Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1248-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-16
Bylos Nr.
1-1248-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02138-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
R. C.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1248-899/2013Proceso Nr. 1-41-1-02138-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.2.9.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Irenai Zgierskytei – Strumilaitei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje nėra registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 164 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent pagal 2001-08-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui M. C., gim. 1(duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį L. K. po 125 litus kas mėnesį nuo 2001-07-01 iki M. C. pilnametystės, nemokėdamas priteisto išlaikymo laikotarpiais nuo 2001-07-01 iki 2007-11-01, nuo 2008-03-01 iki 2013-03-01, vengia pareigos išlaikyti vaiką, todėl 2013 m. kovo 1 dieną susidarė 17 739,03 Lt išlaikymo įsiskolinimas,

Kaltinamasis R. C. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nežinojo, jog buvo galima mokėti dalimis, nes antstolis sakė, kad turi mokėti 125 Lt. Kartais uždirbdavo po 40 Lt dirbdamas pavienius darbus. Dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, pinigus išskaičiuodavo iš algos. Išlaikymą turėjo mokėti M. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., kurio susilaukė su L. K.. Teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo žinojo. Teismo posėdyje nedalyvavo, bet gavo sprendimą paštu. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuo 2002 metų buvo išvykęs į užsienį. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trumpai. Darbo biržoje registruotas buvo kelis kartus, datų nepamena, pinigų tuo metu negavo. Šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo, medikų apžiūra nebaigta. Ankščiau yra buvusi trauma, kojose nebeturi jėgų. Darbus gali dirbti ant žemės, kad nereikėtų laipioti laiptais. Parodymus policijoje davė nuoširdžiai, prisipažįsta, kad pinigų nemokėjo. Neturėjo pinigų. Dirbti gali. Baudos sumokėti negalėtų, jei ji būtų paskirta. Susiradęs darbą ir gavęs pajamų, pirmoje vietoje dengtų įsiskolinimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. C. nėra kaltinamas sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, R. C. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2013-02-27 antstolio Tomo Ubarto pažymoje nurodyta, kad R. C. įsiskolinimas sudaro 17 739,13 Lt (16-19 b. l.);

- nepilnamečio nukentėjusiojo M. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jokių ryšių su savo tėvu R. C. nepalaiko. Jį retkarčiais sutinka, kai būna atėjęs pas savo močiutę V. C.. R. C. buvo kažkada jam davęs savo telefono numerį, tačiau jis nėra skambinęs, kadangi tėvas, kaip supranta, jo gyvenimu nesidomi. Kai tėvas būdavo pas savo mamą, jo močiutę, tai paklausdavo, kaip jam sekasi ir panašiai, tačiau materialiai nepadėdavo, pinigų nėra davęs. Jam buvo žinoma, kad tėvas R. C. prieš keletą metų buvo dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo jo paskutinė darbovietė, o daugiau, kiek žino, tėvas niekur nedirbo. Pragyventi R. C. padeda jo mama V. C.. Kiek žino, tai tėvui buvo daryta kažkokia galvos smegenų operacija ir gydytojai buvo sakę, kad iš po operacijos gali būti padarinių, tai R. C. taip ir nutiko, nes kažkas negerai yra su jo kojomis, ir kaip minėjo močiutė, tai dėl to ir sunku R. C. susirasti tinkamą darbą. Tėvas R. C. kitos šeimos nėra sukūręs. Jis yra išgeriantis, daug laiko praleidžia su savo draugais, veda asocialų gyvenimo būdą. Materialiai M. C. pačiam, kiek gali, padeda močiutė V. C., kuri kartais duoda pinigų nedidelėm sumom, po 10, 20 Lt, pasveikina su šventėmis. M. C. jaučiasi nukentėjęs dėl to, kad tėvas R. C. negali jo išlaikyti, pageidauja, kad tėvas būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka (86-87 b. l.);

- liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su R. C. susipažino 1996 m., gyveno kartu apie 6 metus laiko, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. C.. Buvęs sugyventinis R. C. tėvystę pripažino. 2000 m. su R. C. išsiskyrė, o 2001 m. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo sūnaus M. išlaikymui. Pamena, jog tuo metu, kai kreipėsi į teismą, R. C. niekur nedirbo ir ji su juo jokių ryšių nebepalaikė. Teismas priėmė sprendimą R. C. mokėti kas mėnesį minimumą, tai yra po 125 Lt, sūnaus išlaikymui. R. C. teismo posėdyje nedalyvavo, dėl kokių priežasčių, nežino. Apie teismo sprendimą L. K. mano, kad R. C. turėjo žinoti, nes kurį laiką dar abu bendravo, ryšius palaikė. Ryšiai nutrūko tuomet, kai R. C. susituokė ir nebegyveno Šiauliuose. Kaip sekasi sūnui, R. C. nesidomėjo, L. K. net nežinojo kur R. C. gyvena, priteistų alimentų nemokėjo. Jokių dovanų vaikui nėra pirkęs. Paskutinį kartą su R. C. bendravo prieš kokius tris metus, kai buvo atsitiktinai susitikusi gatvėje. Su R. C. mama V. C. apie porą metų laiko nebendrauja, ryšius su ja palaiko sūnus M. C.. Kiek jai žinoma, V. C. pagal savo galimybes padeda jos sūnui M. C. materialiai, sūnus yra minėjęs, kad ji kartais duoda po 10, 20 litų smulkioms reikmėms, pasveikina jį su šventėmis, gimtadienio proga. Kadangi R. C. nemokėjo priteistų alimentų, ji 2008 m. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris pradėjo mokėti po 125 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Jokių pašto perlaidų, grynųjų pinigų iš R. C. sūnaus išlaikymui nėra gavusi. Vienintelė darbovietė, kuri išskaičiuodavo alimentus iš R. C. atlyginimo, kuomet R. C. buvo įsidarbinęs, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Joje R. C. dirbo keletą mėnesių, buvo gavusi tik kelias įmokas iš šios įmonės, kokio dydžio, neprisimena. Daugiau jokių pinigų iš R. C. sūnaus išlaikymui nėra gavusi. Antstolio T. Ubarto kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl R. C.. Ji kas kelis mėnesius kreipdavosi į šį antstolį dėl pažymos, kurią reikėdavo pateikti socialinės paramos skyriui. Gali pasakyti, kad šiuo metu laukia darbo pasiūlymo, planuoja išvykti į Vokietiją, kada tiksliai išvyks, ir kada parvažiuos į Lietuvą, konkrečiai negali nurodyti. Daugiau jokių papildymų neturi (82-83 b. l.);

- liudytojos V. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad sūnus R. C. kelis metus gyveno su L. K., vedė bendrą ūkį, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) m. jiems gimė sūnus M. C., kol gyveno kartu, R. C. rūpinosi šeima, dirbdavo, tačiau nuo 2000 m., kai R. C. išsiskyrė su L. K., nustojo sūnumi rūpintis, neteikė materialinio išlaikymo, todėl L. K. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. R. C. apie minėtą teismo sprendimą žinojo, tačiau lėšų sūnaus išlaikymui neteikė, niekur nedirbo, dažnai išgerdavo, susirasdavo pavienius darbus, o už gautą atlyginimą nusipirkdavo alkoholinių gėrimų. Laiką leido su draugais. R. C. kartais užsiregistruodavo darbo biržoje, tačiau, kiek jai žinoma, už neatvykimą būdavo išbraukiamas iš darbo biržos. Maždaug prieš 10 metų R. C. buvo sumuštas, patyrė galvos traumą, daryta galvos operacija, be to prieš kelis metus susirgo epilepsija, tačiau nežino kas minėtą ligą įtakojo, ar galvos trauma, ar dažnas alkoholio vartojimas. Be to, R. C. serga venų tromboze, jam sunku vaikščioti, nuo 2013 m. birželio mėn. R. C. pradėjo tvarkytis neįgalumo grupę, tačiau nebaigė, nes nebenuėjo pas paskirtus medikus. R. C. pats savimi nesirūpina, veda asocialų gyvenimo būdą. Kai R. C. nebegeria, V. C. priima pas save pagyventi. R. C. jokių pašalpų nėra gavęs, nes V. C. jį išlaikydavo. Susidariusio įsiskolinimo R. C. padengti negalės, nes nedirba. V. C. ryšį su vaikaičiu M. C. palaiko, pagal galimybes padeda materialiai (91-93 b. l.).

LR BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas - vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).

Teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama R. C. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaiko išlaikymas ir jo nemokėjo. Kaip matyti iš R. C. suformuluoto kaltinimo, jam inkriminuotos veikos padarymo laikas yra nuo 2001-07-01 iki 2007-11-01 ir nuo 2008-03-01 iki 2013-03-01. Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu tik dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, R. C. pinigus išskaičiuodavo iš algos (darbo laikas nuo 2007-10-08 iki 2008-03-19). Tais laikotarpiais kelis kartus registravosi darbo biržoje, bet išlaikymo tuo metu vaikui nemokėjo. Remiantis teismų praktika, atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. C., žinodamas apie pareigą materialiai išlaikyti vaiką ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti gaunant oficialias pajamas teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, dėl to nukentėjusioji L. K. buvo priversta kreiptis į antstolį, kad išlaikymas jų vaikui būtų išieškomas priverstinai; antstoliui negalint iš R. C. išieškoti lėšų vaikui išlaikyti, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, šią pareigą perkeliant valstybei. R. C. nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo sprendimą negalėjo teikti vaikui išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Taigi aptartos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. C. vengė pareigos pagal teismo sprendimus mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes, sąmoningai nemokėdamas išlaikymo, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Kaltinime nurodytu laikotarpiu vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę R. C., teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal LR BK 60 str. nenustatyta. R. C. nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs) (113-114 b. l.), padarė tyčinį trunkamojo pobūdžio nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (118-123 b. l.), šiai dienai nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje. Nesiima jokių priemonių tam, kad atlyginti žalą, kurią patiria nukentėjusioji nevykdant teismo sprendimo. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. C., kaip niekur nedirbančiam ir darbo biržoje neregistruotam asmeniui, straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurie priverstų kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

R. C. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (101 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Civilinio ieškinio nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. C. paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

R. C. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas