Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1176-590/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: e2A-1176-590/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42434-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: A. B., O. K.
Atsakovas: O. K.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1176-590/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42434-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; (S) 3.2.7.1.; 3.2.6.1.; 2.3.4.3.; 2.3.4.4.3.; 3.2.8.5.; 3.1.17

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ir O. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei O. K. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo ir atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui A. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki dukters pilnametystės arba iki Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, pinigus pervedant į atsakovės banko sąskaitą arba mokant grynaisiais pinigais. Nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo teikdavo dukrai išlaikymą: nuo 2009-11 iki 2013-12-31 atsakovei kas mėnesį mokėjo po 115,85 Eur, nuo 2013-12-31 iki 2014-02-01 – po 110,06 Eur, nuo 2014-01 iki 2014-12-31 – po 231,70 Eur, nuo 2015-01-01 iki 2015-04-31 – po 230 Eur, nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 – po 170 Eur, nuo 2015-08-01 iki 2016-08-31 – po 210 Eur, nuo 2016-09-01 iki 2017-07-01 – po 280 Eur, nuo 2017-07-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 2017-11-27 – po 150 Eur. Atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų dėl nepakankamo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo. Vaiko išlaikymui per mėnesį pakaktų 150 Eur. Atsakovės turtinė padėtis gera, todėl ji gali prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne suma. Išlaikymo įsiskolinimas mažintinas, nes ieškovas pagal atsakovės pateiktus paskaičiavimus teikė išlaikymą vaikui nuo pat jos gimimo. Ieškovas turi senyvo amžiaus tėvus ir pagal savo galimybes prisideda prie abiejų savo tėvų išlaikymo, paremia tėvus apie 200 Eur per mėnesį suma.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė: nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su motina: nustatyti atsakovės nurodytą ieškovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 450 Eur kiekvieną mėnesinį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskirti atsakovę nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

2.1. Ieškovas teikė dalį išlaikymo. Vidutiniškai ieškovas per mėnesį padengdavo 300 Eur vaiko poreikiams patirtų išlaidų. Dukrai devyneri metai, ji sparčiai auga, mokosi mokykloje, jai reikalinga priežiūra, rūpinimasis, lavinimas. Dukters išlaikymui per metus reikia 10 824 Eur, kas per mėnesį suapvalinus sudarytų 900 Eur. Maitinimas – 186 Eur/mėn., gyvenamojo būsto nuoma – 117 Eur/mėn., komunaliniai patarnavimai – 24 Eur/mėn., mokykla (mokykliniai reikmenys, uniforma, kuprinė, knygos, kanceliarinės prekės) – 45,83 Eur/mėn., mokykla (prailginta grupė) – 33,75 Eur, mokykla (įvairios rinkliavos) – 25 Eur/mėn., baseinas – 60 Eur/mėn., gimnastika – 30 Eur/mėn., dainavimas – 20 Eur/mėn., auklė (vasaros metu plius stovykla) – 145 Eur/mėn., gydymas (vaistai, vitaminai, masažai) – 50 Eur/mėn., drabužiai (be lauko drabužių) – 58,33 Eur/mėn., drabužiai (striukės, kombinezonai) – 60 Eur/mėn., batai – 27 Eur/mėn., išlaidos asmeninei higienai (muilas, šampūnas, kremai) – 15 Eur/mėn., laisvalaikio praleidimas (žaislai, draugų gimtadieniai, šventės, filmai, teatrai, kitos pramogos) – 40 Eur/mėn., vaiko gimtadienio šventė – 230 Eur, kitos niekur nepriskirtos išlaidos (atostogos, kuro išlaidos) – 25 Eur. Abu tėvai privalo vienodai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Ieškovas sveikas, darbingo amžiaus. Atsakovė turi didesnių finansinių, laisvalaikio, energijos ir kitų su vaiku susijusių kaštų, dukros išlaikymui ieškovas turėtų skirti po 450 Eur per mėnesį. Ieškovas 2017-10-16 už liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį pervedė tik 600 Eur, o 2017-11-13 pervedė 150 Eur už lapkričio mėnesį, t. y. už kiekvieną mėnesį skirdamas po 150 Eur. Kadangi dukrai išlaikyti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 900 Eur, ieškovas dukrai išlaikyti skirdavo 300 Eur, todėl už 2017 m. liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir lapkritį iš atsakovo priteistina likusi jo nesumokėta išlaikymo dalis.

2.2. Kainos nuolat auga, vaikui nieko negaili, perka viską, ko tik mergaitė nori ir tik pačios geriausios kokybės. Auklės išlaidos palaipsniui mažėja, nes mažėja valandų skaičius, kuomet reikia vaiką auklei palikti. Laukiasi antro vaiko nuo kito vyro. Atsakovė turi nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, baigusi profesinius kirpėjos mokymus, dirba kirpėja-įvaizdžio dizainere. Darbo užmokestis per mėnesį svyruoja nuo 2 000 iki 2 500 Eur. Kreditų neturi. Valstybinio darželio negavo, vaikas lankė privatų darželį, išlaidas dengė abu su ieškovu po lygiai, sumos privataus darželio ar auklės buvo apylygės. Valstybinį darželį gavo 2015 m. rugsėjo mėn., bet auklė buvo reikalinga, kad paimtų vaiką iš darželio ir su ja pabūtų, kol ji grįš iš darbo. Specialių poreikių vaikas neturi. Nuomojasi trijų kambarių butą su visais patogumais. Mergaitė lanko valstybinę mokyklą. Vairuoja vyro automobilį. Oficialūs duomenys neatspindi tikrosios ieškovo turtinės padėties, nes esant nedidelėms ieškovo pajamoms jis sugebėjo prie dukters išlaikymo prisidėti pakankamai didele suma. Ieškovas turėjo pajamų akcijoms įsigyti, prabangiems austrių ir šampano barams atidaryti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovės 2018-04-23 sudaryta sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir civilinė byla dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nutraukta (El. b. t. 2, b. l. 26–29). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 nutartis įsiteisėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2017-11-27 iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas sumokant už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, nepilnametės išlaikymui priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista suma uzufrukto teise disponuoja atsakovė; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1 284 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 60 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo ir atsakovės O. K. į valstybės biudžetą po 3,32 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovui 56 Eur žyminio mokesčio permokos; grąžino atsakovei 56 Eur žyminio mokesčio permokos.

5. Apylinkės teismas nustatė, jog šalys, būdamos ne santuokoje, susilaukė dukters. Vaikas gyvena kartu su atsakove, kuri sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Nepilnametė specialių poreikių neturi. Atsakovė 2018-08-31 pasirašė sutartį 2018–2019 mokslo metams su (duomenys neskelbtini), vieno mėnesio baleto mokymo užsiėmimų kaina 50 Eur. Atsakovė 2017-09-11 pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vaikų muzikos studija (duomenys neskelbtini), vadovui mokamas 20 Eur per mėnesį mokestis. Atsakovė 2017-09-11 pasirašė Ugdymo sutartį su trenere E. Z., mėnesio mokestis trenerei 30 Eur. Atsakovė 2016-07-07 pasirašė neterminuotą Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Impuls LTU“, kuriame už plaukimą moka fiksuotą 60 Eur per mėnesį įmoką. Atsakovė 2016-09-22 pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nuomos mokestis – 350 Eur per mėnesį. Už 2017 komunalinius patarnavimus vidutiniškai moka 69,11–79,03 Eur. Ieškovas nuo 2018-07-04 registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat gavo išmokas. Nuo 2017-01-03 iki 2017-12-30 vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Atsakovės 2017 m, metinės pajamos – 43 800 Eur. Šalys nuosavybes teise neturi nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto, taip pat neuri ir kreditorinių įsipareigojimų. Abu turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. Sprendė, jog ieškovo gaunamos pajamos dėl laikino darbo netekimo yra sumažėjusios, atsakovės per mėnesį gaunamos pajamos ženkliai viršija vidutines šalyje gaunamas pajamas. Sprendė, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

6. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl išlaidų maistui ir vaiko lankomiems būreliams, tačiau šalys nesutaria dėl auklės išlaidų. Į bylą nepateikti dokumentai patvirtinantys, kokį atlygį ir už kokį laiką atsakovė mokėjo auklei. Atsakovės nurodytos auklės išlaidos (145 Eur/mėn.), kai tuo pačiu metu išlaidų pobūdžio lentelėje nurodoma, kad mergaitė mokykloje lanko prailgintą grupę, už kurią mokami 45 Eur/mėn., apylinkės teismo vertinimu, paneigė auklės būtinumą devynerių metų vaikui, lankančiam mokyklą ir prailgintą grupę mokykloje. Išlaidos mokyklai pernelyg didelės. Pradinių klasių mokinei kanceliarines prekes galima pirkti ne specializuotoje raštinės reikmenų parduotuvėje. Sprendė, kad vardinis „Adidas“ sportinis kostiumas, ypatingai stilingos kepuraitės su tinkleliu už 35 Eur, kašmyro vilnos kaklaskarės už 12,50 Eur, auskarų už 84 Eur parduotuvėje „Gold & Silver”, akmens gaminių parduotuvėje UAB „Geloma“, laikrodžio vaikams su GPS už 119 Eur ir panašios prabangos prekės nėra būtinieji vaiko poreikiai. Atsakovė prie gydymui skirtų išlaidų nurodo išlaidas masažams, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad mergaitei dėl kokių nors sveikatos sutrikimų masažai būtini masažai. Vertino, kad kiekvieną mėnesį devynerių metų vaikui, lankančiam du tris užklasinius būrelius, papildomai skirti po 40 Eur laisvalaikio praleidimui, o vaiko gimtadienio šventei skirti 230 Eur neatitinka protingumo principų. Sprendė, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Sprendė, kad išlaikymui priteistina po 225 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui 2017-11-27, iki vaiko pilnametystės.

7. Nustatė, kad šalys nebuvo nusistačiusios konkretaus teikiamo išlaikymo vaikui dydžio, atsakovė atlikdavo vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimus, o ieškovas sumokėdavo atsakovės nurodytas sumas. Priekaištų ieškovui dėl nepakankamo teikiamo išlaikymo atsakovė neturėjo. Tai, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Sprendė, kad ieškovas vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Kadangi šalys nebuvo nusistačiusios konkrečios per mėnesį vaikui teiktino išlaikymo sumos, atsakovė neteikė įrodymų, kokie buvo mergaitės poreikiai 2017 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, taip pat nėra įrodymų apie šiuo laikotarpiu patirtas mergaitės išlaikymo išlaidas, todėl apylinkės teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas neįrodytas.

8. Nustatė, kad šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.). Ieškovas iš viso sumokėjo 76 Eur žyminio mokesčio, ieškovo permoka už ieškinio reikalavimus – 1 Eur. Ieškovas patyrė 700 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 568 Eur atstovavimo išlaidų. Šalys ginčą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo išsprendė taikiai, todėl šalims grąžinama 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. po 56 Eur kiekvienam. Atsakovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, priešieškinį patenkinus iš dalies ir atėmus ieškovo 1 Eur žyminio mokesčio permoką iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 60 Eur žyminio mokesčio. Kadangi patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų yra 50 proc., priteisė kiekvienai šaliai iš kitos šalies po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 350 Eur ieškovui iš atsakovės ir 1 284 Eur atsakovei iš ieškovo. Teisme patirtos 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Aptartos išlaidos susidarė dėl abiejų šalių procesinių dokumentų ir teismo dokumentų siuntimo, teismas išlaidų sumą padalina per pusę kiekvienai šaliai, t. y. po 3,32 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir palikti ieškovą ir atsakovę prie savo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dalis ginčo buvo išspręsta taikos sutartimi. Atitinkamai, dalis ginčo buvo išspręsta pirmosios instancijos teismui nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Šalys sudarytoje taikos sutartyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neaptarė. Visos šalių bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos šalių reiškiant argumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turėjo būti nepaskirstytos, t. y. šalys ginčo dalyje turėjo likti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas 2018-09-25 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Ieškovas sąmoningai bylą nagrinėjančiam teismui neteikė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ginču dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi jos jau buvo išspręstas teismo. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-10-16 sprendimu buvo sprendžiamas tik ginčas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, tokia ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma laikytina protinga. Atsakovė 2018-09-24 pateikė teismui prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 2 568 Eur sumoje, kas neatitinka galutinio ginčo sudėtingumui. Atsakovė ir pati nurodė, kad 2 568 Eur bylinėjimo išlaidų sumą sudaro ne tik su ginčo dalimi dėl išlaikymo dydžio nustatymo susijusios išlaidos, tačiau ir kitos išlaidos. Didžioji dalis atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų buvo susijusios su bendravimo tvarkos nustatymo klausimais.

Atsiliepimas

10. Atsakovė ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, t. y. su dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais reikalavimais, kuriuos bylos šalys dar bandė išspręsti iki teismo. Iš bylos eigos matyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas byloje buvo daug sudėtingiau ir ilgiau sprendžiamas, reikalaujantis didesnių laiko ir ekonominių sąnaudų, o tuo tarpu bylos dalis, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis pasirašant bendravimo su vaiku tvarką buvo galima išspręsti dar iki teismo, teisme buvo pakankamai greitai išspręsta. Ieškovas pats pripažino, jog dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo reikalingumo kreiptis į teismą, o ginčas, spręstinas teisme, apėmė tik išlaikymo dydžio klausimą. Ginčo dėl bendravimo tvarkos perkėlimas į teismą buvo naudota kaip papildoma spaudimo atsakovei priemonė. Mediacijoje šalys turėjo 2 posėdžius. Mediacija užbaigta ieškovui iš jos pasitraukus. Atsakovė daug laiko praleido siekdama taikiai išspręsti ginčą dėl vaiko išlaikymo. Ieškovo elgesys, kuomet netiko nei vienas iš siūlytų taikių ginčo sprendimo būdų rodo bylos vilkinimą. Iki 2018-04-23 teiktos teisinės paslaugos apėmė abu ginčo klausimus, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ginčui reikalaujant daug mažiau laiko ir pastangų, lyginant su išlaikymo ir jo dydžio klausimu. Nuo 2018-04-25 visos teisinės paslaugos buvo teiktos ir išlaidos patirtos sprendžiant išimtinai su vaiko išlaikymu susijusį klausimą. Ieškovo 2018-09-18 ataskaitoje už suteiktas teisines paslaugas išskirta: 2017-11-23/2017-12-13 teisinės paslaugos, susijusios su ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimu, o šių procesinių dokumentų sudėtinė dalis tai pat yra ir dėl vaiko bendravimo tvarkos klausimo; b) 2018-04-12 už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, kuriame, kaip pirmajame teismo posėdyje, buvo nagrinėjami visi pareikšti byloje reikalavimai ir klausimai, o ne tik susiję su išlaikymo dydžio klausimu. Byla nebuvo sudėtinga, tačiau ginčo objektas, susijęs su vaiko išlaikymu, pareikalavo didelių laiko sąnaudų. Būtent dėl ieškovo veiksmų atsakovė buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisto po 225 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl nepriteisto išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš ieškovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodomomis aplinkybėmis bei argumentais.

11.1. Pasisakydama dėl įrodinėjimo ir motyvavimo nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo taisykles, šalių lygiateisiškumo principą, nenustatė visų bylai reikšmingų faktų. Teismas kritikavo pozicijas, kurioms ieškovas neprieštaravo. Abejones išlaidų pagrįstumo turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.

11.2. Pasisakydama dėl išlaidų, būtinų užtikrinti vaiko vystymosi sąlygas, nurodė, jog atsakovė pateikė lentelę su detalizuotomis išlaidomis, reikalingomis vaiko poreikiams tenkinti. Per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga suma sudarytų 902 Eur, todėl iš ieškovo prašė priteisti ½ dalį – 450 Eur. Kai kurioms išlaidoms pateikti jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės, kadangi ne visur išduodami čekiai (vaiko mokyklos rinkliavos už pratybas, įvairias išvykas, ekskursijas, už auklės išlaidas, prailgintos dienos grupę). Nei atsakovės paaiškinimų, nei jos pateiktų rašytinių įrodymų ieškovas neginčijo. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į atsakovės priešieškinį, kas teismu praktikoje vertintina kaip reikalavimų pripažinimas. Posėdžių metų ieškovas dėl atsakovės pateiktų įrodymų neprieštaravo, jų neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė. Ieškovas neteikė skaičiavimų ar įrodymų dėl vaikui reikalingų išlaidų dydžio, nenuginčijo atsakovės pateiktų duomenų. Atsakovas kėlė ginčą tik dėl auklės išlaidų. Posėdžio metu ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais, kad išlaikymui atsakovės prašoma suma yra per didelė. Vaikui buvo ir yra samdoma auklė. Vaikui lankant mokyklą, auklės paslaugomis yra naudojamasi 2-3 kartus per savaitę vaiką paimti iš mokyklos prailgintos grupės, parvesti vaiką namo ir pabūti su ja iki kol grįš atsakovė iš darbo, padedant paruošti pamokas, pagaminant valgyti, taip pat auklės paslaugos reikalingos siekiant užtikrinti vaiko galimybę lankyti būrelius, vaikui susirgus. Atsakovė laukiasi antros atžalos, kas taip pat nepašalins auklės samdymo. Jei tokią pareigą dažniau atliktų vaiko tėvas, tuomet ir auklės paslaugų reikėtų mažiau. Ir nors vaikui augant ateityje auklės poreikis išnyks, tačiau atsiras poreikis korepetitoriams. Atsakovės ieškovui siųsti sąrašai dėl išlaidų, pagal kuriuos ieškovas būdavo informuojamas ir apie išlaidas auklei, dėl kurių neprieštaravo ir visuomet jas apmokėdavo. Neaišku dėl kokių priežasčių teismas teigdamas, kad išlaidos mokyklai yra pernelyg didelės, vertino tik vieną iš visos eilės atsakovės pateiktų įrodymų – UAB „Carlot Lt“ kvitą tuo pačiu argumentuodamas, kad pradinių klasių mokinei kanceliarines prekes galima pirkti ne specializuotoje raštinės reikmenų parduotuvėje. Atsakovė pateikė įrodymus, kad kanceliarinės prekės būdavo perkamos įvairiose parduotuvėse. Atsakovė siekė daiktus vaikui pirkti su nuolaida. Įstatymai nereguliuoja, kokiose parduotuvėse privalo būti apiperkamas vaikas; nėra duomenų, kad aptartoje parduotuvėje prekės brangesnės, nei kitose; tai, kad vaikas mokosi pradinėse klasėse nereiškia, kad jam reikia pirkti pigiausias priemones. Atsakovė suvestinėje lentelėje apskaičiavo per metus reikalingą sumą ir ją padalino iš mėnesių skaičiaus. Tai, kad vaikui perkami firminiai daiktai, savaime nesuteikia pagrindo manyti, kad tai nėra būtini vaikui daiktai. Tiek sportinis kostiumas, tiek sportiniai batai reikalingi. Kepurės ir šaliko turėjimas kiekvienam vaikui yra būtini, o ne prabangos daiktai. Vaikas linkęs į plokščiapėdystę, todėl siekiant užkirsti kelią plokščiapėdystės vystymuisi, reikalingi batai su supinatoriais, kas sąlygoja didesnę jų kainą. Akmens gaminiai parduotuvėje UAB „Geloma“ kainavo 7,40 Eur ir jie buvo reikalingos dailės ir technologijų pamokoms. Laikrodis su GPS Gudrutis buvo įgytas su tikslu, kad visuomet būtų aiški vaiko buvimo vieta bei galimybė paskambinti į šį laikrodį ir iš jo. Galimybė susisiekti telefonu yra ne prabangos, o būtinumo prekė. Naujais 2018–2019 mokslo metais vietoj gimnastikos buvo pradėta lankyti baleto akademija, kiti du būreliai išliko tie patys. Būreliai buvo pasirinkti šalių sutarimu. Dėl plokščiapėdystės ir pečių asimetrijos vaikui buvo atliekami masažai, dėl kurių reikalingumo ieškovas ginčo nekėlė. Tai, kad vaiko tėvai sprendžia teisines problemas nereiškia, kad tai turi lemti vaiko kultūrinio ir laisvalaikio praleidimo atsisakymą. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaiko gimtadienio šventimas būtinas vaiko poreikiams tenkinti, todėl gimtadienio eliminavimas iš būtinų vaiko poreikių neteisingas.

11.3. Pasisakydama dėl proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties nurodė, jog ieškovas, turėdamas pareigą teikti įrodymus, nevykdė teismo 2018-04-12 protokoline nutartimi priimto įpareigojimo pateikti duomenis apie ieškovo turimus vertybinius popierius, akcijas laikotarpiu nuo 2017-07 mėn. iki užklausimo dienos, slėpė duomenis apie turimą turtą ir pajamas. Atsakovės žiniomis, ieškovas yra įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas. Dviejų metų laikotarpyje įkurti dvi įmones, įrengti patalpas ir vykdyti veiklą Vilniaus centre / senamiestyje reikalauja nemažai išlaidų ir reikalinga turėti pakankamai kapitalo. Ieškovas visuomet vaikui išlaikyti skirdavo lėšų daugiau, nei leisdavo jo oficialios pajamos. Daugiau kaip 4 metus ieškovas oficialiai nedirbo, pajamų negavo, tačiau tuo laikotarpiu visuomet skyrė vaikui išlaikymą. Teismas nebuvo aktyvus, pasyviai reagavo į atsakovės teikiamus ar prašomus išreikalauti įrodymus ir net į ieškovo teismo įpareigojimų netinkamą vykdymą, tokiu būdu neišsiaiškindamas ieškovo tikrosios finansinės padėties. Ieškovas 2018-06-11 nuosavybės teise įsigijo 3 kambarių butą Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 76 000 Eur, buto įsigijimui paimdamas paskolą. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Ieškovo finansinė padėtis geresnė, nei jis deklaruoja.

11.4. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog apytiksliai per mėnesį ieškovas sumokėdavo 300 Eur. 2017 m. spalio mėnesį ieškovas nebuvo sumokėjęs atsakovei už keletą mėnesių (liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį). Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 900 Eur suma, todėl atsakovė laiko, kad ieškovas už 2017 m. liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį ir lapkritį pervedė tik dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Aplinkybė, kad ieškovas mokėdavo vaikui apytiksliai 300 Eur rodo, kad ieškovui buvo žinomas reikalingas vaiko išlaikymui dydis. Ieškovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį, iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. nenustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba ieškovo finansinės galimybės teikti jo nurodomą 150 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Šalių vaiko poreikius ir ieškovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko ieškovui tenkantis 450 Eur per mėnesį išlaikymas. Atsakovė pateikė įrodymų, apimančius ginčo laikotarpį.

Atsiliepimas

12. Ieškovas atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.

12.1. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo nurodė, kad atsakovė nenurodė kasacinio teismo praktikos, kurią pažeidė, ar nuo kurios nukrypta sprendime. Atsakovė neįvardijo konkrečių įrodymų, kuriuos teismas netinkamai vertino ir arba atsisakė vertinti, nenurodė kokių būtent aplinkybių neištyrė arba ištyrė netinkamai. Dvi civilinės bylos, kurios buvo pradėtos pagal ieškovo ir atsakovės savarankiškus ieškinius, 2017-12-27 teismo nutartimi buvo sujungtos į vieną bylą, todėl ieškovas teismo posėdžio metu prašė jo ieškinį laikyti taip pat ir atsiliepimu į atsakovės priešieškinį. Pagrindiniu atsakovės prašomo priteisti išlaikymo sumą įrodymu buvo ir yra asmeniškai atsakovės surašyta išlaidų pobūdžio lentelė, tačiau atsakovė nepateikė didžiosios dalies lentelėje nurodytų išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė visų nurodytų vaiko poreikių išlaidų. Teismas pasisakė dėl šalių tarpusavio santykių, ištyrė ieškovo mokėto išlaidymo dydžio istoriją, nustatė vaiko poreikius, detaliai pasisakė dėl kiekvieno vaiko išlaidų punkto bei plečiamai motyvavo nustatyto vaiko išlaikymo dydį.

