- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1-1161-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00495-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Algimantas Kliunka
- Kategorijos
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vedęs, nedirbantis, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. aplaidžiai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, neišsaugojo UAB „X“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 17 d. bankuose esančių sąskaitų išrašų apibendrintų duomenų registrų, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. gaunamų prekių ir paslaugų dokumentų apibendrintų duomenų registrų, 2016 m. rugpjūčio 25 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. 1083 duomenų registrų, dėl ko negalima nustatyti, ar UAB „X” sudarytuose finansinės atskaitomybės rinkiniuose už 2015 – 2016 m. ir 2017 m. kovo 25 d. užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos, tokiu būdu pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas - „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, BAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas - „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus bei BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“. Tokiu būdu A. R. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d.
Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, jog kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, paaiškino, jog dabar supranta, kad jis kaip UAB „X“ direktorius buvo atsakingas už savo darbuotojų veiksmus, tačiau nepakankamai juos prižiūrėjo, kartu ir neužtikrino buhalterinių dokumentų tinkamo perdavimo, kai keitėsi darbuotojai. Dėl buhalterinių dokumentų nebuvo pasirašyti jokie dokumentų perdavimo-priėmimo aktai, nes jis tiesiog formaliai pažiūrėjo į šį veiksmą. Kai keitėsi darbuotojai, jis tiesiog paklausė, ar visi dokumentai perduoti, bet pats netikrino ir nefiksavo. Taigi, jis prisipažįsta, kad netinkamai vykdė savo pareigas, neįformino tinkamai visos dokumentacijos ir tai buvo didžiausia jo klaida. Buhalterinę apskaitą jo vadovaujamoje įmonėje tvarkė samdyta darbuotoja, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis. Jokių vidinių teisės aktų dėl buhalterijos tvarkymo jis kaip vadovas nebuvo priėmęs, buvo tik sudarytos darbo sutartys su darbuotojais. Kuriuo momentu buvo prarasti kaltinime nurodyti apskaitos dokumentai – šiuo metu jau nepamena. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pažymi, jog jį padarė ne piktybiškai, o veikiau dėl nežinojimo ir per mažos buhalterių kontrolės. Prižada, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, suprato savo netinkamus veiksmus ir padarė atitinkamas išvadas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo sutuoktinės atsakomybėn. Jie santuokoje gyvena jau 20 metų, jo žmona – jam yra autoritetas, su ja tariasi svarbiausiais klausimais, todėl mano, kad jo žmona galės padaryti jam teigiamą įtaką.
Kadangi kaltinamasis, kuris yra kaltinamas įvykdęs nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 4 d. kaip įtariamasis apklaustas A. R. parodė, kad jis buvo UAB „X“ direktoriumi. Jis savarankiškai nevedė ir netvarkė bendrovės apskaitos. Pagal darbo sutartį UAB „X“ apskaitą tvarkė bendrovės buhalteris (jo vardo ir pavardės dabar neatsimena). Artimiausiu metu jis ketina susitikti su buvusiu UAB „X“ buhalteriu ir išsiaiškinti, kokių būtent dokumentų trūksta. Jam pareikšti įtarimai yra neaiškūs ir prieštaringi. Pranešime apie įtarimą prieštaringai nurodoma, kad neišsaugoti bendrovės apskaitos registrai, laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d., po to nurodoma, kad yra finansiniai rinkiniai už 2015 – 2016 metus ir 2017 m. kovo 25 d. Šiuo metu jam reikia išsiaiškinti su buvusiu bendrovės buhalteriu, ar buvo vedami apskaitos registrai, ar jie išsaugoti, o jei ne, tai dėl kokios priežasties. Jis tyčia neslėpė jokių apskaitos registrų, neturėjo tikslo nuslėpti UAB „X“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pranešime apie įtarimą konkrečiai nenurodyta ir jam neaišku, kokie apskaitos registrai minimi įtarime. 2017 m. gegužės 29 d. Jis perdavė visus UAB „X“ apskaitos dokumentus (32 segtuvus, daugiau nei 12 000 lapų) bankroto administratoriui. Po dokumentų perdavimo UAB „X“ bankroto administratorius į jį nesikreipė ir iš jo nereikalavo jokių papildomų bendrovės apskaitos dokumentų. Jam neaišku, dėl kokių konkrečių dokumentų trūkumo negalima nustatyti UAB „X“ veiklos, turto, kapitalo įsipareigojimų dydžio, struktūros. Jis atidavė UAB „X“ bankroto administratoriui visus turimus dokumentus, kuriuos buvo sutvarkęs bendrovės buhalteris. Nuo 2017 m. iki UAB „X“ bankroto bylos iškėlimo, bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdė. Gali būti, kad dokumentai, perduoti bankroto administratoriui, buvo susimaišę (t. 3, b. l. 19-23).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 30 d. kaip įtariamasis apklaustas A. R. parodė, jog jam visiškai neaišku, ar kalbama apie visus registrus nuo 2009 m. iki 2017 m., ar apie 2015 m. registrus, nurodytus specialisto išvadoje. Pranešimo apie įtarimą pabaigoje nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2017 m. kovo 25 d., nors specialisto išvadoje nekonkrečiai ir alternatyvai nurodyta, kad iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros už kitokį tikrintą laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 21 d. Pirminiai apskaitos dokumentai turėjo būti saugomi dešimt, o ne už vienuolika metų, be to, jis mano, kad šis reikalavimas netaikomas registrų saugojimui. Kai UAB „X“ nustojo vykdyti veiklą, bendrovės dokumentai buvo saugomi ofise, adresu (duomenys neskelbtini), o bendrovės bankroto proceso metu jie buvo perduoti bankroto administratoriui. Pagal bankroto administratoriaus nurodymą jis, kartu su žmona, sunumeravo UAB „X“ apskaitos ir veikos dokumentus bei nuvežė juos bankroto administratoriui į Kauną. Jis nežino, kodėl civilinėje byloje dėl bankrutuojančios UAB „X“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui nebuvo pateikti dokumentai, susiję su UAB „X“ bendradarbiavimu su įmone „Vako Trade“. Minėtoje byloje jis nedalyvavo, jį atstovavo advokato padėjėjas (t. 3, b.l. 45-50).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 15 d. kaip įtariamasis apklaustas A. R. parodė, jog jis visiškai prisipažįsta 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodymus apie pateiktame įtarime nurodytas aplinkybes jis davė ankstesnėse apklausose ir iš esmės nieko naujo pasakyti negali. Jis nurodė, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta dėl to, kad jis buvo nepakankamai atidus tvarkant UAB „X“ buhalterinę apskaitą, nepakankamai kontroliavo bendrovės buhalterio darbą. Nuo pranešime apie įtarimą įvardintos BK 223 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip 5 metai, jis nebedirba bendrovės direktoriumi, nevadovauja jokiai įmonei Lietuvoje ir užsienyje, šiuo metu ieško darbo. Jis pasižada ateityje nedaryti jokių nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir procesą baigti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t.3, b. l. 86-89).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 21 d. liudytoju apklaustas BUAB „X“ bankroto administratorius G. A. nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Vykdant BUAB „X“ bankroto procedūrą, buvęs bendrovės direktorius A. R. neperdavė bendrovės dokumentų bankroto administratoriui pagal bankroto administratoriaus reikalavimą, todėl 2017 m. gegužės 11 d. buvo kreiptasi į teismą dėl baudos skyrimo už šio reikalavimo nevykdymą. Teismui skyrus baudą, 2017 m. gegužės 29 d. buvęs bendrovės vadovas A. R. perdavė bendrovės dokumentus bankroto administratoriui, t. y. atvežė bendrovės „X“ apskaitos ir veiklos dokumentus į bendrovės bankroto administratoriaus ofisą, esantį Kaune. Bankroto administratoriui perduoti BUAB „X“ apskaitos ir veiklos dokumentai buvo sugrupuoti, sunumeruoti. Buvo sudarytas 2017 m. gegužės 29 d. perduodamų bylų sąrašas, kurį pasirašė buvęs bendrovės direktorius ir akcininkas A. R. bei jis, kaip bendrovės bankroto administratorius. Perdavus BUAB „X“ dokumentus bankroto administratoriui teismas panaikino buvusiam bendrovės direktoriui A. R. paskirtą baudą. Po šio bendrovės dokumentų perdavimo, jokių kitų BUAB „X“ veiklos ar apskaitos dokumentų buvęs bendrovės direktorius A. R. bankroto administratoriui neperdavė. Jis pasakyti negali, kokių bendrovės dokumentų trūksta, t. y. kokie dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui, nes nežino, kokie dokumentai turėjo būti bendrovėje. Perduodamas bendrovės dokumentus buvęs bendrovės vadovas nurodė, jog jis perdavė visus turimus bendrovės dokumentus. Gavus BUAB „X“ dokumentus, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis, atlikta bendrovės finansinė analizė už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d. Iš bankroto administratoriui pateiktų bendrovės dokumentų (pirminių apskaitos dokumentų) buvo nustatyti bendrovės kreditoriai, debitoriai, bendrovės įsipareigojimai, taip pat nustatyta, kad bendrovė neturi jokio turto. BUAB „X“ administratoriaus gali pateikti ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Vienas iš kreditorių, o būtent UAB „Realty Invest“, remdamasis ĮBĮ nuostatomis inicijavo BUAB „X“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartimi BUAB „X“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos Apeliacinio Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis liko nepakeista. Įsiteisėjus nutarčiai dėl BUAB „X“ bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis buvo patikrinti bendrovės sandoriai už 5 metus. Šio patikrinimo metu nustatyti sudaryti bendrovės sandoriai. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad BUAB „X“ vykdė tarptautinę prekybą, mokėjimus atlikdavo per tarpininkus, prekės pagrinde parduodavo Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms, su kitoms užsienyje registruotoms ofšorinėms įmonėms už prekes atsiskaitydavo bankiniu pavedimu. Esant šioms aplinkybėms nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės „X“ vardu sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai naudingi bendrovei, taip pat negalima nustatyti tikslias bendrovės nemokumo priežastis. BUAB „X“ administratoriaus gali pateikti ataskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. Su „Vako Trade LTD“ ir „Cramayel Corporation“ įmonėmis buvo sudarytos sutartys dėl prekių pirkimo, remiantis šiomis sutartimis minėtoms užsienio įmonėms buvo atlikti išankstiniai mokėjimai. Iš pateiktų BUAB „X“ dokumentų matyti, kad įmonėms „Vako Trade LTD“ ir „Cramayel Corporation“ buvo atlikti mokėjimai gautų išankstinių sąskaitų pagrindu, tačiau bankroto administratorius neturi duomenų kada, kokiu būdu ir iš kokios bendrovės sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai užsienio įmonėms. Šiuo metu BUAB „X“ bankroto procedūra nėra baigta (t. 2, b. l. 80-82, 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. nurodė, kad ji buvo UAB „X“ buhaltere. Šioje bendrovėje ji dirbo nuo 2004 m. iki 2014 rugpjūčio 29 d., buvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ji suvesdavo gautus duomenis į kompiuterinę apskaitos programą „Buha-W“. Iš šios bendrovės ji išėjo savo noru, nes tuo metu (2014 m. rugpjūčio mėn.) dėl sumažėjusių pardavimų bendrovės veikla faktiškai nevyko ir nebuvo realaus darbo. UAB „X“ turėjo patalpas (ofisą) (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose buvo laikomi UAB „X“ apskaitos ir veiklos dokumentai bei kompiuteris. Jai išeinat iš darbo UAB „X“, visi apskaitos ir veiklos dokumentai buvo palikti minėtose patalpose. Atskiras perduodamų daiktų ar dokumentų sąrašas (perdavimo aktas) nebuvo sudarytas ir tokio aprašo nebuvo reikalaujama. Bendrovės dokumentai buvo palikti minėtose patalpose pačiam bendrovės direktoriui A. R.. Bendrovės apskaitos registrai buvo vedami tik minėtoje buhalterinės apskaitos programoje. Atskirų registrų, spausdintų popieriniame variante, nebuvo. UAB „X“ direktorius dirbo minėtose patalpose, kitų bendrovėje įdarbintų darbuotojų nebuvo. Jis nežino, kas tvarkė UAB „X“ apskaitą jai išėjus iš darbo ir vėliau tuo nesidomėjo (t. 2, b. l. 115-118).
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) Vilniaus apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 12 d. specialistės išvados Nr. IBPS-V-1374870-20 matyti, kad tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nustatyta, kad <...> tyrimui nepateikti analitiniai buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose butų užfiksuotos visos pirkimų ir atsiskaitymų ūkinės finansinės operacijos (pateikti tik suminiai duomenys) pagal tiekėjus, tarp jų ir įmonės „Cramayel Corporation“. Dėl to negalima nustatyti, kodėl tyrimo metu pagal dokumentus (banko išrašus ir įmonės „Cramayel Corporation“ „Commercial invoice“) paskaičiuota 274907,83 USD (253371,27 Eur) skolos suma neatitinka užfiksuotai 52979,31 ?ur įmonės „Cramayel Corparation“ skolai bendrovei „X“ 2017 m. kovo 25 d. (nuo 2012 m. gruodžio 31 d.).
Tyrimui pateiktos UAB „X” apskaitos registrai „Bendroji ataskaita-didžioji knyga“ už 2010, 2011, 2012 metus, 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d, 2013 m. rugsėjo 1 d.– 2013 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpius, kurių buhalterinėse sąskaitose užfiksuotos suminės apyvartos už atitinkamą laikotarpį. Tyrimui pateikti tik kelių metų analitiniai suminiai įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų įmonei iššifravimai 2017 m. kovo 25 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 1 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2011 m. sausio 1 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d. dienoms. Už 2009 metus „Bendroji ataskaita-didžioji knyga“ nepateikta. Tyrimui nepateikti analitiniai buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose butų užfiksuotos visos pirkimų ir atsiskaitymų ūkinės finansinės operacijos (pateikti tik suminiai duomenys) pagal tiekėjus, tarp jų ir įmonės „Cramayel Corporation“. Dėl to nėra galimybės nustatyti, kodėl tyrimo metu pagal dokumentus (banko išrašus ir „Commercial invoice“ ) apskaičiuota 274907,83 USD (253371,27 Eur) skolos suma nesutampa su bendrovės apskaitos registruose užfiksuota 52979,31 ?ur įmonės „Cramayel Corparation“ skola bendrovei „X“ 2017 m. kovo 25 d. (nuo 2012 m. gruodžio 31 d.).
Pagal BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“. Dėl nustatytų BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymo negalima nustatyti, ar UAB „X” apskaitos registruose „Bendroji ataskaita-didžioji knyga“ užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos. Įvertinus UAB “X” vestą buhalterinę apskaitą, galima teigti, kad didžioji knyga už 2009 metus buvo vedama ir ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo registruojami pagal apskaitos dokumentus, tačiau tyrimui nepateikti.
??Dėl tyrimui nepateiktų tikrinto laikotarpio nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2017 m. kovo 25 d. apskaitos registrų, UAB „X“ nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nurodymo, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies nurodymo, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nurodymo, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo laikotarpio nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2017 m. kovo 25 d. dalies apskaitos registrų. 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo laikas, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų (galiojo iki 2011 m. sausio 1 d.). 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė“ (2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. V-46 redakcija), kuriuose nustatytas minimalus buhalterinės apskaitos dokumentų (ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų - sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kitų) saugojimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 10 metų.
??UAB „X” 2009 m. birželio 25 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. bankuose esančių sąskaitų išrašų duomenys apibendrinti „Banko pajamų-išlaidų“ registruose už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2009 m. birželio 25 d. – 2014 m. spalio 31 d. gaunamų prekių ir paslaugų dokumentų duomenys apibendrinti registruose „Gauta iš tiekėjų pagal sąskaitas“; 2009 m. birželio 25 d. – 2014 m. spalio 31 d. pardavimo dokumentų (paskutinis numeris 1082) duomenys apibendrinti registruose „Išrašytos sąskaitos už periodą” . UAB „X” 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 17 d. bankuose esančių sąskaitų išrašų apibendrintų duomenų registrai, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. gaunamų prekių ir paslaugų dokumentų apibendrintų duomenų registrai ir tik vienos 2016 m. rugpjūčio 25 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų registras tyrimui nepateikti. Dėl tyrimui nepateiktų tikrinto laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d. apskaitos registrų UAB „X“ nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 3 dalies ir 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų. Dėl nustatytų BAĮ 16 straipsnio 3 dalies ir 19 str. 1 d. ir 2 d reikalavimų nesilaikymo negalima nustatyti, ar UAB „X” sudarytuose finansinės atskaitomybės rinkiniuose už 2015-2016 m. ir 2017 m. kovo 25 d. dienai užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos ir iš dalies negalima nustatyti UAB „X” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 25 d. (t. 2, b. l. 160-173).
??Iš specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad 2020 m. gruodžio 8 d. FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistė L. N. pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus. Atsakydama į klausimus specialistė nurodė, kad tyrimui nepateikti tik: 1) UAB „X“ 2015-01-01 - 2015-09-17 bankuose esančių sąskaitų išrašų apibendrintų duomenų registrai; 2) 2015-01-01 - 2015-11-30 gaunamų prekių ir paslaugų dokumentų apibendrintų duomenų registrai ir 3) tik vienos 2016-08-25 pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų registras. <...> jei tyrimui negauti buhalterinės apskaitos registrai buvo sunaikinti ar kitaip neišsaugoti, buvo nesivadovauta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1, 2 d., 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės" 10.15, 10.19 p. nuostatomis - „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“. <...> nurodė, kad tyrimui nuo 2015-01-01 nepateikti UAB „X“ buhalterinės apskaitos registrai susiję su turto (pinigai, prekės), nuosavo kapitalo (pajamos, sąnaudos ir pelnas), įsipareigojimais tiekėjams ir pirkėjams, todėl nuo 2015-01-01 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apskaita yra vertinama pagal ūkio subjekto veiklą, keičiančią turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą vadovaujantis kaupimo ir grupavimo būdais ( t.2 , b.l. 175-181).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymu, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Baudžiamoji atsakomybė už aplaidų apskaitos tvarkymą, pasireiškusį buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu, kyla tuomet, kai šie dokumentai nesaugomi įstatymų nustatytą laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346/2013, 2K-356-689/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą.
Kaltinamasis pripažino, kad nuo 2006 m. būdamas UAB „X“ vadovu, dėl įstatymų nežinojimo ir tinkamo savo kaip bendrovės vadovo pareigų neįvertinimo, neužtikrino kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamo išsaugojimo, neužtikrino, jog besikeičiant jo vadovaujamos įmonės buhalteriams, bendrovės buhalteriniai dokumentai būtų tinkamai perduoti ir nepradingtų. Nusikalstamą veiką įvykdė dėl pasitikėjimo darbuotojais, jokios tvarkos dėl dokumentų perdavimo, jis kaip įmonės vadovas, priėmęs nebuvo. Be jo prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje esanti specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. A., D. J. parodymai, kiti byloje esantys duomenys.
Šie įrodymai patvirtina, kad A. R. nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, neišsaugojo UAB „X“ 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 17 d. bankuose esančių sąskaitų išrašų apibendrintų duomenų registrų, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. gaunamų prekių ir paslaugų dokumentų apibendrintų duomenų registrų, 2016 m. rugpjūčio 25 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų registrų, dėl ko negalima nustatyti, ar UAB „X” sudarytuose finansinės atskaitomybės rinkiniuose už 2015 – 2016 m. ir 2017 m. kovo 25 d. užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos, tokiu būdu pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatas - „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”, BAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas - „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, pagal kurį įstaigos ir organizacijos privalo saugoti 10 metų buhalterinės apskaitos dokumentus bei BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tokie A. R. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.
BK 223 straipsnyje numatyta veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nenumatė, kad dėl įstatymų nesilaikymo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal savo pareigas, darbo specifiką ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. R. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. R. sutuoktinė N. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. R. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. R. anksčiau neteistas, teismo posėdyje išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo A. R. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju A. R. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė – N. S.. N. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji kontroliuos savo sutuoktinio elgesį, nes matė, kad jis tiesiog labai pasitikėjo buhalteriais ir jų nesukontroliavo. Ji su kaltinamuoju santuokoje gyvena 20 metų, kaltinamasis gerbia jos nuomonę ir ją vertina, jų santykiai yra labai artimi, tarp jų yra didelis pasitikėjimas, jie tariasi svarbiausiais klausimais. Mano, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. S. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, neteista, nors bausta administracine tvarka, tačiau tik vieną kartą už mažareikšmį KET pažeidimą, bauda sumokėta laiku, kas rodo, jog asmuo linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti A. R. elgesį, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi bei tvirtą pasiryžimą padėti kaltinamajam ir užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. S. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant N. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. R. N. S. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė baigiamojoje kalboje skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, rūpinasi sergančiu senyvo amžiaus tėvu, šiuo atveju, teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonių tikslai bus pasiekti skyrus 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – 4 000 Eur užstatas (t. 3, b. l. 15-18), panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. R. (A. R.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (500 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – 4 000 Eur užstatą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius), nurodant gavėją - „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, juridinio asmens kodą - „188604955“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.