios veiklos uždirbo 405 000 Lt. Iš šios veiklos gautų pajamų deklaravimas, dokumentų, patvirtinančių gautas pajamas, išsaugojimas tuo metu nebuvo privalomas, todėl kaltinamasis dokumentų apie tuo metu iš šių verslų gautas pajamas nepateikė.
Taip pat, kaip nurodė A. K., jis turėjo įgaliojimą ir disponavo visomis savo motinos lėšomis. Šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nuginčytos nebuvo, todėl atsižvelgiant į tai netikėti, kad A. K. turėjo sukaupęs nemažai piniginių lėšų ir turto, o be to visą gyvenimą dirbo, užsiėmė verslais, teismas neturi pagrindo. Duomenų, kad pinigai ir turtas būtų gauti nusikalstamu būdu, nėra.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistui, pateikusiam 2019-12-20 išvadą Nr. (12.20) AU22-5 ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta visa bylos medžiaga, nebuvo nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, todėl pateikta specialisto išvada negali būti pripažinta patikima ir išsamia ir negali būti laikoma patikimu įrodymu šioje byloje sprendžiant klausimą, ar turėjo A. K. pakankamai teisėtų pajamų kaltinime nurodytam turtui įsigyti.
Pažymėtina ir tai, kad specialistas vertindama A. K. išlaidas rėmėsi Statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, gyvenančiam „kiti miestai“. Tačiau tai nereiškia, kad A. K. būtent tokias išlaidas ir turėjo, nes kiekvienas asmuo ar šeima, atsižvelgdami į šeimos prioritetus, patiria skirtingas išlaidas. Pažymėtina, kad vidutinių išlaidų rodiklis susideda iš išlaidų maisto produktams, alkoholiniams gėrimams, drabužiams, būsto išlaikymui, transportui, ryšiams, viešbučiams ir kavinėms, kultūrai ir kt. A. K. nurodė, jog yra labai taupus, liudytojai šią jo savybę patvirtino, jog taupus, jam nereikia naujų rūbų, kelionių. Įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, jo vedamą gyvenimo būdą, labai tikėtina, kad jo vartojamosios išlaidos buvo mažesnės už statistinį vidurkį. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodyti teiginiai apie išlaidas yra tikėtino pobūdžio, o tai gali turėti įtakos teismo nustatytam neteisėtomis pajamomis įgyto turto vertei.
A. K. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įrodinėjama remiantis jo pajamų ir išlaidų analize. Tokioje situacijoje kaltinimas neteisėtu praturtėjimu A. K. turėjo būti pagrįstas įrodymais, kad A. K.turėtos lėšos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis, o kaltinamasis apie tai žinojo ar bent turėjo ir galėjo žinoti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių įrodymų pakankamai nėra pateikta. Byloje nėra surinkta ir duomenų leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. pajamas gavo iš nusikalstamos ar kitokios nelegalios veiklos, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina apie tai, kad kaltinamasis dirbo, vykdė verslus.
Pagal suformuotą teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo pajamas ir išlaidas nuo 1981 m., į tai, kad kaltinamasis visą gyvenimą dirbo, turėjo verslus, į jo amžių, nurodomas ne banke turėtas santaupas, sudarytus civilinius sandorius (dovanojimo, paskolų, panaudos) teismas sprendžia, kad negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. K. gyvenamojo namo ir kitų statinių įgijimui gavo neteisėtu būdu, ar jis tikrai žinojo, kad jo turimas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. K. neteisėtai praturtėjo, o būtent: 2011 m. liepos 18 d. už 40 000,00 litų (11 584,80 eurų) įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. pastatė 214 731,26 eurų vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 86 948,92 eurų vertės ūkinį pastatą su pirtimi ir garažu (unikalus pirties Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus garažo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir taip nuo 2015 m. gruodžio 11 d. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą, žinodamas, kad šio 313 264,98 eurų bendros vertės žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu jis negalėjo įsigyti teisėtomis pajamomis, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Priimant išteisinamąjį nuosprendį iš kaltinamojo proceso išlaidos neišieškomos (BPK 105 str. 5 d.).
2020 m. gruodžio 31 d. teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)pratęsti ir palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (6 t., b. l. 52-53).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daiktai, saugomi voke prie baudžiamosios bylos medžiagos: 1. Kompaktinė plokštelė "TITANUM" su įrašytais dokumentais, gautais iš Statybų inspekcijos. 2. Kompaktinė plokštelė „extreme“ su įrašytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijomis. 3. Kompaktinė plokštelė „Verbatim“ su įrašyta informacija, gauta iš AB „Šiaulių bankas“. 4. Kompaktinė plokštelė „Verbatim“ su įrašytomis finansinėmis operacijomis, gautomis iš AB „Šiaulių bankas“. 5. Kompaktinė plokštelė „TITANUM“ su įrašytomis finansinėmis operacijomis, gautomis iš banko „Luminor“. 6. Kompaktinė plokštelė „TITANUM“ su įrašytomis finansinėmis operacijomis, gautomis iš AB „SEB“ bankas. 7. Kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-619 su pokalbių įrašais prie 2017-11-08 ir 2017-11-09 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų. 8. Kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/1-623 su pokalbių įrašais prie 2017-11-21 ir 2017-11-22 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Daiktai, saugomi Kauno AVPK Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje, 2018-02-08 savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš A. K. paimti: 1. Graižtvinis medžioklinis šautuvas „TIKKA“, modelis 695 Nr. 998777, su dėtuve. 2. Lygiavamzdis medžioklinis šautuvas „IŽ“ (raidės rusiškos), modelis 27 EM Nr. 9557371. 3. 45 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių „B&P“. 4. 6 vnt. 12 kalibro medžioklinių šovinių „Rottweil Express“. 5. 1 vnt. 12 kalibro medžioklinis šovinys „SAGA“. 6. 4 vnt. 3006 kalibro medžiokliniai šoviniai „SAKO 30-06 SPRG“. 7. Odinis juodos spalvos šautuvo dėklas, 1 vnt. 8. Ginklo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 9. Leidimas (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K. (3 t., b. l. 155-162).
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (3 t., b. l. 153-154).