12.2. Pasisakydamas dėl išlaidų, būtinų užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius, nurodė, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog išlaidų suma, būtina užtikrinti būtiniesiems vaiko poreikiams, yra 900 Eur/mėn. Atsakovė pakartotinai dėsto deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl auklės poreikio. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių naudojimąsi auklės paslaugomis ir šių išlaidų dydį. Vaikas lanko mokyklą bei prailgintą grupę, taip pat turi senelius iš abiejų tėvų pusių bei tarp tėvų yra sudaryta sutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti auklės paslaugų poreikiu. Atsakovės bandymas selektyviai vertinti teismo sprendimą ir už ieškovą tvirtinti, jog dėl tam tikrų išlaidų ir jų dydžio nėra ginčo yra laikytinas nepagrįstu. Ieškovas neneigia, jog apranga, laisvalaikis, mokykla yra vaiko būtinieji poreikiai, tačiau nesutiktina su atsakovės pateiktų išlaidų šiems poreikiams tenkinti paskaičiavimu. Tikroji išlaidų suma, skiriama būtiniesiems vaiko poreikiams, visada buvo apie 400 Eur/mėn. Ieškovas nuo dukters gimimo momento teikė dukrai išlaikymą. Atsakovei supažindinus ieškovą su sąrašu, kuriame ji surašydavo stambiąsias vaikui reikalingas patirtas išlaidas, ieškovas jas visada apmokėdavo. Vaikas nuo 2015-08-01 jau lankė darželį, nuo 6 metų vaikas lankė mokyklą. Vaiko lankomų būrelių skaičius išliko nepakitęs. Apie dukters grėsmę plokščiapėdystei tėvai jau žinojo ir pirko avalinę atsižvelgdami į šią aplinkybę. Vaiko būtinieji poreikiai išliko iš esmės nepakitę nuo 2015-08-01. Atsakovė nurodė, jog ji vaikui nieko negaili, todėl ji perka viską, ko tik mergaitė nori ir tik pačios geriausios kokybės, kas reiškia, jog 240 Eur/mėn. užteko ne tik minimaliems būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau iš esmės visiems vaiko norams tenkinti ir pačioms brangiausioms prekėms įsigyti. Dirbtinai užkeldama prašomo priteisti išlaikymo vaikui sumą atsakovė siekia savo asmeninės naudos. Atsakovė nurodė, jog perka kokybiškas prekes su intencija, jog vaikas prekės nešios arba naudos kelis sezonus (laikrodis, aukso auskarai, kašmyro šalikas, vardinis „Adidas“ sportinis kostiumas ir kt.), tačiau lentelėje nurodė, kad 450 Eur/mėn. iš ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma paskaičiuota taip, lyg visos šios prekės yra perkamos kartą į metus.

12.3. Pasisakydamas dėl finansinės padėties teigė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovas yra dviejų juridinių asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas, dėl to tikrosios jo pajamos yra didesnės nei deklaruojamos, bei tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų apie šių įmonių turimas akcijas nepagrįsti. Vykdydamas 2018-04-12 teismo įpareigojimą ieškovas 2018-09-19 pateikė teismui duomenis apie tai, kad nuo 2018-07-04 yra registruotas darbo biržoje bei duomenis, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) duomenų pateikimo dieną yra vykdomos bankroto procedūros. Abi bendrovės bankrutavusios. Ieškovas, kaip akcininkas, neturi galimybės gauti dividendų iš jau bankrutavusių juridinių asmenų. Atsakovė nutyli, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018-06-12, t. y. laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-28, kai ieškovas dar dirbo nebankrutavusioje (duomenys neskelbtini) ir jo darbo užmokestis sudarė 2 994,07 Eur. Tuometinis ieškovo darbo užmokestis buvo pakankamas paskolai gauti, tačiau ieškovo finansinė padėtis vėliau iš esmės pasikeitė. Nekilnojamasis turtas savaime nepadidina ieškovo mokumo galimybės, priešingai, ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą pasiimdamas paskolą banke. Tai reiškia, jog ieškovui atsirado prievolė mokėti periodines paskolos įmokas, o ieškovo įsigytas nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui kaip paskolos grąžinimo garantas. Reikšminga aplinkybė, ar turtas įsigytas už savas, ar už skolintas lėšas. Kai turtas įgyjamas už skolintas lėšas, turtą įgijusiam asmeniui tenka prievolė kreditą gražinti, taigi įgydamas turtą tokiu būdu, asmuo prisiima prievole mokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas. Tai reiškia, jog mažėja asmens pajamų dalis. Didelės skolos egzistavimas blogina to asmens turtine padėti, todėl turto turėjimo ir skolos egzistavimo balansas duoda pagrindą spręsti, jog dalyje, kurioje turtas įgytas kreditan, asmens turtinė padėtis iš esmės nėra pagerėjusi.

12.4. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad ieškovas apmokėdavo atsakovės pateiktus paskaičiavimus dėl vaiko išlaidų. Ieškovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Šalys nebuvo nusistačiusios konkretaus teikiamo išlaikymo vaikui dydžio, o atsakovė nepateikė išlaidų už konkretų laikotarpį. Ieškovo teikto išlaikymo visada pakako ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau jo pakako visiems vaiko norams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Apeliaciniais skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteisto nuolatinio periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, išlaikymo įsiskolinimo bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2018-11-14 išrašus apie ieškovo valdomą nekilnojamąjį turtą, šalių susirašinėjimą trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis (angl. short message service) (toliau – SMS) bei medicininius išrašus iš nepilnamečio vaiko sveikatos istorijos (El. b. t. 3, b. l. 104–113). Prašymą grindė tuo, kad teismui nepakako įrodymų dėl vaiko sveiktos ir reabilitacijos (masažų) reikalingumo, auklės reikalingumo, ieškovo finansinės padėties. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas prašė naujų įrodymų neprijungti, kadangi atsakovės įrodymai yra nenauji ir atsakovė turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė neatskleidė kokią reikšmę jos teikiami įrodymai gali turėti bylai. Aplinkybių, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, nėra.

17. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė prašomus prijungti įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame iš esmės pasisakė dėl prašomų prijungti įrodymų. Pateikti dokumentai nedidelės apimties, atsakovė prideda naujus įrodymus paneigti apylinkės teismo sprendimo motyvus dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos bei vertinami iš esmės.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

18. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvais dėl iš ieškovo priteisto 225 Eur nuolatinio periodinio išlaikymo dydžio iki vaiko pilnametystės, o taip pat dėl nepriteisto 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusį už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

19. Atsakovė teigė, kad apylinkės teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, kritikavo įrodymus, dėl kurių ieškovas neteikė prieštaravimų, pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles.

20. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

21. Atsakovė teigė, kad ieškovas neteikė atsiliepimo į jos priešieškinį, todėl laikytina, kad ieškovas pripažino atsakovės priešieškinyje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Nustatyta, kad byla buvo pradėta pagal ieškovo ieškinį, kuriame ieškovas prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką ir priteisti iš ieškovo dukrai 150 Eur nuolatinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (El. b. t. 1, b. l. 47–57). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2018-09-26, taip pat prašė priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 150 Eur išlaikymą, o su priešieškiniu nesutiko nurodydamas, kad 900 Eur išlaikymo suma neobjektyvi (El. b. t. 3, b. l. 76–77, garso įrašo takelio 00:14:00–00:30:30). Aptariamame posėdyje ieškovo atstovas ginčijo atsakovės prašomas priteisti sumas auklei, būsto išlaidoms, teikė argumentus dėl šalių finansinės padėties. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog byloms šalims buvo aiški ginčo esmė – priteistino išlaikymo dydis. Tokia aplinkybė rodo, jog ieškovui ir neteikus atsiliepimo priešieškinį atsakovei tiek iš ieškinio, kuris buvo patikslintas, tiek iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo atstovo paaiškinimų, atsakovė suprato, kad ieškovas nesutinka su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo dydžio. Negalima teigti, jog ieškovas, nepateikęs atsiliepimo į priešieškinį, pripažino atsakovės prašomas priteisti sumas, kadangi bylos eiga rodo priešingai – šalys viso proceso pirmosios instancijos teisme metu ginčijosi būtent dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nors ieškovas ir nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, tačiau teismo posėdyje davė paaiškinimus dėl priešieškinio nepagrįstumo.

22. Nors atsakovė teigė, kad apylinkės teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau nenurodė kokių konkrečiai. Nesant konkrečių atsakovės argumentų, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovė nepagrindė, jog apylinkės teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su tam tikrų įrodymų vertinimu, ar su priteisto išlaikymo dydžiu, nereiškia, kad apylinkės teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovė teigia, kad apylinkės teismas kritikavo tuos įrodymus, dėl kurių ieškovas neteikė prieštaravimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas išaiškinęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, nutarties 56 punktas). Tai reiškia, jog tarp šalių kilus ginčui dėl priteistinos išlaikymo sumos, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti ir tuos įrodymus, dėl kurių ginčo šalys plečiamai nepasisakė. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas neaptarė kokios nors vaiko poreikių lentelėje nurodytos eilutės, ar neginčijo konkrečios sumos pagrįstumo, nesant ieškovo aiškiai nurodyto pritarimo konkrečiai sumai, nereiškia, jog apylinkės teismas neturi teisės sukritikuoti atsakovės pateiktų įrodymų. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas visus byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl konkrečių vaiko poreikių ir tokiam poreikiui tenkinti prašomos priteisti sumos, kurios ieškovas neginčijo, tačiau apylinkės teismas būtų tokios konkrečios sumos nepriteisęs. Aplinkybė, jog apylinkės teismas pasisakė ir dėl tų byloje esančių įrodymų, kurių ieškovas nekritikavo, rodo tai, kad apylinkės teismas itin išsamiai bei atidžiai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovė nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles, tačiau nenurodė, kokią konkrečiai įrodinėjimo pareigos taisyklę apylinkės teismas būtų pažeidęs. Dėl kitų įrodymų, kuriais remiantis buvo priteistas išlaikymas bei nepriteistas išlaikymo įsiskolinimas, vertinimo apeliacinės instancijos teismas pasisakys vertindamas įrodymus, susijusius su priteistinu nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu bei įsiskolinimu.

23. Apibendrinant išdėstytą, atsakovės argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

24. Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu apylinkės teismas iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisė 225 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą iki dukros pilnametystės, kasmet išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (El. b. t. 3, b. l. 78–85). Atsakovės teigimu, kadangi šalių dukrai per mėnesį išlaikymui būtina skirti 900 Eur, iš ieškovo turėjo būti priteistas 450 Eur per mėnesį išlaikymas.

25. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti; teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui; protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai; vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims; svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę; tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan.; proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius; teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, nutarties 51–56 punktai).

26. Atsakovė įrodinėjo, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga apie 900 Eur. Apylinkės teismas sprendė, kad šalys turi vienodą pareigą išlaikyti vieną savo nepilnametį vaiką, todėl išlaikymui iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisė periodinėmis kasmėnesinėmis po 225 Eur išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tokia aplinkybė reiškia, kad apylinkės teismas nustatė, jog nepilnametės poreikiams tenkinti per mėnesį būtina skirti 450 Eur. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad tikroji išlaidų suma, skiriama būtiniesiems vaiko poreikiams, visada buvo apie 400 Eur/mėn. Tai reiškia, jog ir apeliacinio proceso metu šalys ginčijasi dėl konkrečios išlaidų sumos, reikalingos dukros išlaikymui per mėnesį, todėl vertintinos ne tik tos išlaidos, kurios aptariamos apeliaciniame skunde, visos išlaidos, kurios grįstos vaiko poreikių lentelėje.

27. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė teikė skaičiavimus, kuriais grindė apie 900 Eur išlaidas mėnesiui, kuris turi būti skirtas dukros išlaikymui (El. b. t. 1, b. l. 84–85; t. 2, b. l. 37–38, 51–52). Atsakovė nurodė tokius dukros poreikius vienam mėnesiui: maitinimas – 186 Eur, gyvenamojo būsto nuoma – 117 Eur, komunaliniai patarnavimai – 24 Eur, mokykla – 45,83 Eur, mokykla (prailginta grupė) – 33,75 Eur, mokykla (įvairios rinkliavos) – 25 Eur, baseinas – 60 Eur, gimnastika – 30 Eur, dainavimas – 20 Eur, auklė (vasaros metu plius stovykla) – 145 Eur, gydymas (vaistai, vitaminai, masažai) – 50 Eur, drabužiai (be lauko drabužių) – 58,33 Eur, drabužiai (striukės, kombinezonai) – 60 Eur, batai – 27 Eur, išlaidos asmeniniai higienai (muilas, šampūnas, kremai) – 15 Eur, laisvalaikio praleidimas (žaislai, draugų gimtadieniai, šventės, filmai, teatrai, kitos pramogos) – 40 Eur, vaiko gimtadienio šventė – 230 Eur, kitos niekur nepriskirtos išlaidos (atostogos, kuro išlaidos) – 25 Eur.

28. Vaiko poreikis maistui įrodinėtas pateikiant kvitus iš maisto prekių parduotuvių, tačiau įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip maistas, mokyklinėms prekėms neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Iš pateiktų prekių kvitų neįmanoma nustatyti, kokios prekės buvo pirktos vaiko poreikių tenkinimui, kokios – kitų asmenų. Vertinama, kad 150 Eur išlaidos maistui yra protingos. Būsto nuomos įmokos fiksuotos, nepriklausančios nuo atsakovės išlaikytinių skaičiaus. Nepilnamečio būtinaisiais poreikiais pripažįstamos padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko gimimo padidėjusios komunalinių patarnavimų sąnaudos. Atsakovė nepateikė tikslių skaičiavimų, kiek išlaidos komunaliniams patarnavimams padidėjo būtent dėl dukros poreikių tenkinimo, todėl laikytina, jog 40 Eur suma yra racionali. Išlaidų būreliams ieškovas neginčijo, todėl laikytina, jog atsakovė įrodė, kad vaiko būreliams išleidžia 110 Eur (60 Eur baseinas + 30 Eur gimnastika + 20 Eur dainavimas = 110 Eur). Ieškovas nesutiko su išlaidoms auklei, t. y. 145 Eur per mėnesį, arba 12 Eur per dieną. Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų kokį atlygį ir už kokį laiką atsakovė mokėjo auklei, be to, auklės poreikio būtinumą paneigia tai, kad dukra mokykloje lanko prailgintą grupę. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, jog auklės būtinumas neįrodytas. Nepilnametė lanko prailgintą mokyklos grupę, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarka. Nesant objektyvios galimybės pasiimti nepilnametę iš mokyklos motinai, nepilnamete dukra privalo pasirūpinti tėvas. Sutinkama ir su ieškovo argumentais, jog atsakovė nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti auklei mokėtinas sumas. Atsakovė nurodė, jog nebelikus auklės poreikio atsiras poreikis korepetitoriams, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad teismas priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, tačiau nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokių išlaidų pagrindžiančių įrodymų, kadangi išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo ir vėliau, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 straipsnis). Atsakovė negali žinoti, ar dukrai bus ateityje reikalingi korepetitoriai, kadangi tai priklausys nuo pačios dukros gabumų, kurie išryškės ateityje.

29. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo sukritikuotomis 46 Eur per mėnesį patiriamomis išlaidomis mokyklai, taip pat išlaidoms sportiniam kostiumui bei sportiniam inventoriui iš parduotuvės „Sportland“, kepuraitės su tinkleliu, kašmyro vilnos kaklaskarei, papuošalams, GPS (angl. global positioning systrem, liet. padėties nustatymo sistema) laikrodžiui. Vaiko poreikiai rūbams, avalynei ir kitoms prekėms įrodinėti pateikiant kvitus ir maisto prekių parduotuvių, tačiau įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius, tokius kaip poreikis avalynei bei rūbams, mokyklinėms prekėms neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos. Kolegijos vertinimu, 50 Eur rūbams bei avalynei šalių nepilnamečiam vaikui yra protingos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog atsakovės pateikti prekių kvitai rodo, kad atsakovė linkusi tenkinti ne tik būtinuosius poreikius. Kolegija nesutinka su atsakove, jog GPS laikrodis devynių dešimties metų vaikui yra būtina prekė. Vaiko pretenzijos į prabangą gali būti tenkinamos tik tuomet, jeigu tėvų (tėvo ar motinos) turtinė padėtis tai leidžia, tačiau reikalauti iš kito tėvo prisidėti prie prabangos prekių pirkimo šiuo atveju būtų neracionalu. Teismas plačiau dėl kiekvieno sportinio kostiumo, batų ar konkrečių papuošalų, aptartų apeliaciniame skunde, nepasisako, kadangi, viena vertus, aptartos prekės buvo pirktos ne nuolat, kita vertus, būtinieji vaiko poreikiai nebūtinai turi būti tenkinami perkant garsių prekių ženklų daiktus, kadangi galimos ir alternatyvos. Sutiktina ir su atsakove, jog tam tikrais atvejais galima įsigyti įvairių, net ir garsių prekių ženklų, daiktų su įvairiosiomis nuolaidomis, todėl aptarinėti kiekvieną sportinės avalinės porą, sportinį kostiumą ar kašmyro skarelę teisinio poreikio nėra. Apsiribojama konstatavimu, kad įrodyta, jog vaiko poreikiai į avalynę ir rūbus per mėnesį sudaro 50 Eur, išlaidos mokyklai – 50 Eur.

30. Teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog išlaidos vaiko gimtadieniui ir kultūriniam lavinimui nepagrįstos, grindžiamos subjektyviu apeliavimu į tai, kad vaikas turi teisę į laisvalaikį ir pramogas. Kolegija pritaria atsakovės argumentams, jog nepilnametis vaikas turi teisę į pramogas ir laisvalaikį, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog nepilnamečiam vaikui, lankančiam tris būrelius, išlaidos kultūriniam lavinimui bei pramogoms per didelės. Laikytina, jog 20 Eur per mėnesį išlaidos vaiko kultūriniam lavinimui bei pramogoms yra protingos. Kitos išlaidos, t. y. išlaidos higienai, vaistams, vitaminams ir kt. laikytina, jog pakankama 30 Eur per mėnesį suma. Apylinkės teismas nustatė, kad šalių dukra specialiųjų poreikių neturi, o šalys apeliaciniame procese tokių aplinkybių nepaneigė. Atsakovė įrodinėjo, jog šalių dukrai masažai dėl plokščiapėdystės būtini, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nepilnamečiai iki 18 m. draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis (Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas), todėl sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai.

31. Atsakovė įrodinėjo, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovas nurodė teismui. Atsakovės teigimu, ieškovas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininkas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) neteisminė bankroto byla buvo iškelta 2018-01-18 (El. b. t. 3, b. l. 5–6). Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2018-08-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (duomenys neskelbtini) turtui iki bus priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti (El. b. t. 3, b. l. 7–9). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta 2018-10-12, nutartis įsiteisėjo 2018-10-23. Tokios aplinkybės rodo, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) akcijos, iškėlus šioms bendrovėms bankroto bylas, bevertės. Atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad ieškovas 2018-06-11 nuosavybės teise įsigijo bendro 65,59 m² ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), su butui priklausančia 3 / 1 085 dalimi žemės sklypo (El. b. t. 3, b. l. 104–110). Visgi, iš VĮ „Registrų centras“ 2018-11-14 išrašo matyti, jog aptariamam butui įregistruota hipoteka. Ieškovas nurodė, kad aptariamas butas buvo pirktas už iš banko skolintas lėšas (kreditą). Tokia aplinkybė reiškia, kad turtas įsigytas už skolintas lėšas, todėl asmuo prisiima prievolę mokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas. Ieškovas teismui nepateikė kredito sutarties, todėl negalima nustatyti, kokie tikslūs ieškovo įsipareigojimai kredito įstaigai už butą. Nesant konkrečių duomenų apie ieškovo įsiskolinimą, teisėjų kolegija negali jų ir įvertinti, todėl nelaikoma, kad būsto kreditas esmingai įtakojo ieškovo finansines galimybes teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Nors atsakovė nurodė, kad būsto kreditas rodo, kad ieškovo finansinė padėtis buvo įvertintina ir netiesiogiai patvirtina galimybes išmokėti kreditą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, viena vertus, finansinė asmens būklė po kredito paėmimo gali kisti, kita vertus, jau įvertinta, kad kredito paėmimas įtakos ieškovo turtinei padėčiai, sprendžiant dėl nepilnametei priteistino išlaikymo iš tėvo, neturėjo. Atsakovė apeliaciniame skunde kaltino ieškovą gaunant neoficialių pajamų, kadangi ieškovas nuo 2012-03-31 iki 2016-05-06 nors ir nedirbo, tačiau sugebėjo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Sutiktina su atsakove, jog ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl šios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie tai, kad ieškovas sąmoningai slėpė savo turtinę padėtį. Vien tai, kad ieškovas teikė išlaikymą dukrai, kuomet oficialiai buvo bedarbis nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis buvo ženkliai geresnė. Be to, pastebėtina ir tai, jog ieškovo turtinė padėtis, buvusi nuo 2012-03-31 iki 2016-05-06, šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi vertinama šalių turtinė padėtis esanti teismo sprendimo priėmimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, nutarties 53 punktas).

32. Apibendrinant išdėstytą sprendžiama, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, jog iš ieškovo nepilnametei dukrai turi būti priteistina didesnė, nei apylinkės teismo sprendimu priteista 225 Eur, išlaikymo suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo

33. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2017 m. liepos–lapkričio mėnesius (450 Eur reikalingas vaikui išlaikymas – 150 Eur teiktas išlaikymas = 300 Eur skirtumas; 5 mėn. X 300 Eur = 1 500 Eur). Apylinkės teismas sprendė, kad atsakovė priekaištų ieškovui dėl nepakankamo teikiamo išlaikymo neturėjo, kas rodo, kad ieškovas atsakovės nurodytu laikotarpiu vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovė su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka

34. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog: išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių; reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus; išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, nutarties 62–63 punktai).

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsakovės teiginiai dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįsti. Atsakovė teigia, kad ieškovas teikė tik dalį išlaikymo 2017 m. liepos–lapkričio mėnesiais, t. y. po 150 Eur, tačiau ieškovas turėjo teikti ne mažiau kaip 450 Eur išlaikymą. Ginčo dėl to, jog šalys nebuvo nusistačiusios konkretaus teikiamo išlaikymo vaikui dydžio nėra. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė atlikdavo vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimus, o ieškovas sumokėdavo atsakovės nurodytas sumas. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo pat vaiko gimimo vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog už 2017 m. liepos–lapkričio mėnesių laikotarpį ieškovas dukros išlaikymui skyrė po 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas iki 2017 m. liepos mėnesio paprastai pervesdavo apie 300 Eur, skirtus vaiko išlaikymui per mėnesį, tačiau išlaikymo įsiskolinimo skirtumą skaičiavo ne nuo 300 Eur, o nuo 450 Eur sumos. Tokia aplinkybė rodo, jog ieškovė išlaikymo dydžio skirtumo apskaičiuoja nenuosekliai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog teikto 150 Eur išlaikymo nuo 2017 mėn. liepos mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. nepakako būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, jog apylinkės teismas buvo neatidus ir nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, esančių elektroninės bylos tome 1, b. l. 100–122; t. 2. 40–135, 166–195. Kolegijos vertinimu, didžioji dalis aptariamų įrodymų nepagrindžia aplinkybės, jog nepilnametės dukros poreikiams 2017 m. liepos – lapkričio mėnesiais reikėjo 900 Eur, kas reikštų, jog ieškovas turėtų prisidėti po 450 Eur. Ieškovui mokant po 150 Eur išlaikymą atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų, jog teikiamo išlaikymo dydis per mažas, taip pat neprašė teismo priteisti didesnio laikino išlaikymo. Sprendžiama, kad nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo, kadangi ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

36. Ieškovas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi dalis ginčo buvo išspręsta taikos sutartimi, todėl dalis ginčo buvo išspręsta pirmosios instancijos teismui nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, o didžioji dalis atsakovės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų buvo susijusios su bendravimo tvarkos nustatymo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Sutiktina, jog dalis ginčo buvo išspręsta taikiai (apylinkės teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį), tačiau dalis ginčo buvo sprendžiama toliau. Nei CPK nei kiti įstatymai nenumato, jog dalį bylos užbaigus taikos sutartimi, o dalį – ginčo teisenos tvarka, teismas sprendime, kuriame išsprendžiama byla iš esmės, šalims negalėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidos, patirtų viso proceso teisme metu. Priešingai, teismas galutiniu sprendimu turi išspręsti visų šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, neatsižvelgiant į tai, ar dalis bylos buvo užbaigta taikiai, o kitas dalis – ginčo teisenos tvarka. Aplinkybė, jog didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis buvo patirta sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, dėl kurios šalys susitarė taikiai, turi reikšmės tik pasisakant dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo.

37. Kolegija pritaria atsakovei, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas byloje buvo ilgiau sprendžiamas. Iš esmės visas ginčas apylinkės teisme ir buvo ne dėl bendravimo tvarkos, o dėl priteistino išlaikymo dydžio. Kolegijos vertinimu, atsakovės apylinkės teisme patirtos 2 568 Eur išlaidos buvo protingos, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Didžioji dalis įrodymų buvo rinka iš atsakovės pusės. Atsakovė teikė vaiko poreikių lenteles, prašė išsireikalauti įvairių įrodymų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, todėl už apeliacinius skundus šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidų (El. b. t. 3, b. l. 176–179). Pateiktame pagrindime nurodyta, kad ieškovo atstovas surašydamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 11 val. darbo laiko sąnaudų. Ieškovo atstovo valandinis įkainis – 70 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) Tai reiškia, kad už 11 val. ieškovas turėjo sumokėti 931,70 Eur (70 Eur X 11 val. = 770 Eur; 770 Eur X 21 proc. = 161,70 Eur ; 770 Eur + 161,70 Eur = 931,70 Eur). Kolegija sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos ne per didelės, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie tai, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą patyrė 210 Eur išlaidų (El. b. t. 3, b. l. 171–175). Kolegija sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir ne per didelės, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisina 721,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (931,70 Eur – 210 Eur = 721,70 Eur).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės O. K. ieškovo A. B. naudai 721,70 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė