- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 1-321-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39756-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas 2001 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 5 mėnesiams su 200 Lt turto konfiskavimu, teistumas išnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,51 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. V. 2020 m. spalio 4 d., apie 14.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko teismui duoti parodymus. A. V. teismui paaiškino, kad įvykio dieną, spalio 4 d., 8.00 val. ryte, atvažiavo prie savo namo po naktinio darbo taksi. Kadangi nebuvo vietos, pastatė taksi automobilį prieš savo automobilį „Volkswagen Sharan“, ne pirmą kartą taip daro, kai nėra vietų. Nuėjo namo, naktis buvo sudėtinga, buvo neramių klientų, todėl namie išgėrė 4 skardines alaus. Po to jam paskambino pažįstamas E. [E. S.] ir pakvietė važiuoti pirkti paspirtuko. Kadangi buvo išgėręs alaus, 10.14 val. paskambino į taksi firmą, išsikvietė taksi ir nuvažiavo prie stoties „Iki“ parduotuvės susitikti su E. Ten abu daug vaikščiojo, E. jo klausė, kodėl jis be automobilio, jam atsakė, kad išgėrė alaus, todėl negali vairuoti. Apie 13.30 val. paprašė jo parvežti namo, E. privežė kaltinamąjį prie jo automobilio, paleido. Jis atidarė automobilį „Toyota Prius“, kad pasiimtų cigarečių, pasėdėjo, parūkė. Žiūri, kad priekyje, kažkur už 15 metrų, stovi dvi merginos ir vaikinas. Jie pradėjo rodyti į jo pusę, juokauti. Išlipęs iš automobilio priėjo prie jų, visi pradėjo grubiai kalbėti, nes tie jaunuoliai jam pasakė, kad mašiną jis pasistatė kaip invalidas, jis į tai atsakė, kad jo kiemas, kaip nori, taip stato. Grįžo atgal prie savo automobilio, tada prie jo priėjęs Š. [V.] pasakė perstatyti mašiną, jam atsakė, kad yra išgėręs ir mašinos nestatys, jeigu nori, gali paėmęs raktus pastatyti. Š. atsisėdo į automobilį ir perstatė jo [kaltinamojo] automobilį, atidavė jam raktus. K. Š. jam atidavė raktus, jis pamatė, kad P. [P. J.] kraunasi daiktus iš bagažinės, su juo pasikalbėjo, kad jaunuoliai sugadino nervus, abu susitarė pavartoti alkoholio. Parėjęs namo paėmė butelį brendžio, nuėjo pas P., greitai suvartojo apie 400 g brendžio ir iš kaimyno nuėjo namo. Po 10 minučių per langą pamatė atvažiavusius pareigūnus, žiūrinėjančius jo automobilį. Pagalvojo, kad jis nekaltas, todėl nutarė išeiti ir pasiklausti, kas atsitiko. Išėjusiam į kiemą jam pareigūnai pasakė, kad jis vairavo. Jis pareigūnams sakė, kad nevairavo. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad ryte, apie 8.00 val. ryto, išgėrė keturias 0,5 l talpos skardines iki 5 procentų stiprumo alaus, tada apie 400 ml brendžio „Torres V“ suvartojo apie 14.05 val. Jaunuolių, t. y., Š. ir dviejų merginų, iki įvykio nepažinojo, prie tų asmenų prisiartino todėl, kad jie prie jo kabinėjosi, stovėjo ir kažką rodė į jo pusę, todėl pagalvojo, kad jie kažko iš jo nori. Kai prie jų priėjo, jie jį išvadino negražiais žodžiais. K. Š. norėjo, kad jis patrauktų mašiną, paaiškinti negali. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 165 - 167 b. l.).
L. Š. V. teismui parodė, kad prieš įvykį nebuvo kaltinamojo matęs, bendrauti su juo neteko. Tiksliai dienos neprisimena, gali būti spalio 4 d., pietų metu, apie 14 – 15 valandą, atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, susitikti su bendradarbiu ir jo drauge. Prisiparkavo savo automobilį, išlipo su drauge pasitikti draugų ir pamatė, kad „Prius“ automobilyje sėdi vyras, atsidaręs duris. Daugiau nieko nefiksavo, nuošaly šnekėjosi, bendravo. Tada A. V. priėjo prie jų būrelio, bet ko priėjo, sunku buvo suprasti. Sakė jam nelįsti, bandė atstumti, A. V. nuėjo atgal į automobilį. Po kiek laiko pamatė, kad kaltinamasis „Prius“ važiuoja pro juos, matė, kad jis visiškai girtas, todėl bėgo jo stabdyti, sustabdė tokioje vietoje, kur liko 3-5 cm nuo kito automobilio, jis aiškiai važiavo į kitą mašiną. Paprašė, kad V. išliptų, 3 - 5 minutes su juo ginčijosi, tuo metu V. buvo automobilyje, vairuotojo sėdynėje. Galiausiai neleido toliau važiuoti, po ginčo V. išlipo iš automobilio ir tada jis [liudytojas] priparkavo mašiną, uždarė langus ir mašiną užrakino, atidavė V. raktelius ir A. V. pasišalino, nuėjo už pastato. Netrukus atvažiavo pareigūnai, kadangi kaltinamojo jau nebebuvo, pareigūnai rodė asmens nuotrauką. Liudytojo bendradarbis A. V. parodė pareigūnams juodą „Šaraną“, pareigūnai pagal automobilio numerius sistemoje pažiūrėjo ir parodė kaltinamojo nuotrauką. Kai pareigūnai bandė prisiskambinti, pamatė kaltinamąjį, einantį link „Prius“, jis buvo pasišalinęs apie 10 minučių. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai girtas, taip teigia dėl nuo jo sklidusio kvapo, vaizdo, liudytojas rusiškai nemoka, todėl, ką kaltinamasis jiems sakė, nesuprato. Pareigūnams kaltinamasis teigė, kad nevairavo automobilio, nors variklis buvo šiltas. Pareigūnai tikrino variklio temperatūrą, buvo šiltas. Pareigūnai kaltinamojo prašė parodyti mašiną, jis sako, kad „Šarano“ raktus turiu, o „Prius“ raktų neturi ar kad automobilis ne jo, pradėjo kraustyti visus raktus, kadangi liudytojas žinojo, kurie raktai yra „Prius“, juos parodė pareigūnams. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 109 – 114 b. l.).
Liudytoja L. M. teismui parodė, kad spalio 4 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) susitikti su draugais, savo automobilį pasistatė šalia „Prius“ automobilio, kuriame sėdėjo kaltinamasis. Grįžo draugai, sustojo šalia jų, visi išlipo, pasikalbėjo. Išlipo iš automobilio akivaizdžiai neblaivus kaltinamasis, prie jų priėjo, kodėl priėjo, ji nesuprato, jis kalbėjo rusiškai, o ji rusiškai nesupranta. Kad kaltinamasis buvo neblaivus, sprendžia iš nerišlios jo kalbos, veido, akių vaizdo. Ji stovėjo toliau, todėl alkoholio kvapo nejautė. Kaltinamasis daugiau kalbėjosi su A. V., kuris paskui nuėjo persirengti. Po kurio laiko pastebėjo, kad kaltinamasis bandė parkuotis į tuščią laisvą vietą, tarp jų kilo panika, ji skambino policijai, Š. tuomet pradėjo sekti link kaltinamojo, jį sustabdė, kaltinamasis sustojo bandydamas prisiparkuoti prie vieno automobilio, tik apie 5 cm tarpas likęs buvo. Liudytoja matė, kaip Š. prašo kaltinamojo išlipti, po kažkurio laiko A. V. išlipo iš mašinos, perdavė raktelius ir Š. automobilį priparkavo. K. Š. atidavė jam raktus, kaltinamasis nuėjo už namo. Jie sulaukė pareigūnų, papasakojo situaciją, pareigūnai patikrino pagal automobilio numerius, kam priklauso „Prius“, parodė nuotrauką. Tuomet A. V. grįžęs į kiemą pasakė, kad kaltinamojo gali būti šalimais stovintis „Šaranas“, pareigūnai patikrino tą automobilį ir parodė kaltinamojo nuotrauką. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 114 - 117 b. l.).
Šalies argumentai
L. R. P. teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo susitarę su L. ir Š. susitikti (duomenys neskelbtini), A. V. nuomojamo buto kieme. Jie su A. V. grįžo iš kelionės, Š. su L. laukė kieme. Š. automobilis stovėjo kaip visų, o A. V. sustojo jam iš priekio, visi išlipo, pasišnekėjo. Atkreipė dėmesį į dešinę pusę, kur stovėjo taksi automobilis atidarytu langu, grojo garsiai muzika. Iš pilkos „Toyotos“ išlipo vyras [kaltinamasis], svirduliavo, atsitrenkė į Š. automobilį. A. V. jam pasakė „atsargiau, ką tu darai“. Kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad čia jo kiemas, jo vieta yra toliau, pasakė, kad perstatys mašiną, jam sakė niekur nevažiuoti, nes jis neblaivus. Kaltinamasis sėdo už vairo ir tiesiog išvažiavo į kairę pusę, atsitrenkė į atraminę medinę tvorelę. Tada pradėjo Š. bėgti ir rėkti „Sustok, kur važiuoji“. Tuo metu L. griebė už telefono, paskambino policijai, šnekėjosi su pareigūnais. Liudytoja iš tolo matė, kaip Š. prie tos mašinos rėkė „lipk, nevažiuok, sustok“. Kaltinamasis sustojo prie savo „Šarano“, Š. priverstinai atidarė duris, kaltinamajam pasakė lipti iš automobilio, sakė, kad jis pastatys. Kaltinamasis išlipo. T. Š. pastatė automobilį į tą vietą, kur kaltinamasis norėjo. Buvo aiškiai matyti, kad kaltinamasis gerokai išgėręs, jis svirduliavo, sklido alkoholio kvapas. K. Š. pastatė automobilį, jį užrakino, raktus atidavė kaltinamajam. Kaltinamasis pamatė, kad jie kalba su policija, sako „Einu namo“. K. L. kalbėjosi su pareigūnais, sako „kaltinamais šalinasi, greičiau važiuokit, nes tuoj pabėgs“. Pareigūnai atvažiavo gal po 5 - 8 minučių. Jie su pareigūnais pasišnekėjo, gal po kokių 5 minučių pamatė ateinantį kaltinamąjį. Pareigūnai pamatavo kaltinamojo girtumą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 117 - 119 b. l.).
Liudytojas A. V. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą, įvykio dieną jo laukė draugai Š. ir L. Atvažiavęs į kiemą jis užstatė Š. automobilį, visi stovėjo, kalbėjosi. Po kurio laiko pamatė, kad šalia stovinčiame automobilyje sėdi kaltinamasis, jis svyruojantis išlipo, atsitrenkė į Š. automobilį, kalbėjo rusiškai. Draugai nesuprato rusiškai, o jis bandė kaltinamąjį raminti. Jis nerišliai kalbėjo, bandė kažką aiškinti, kad čia jo aikštelė, stato mašiną, kur nori. Kaltinamasis pats prie jų priėjo, jie nei dialogą pradėjo, nei prie jo kibo. Lyg kaltinamasis apsiramino, atsisėdo į automobilį. Jie su draugais dar pakalbėjo, jis nuėjo namo persirengti, draugai liko jo laukti. Kai persirengęs grįžo į kiemą po 10 -15 minučių, matė, kad kaltinamojo automobilis stovėjo kitoje vietoje, iš draugų pasakojimų žino, ką jie matė ir sakė. Liudytojas, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad V. nerišliai, agresyviai kalbėjo, jie nelabai suprato, ko jis nori, kalbėjo ir juokėsi tarpusavyje, niekas iš kaltinamojo nesityčiojo. Liudytojas moka rusiškai, suprato, kad V. kalbėjo, kad jo aikštelė, kad nori perstatyti automobilį, kad jie jam trukdo. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 159 – 161 b. l.).
Liudytojas D. L. teismui paaiškino, kad kaimyną V. pažįsta apie 5 metus, A.jam pasakojo, kad policija atėmė teises. Apie įvykį gali papasakoti tiek, kad buvo sekmadienis, jo buto langai išeina tiesiogiai į kiemą. Matė, kad apie 8 val. A. V. grįžo su mašina į kiemą, pastatė automobilį užstojęs savo nuosavą mašiną ir viskas, išėjo. Kiemas nuolat užkištas mašinomis, visada reikia ieškoti vietos. Po to apie 14 val. matė, kad jis su aukštu jaunuoliu kažką garsiai diskutavo, nesigilino, ką ir dėl ko šnekėjo, po kiek laiko pamatė policiją, bet stumdymosi, muštynių nematė. A. V. girto nėra matęs. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 161 b. l.).
Liudytojas E. S. teismui parodė, kad A. V. pažįsta apie 10 metų, jis jam papasakojo, kad atėmė teises. Įvykio dieną jie buvo susitikę, pasivaikščiojo, pasėdėjo mašinoje, apie 13.30 val. jis nuvežė A. namo į (duomenys neskelbtini) paleido prie mašinos, apsisuko ir išvažiavo. Liudytojas, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad kai su A. V. susitiko, jis sakė, jog atvažiavo taksi, nes išgėrė alaus, prie jo tą dieną A. V. alkoholio nevartojo (1 t., 162 b. l.).
L. P. J. teismui parodė, kad kaimyną A. V. pažįsta penkerius metus. Įvykio dieną grįžo iš draugo, buvo sekmadienis. Kieme sutiko A., jis buvo susinervinęs, pasakė, kad susibarė su jaunimu, pasiūlė „padaryti 50 g“, liudytojas nuėjo namo, A. V. irgi namo, pas jį atėjo su 0,7 l brendžio „Torres“ buteliu, ant greičio abu išgėrė tą butelį. Gėrė greitai, nes turėjo grįžti žmonos, o jos piktos. A. išėjo, liudytojas pasiliko namie. Policijos nematė, jo langai išeina į kitą pusę. A. V. nepasakojo jam, kodėl susipyko su jaunimu, pasakė, kad susibarė, numojo ranka ir tiek. Brendžio butelį išgėrė per iki 10 minučių. Į namo kiemą jis grįžo apie 14 val., kol susirinko daiktus iš bagažinės, praėjo 5 minutės. Kieme kitų asmenų nematė, A. V. prie jo priėjo vienas, jis buvo susierzinęs, bet nebuvo girtas. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 162 - 163 b. l.).
Specialistas J. R. teismui paaiškino, kad ramybės būsenoje žmogaus organizmas per valandą suskaido 0,15 promilių etilo alkoholio. Jeigu žmogus dirbo sunkų fizinį darbą, po to, kai pavartojo alkoholį, iš žmogaus organizmo gali pasišalinti didesnis alkoholio kiekis, nuo 0,2 iki 0,25 promilių per valandą. Į klausimą, koks alkoholio kiekis galėjo būti kaltinamojo kraujyje, jeigu 8 val. ryto asmuo išgėrė 4 skardines alaus po 0,5 litro talpos, 5 procentų stiprumo, asmuo svėrė 108 kg, specialistas atsakė, kad praėjus trumpam laikui po 4 skardinių 5 laipsnių stiprumo alaus pavartojimo, tiriamojo kraujyje galėjo būti 1,24 promilių etilo alkoholio, o praėjus 6 val. po pavartojimo, galėjo būti 0,34 promilių etilo alkoholio. Į klausimą, kokia alkoholio koncentracija buvo apie 14 valandą dienos suvartojus 400 gramų 38 laipsnių stiprumo brendžio Torres V, specialistas atsakė, kad betarpiškai po 400 mililitrų brendžio pavartojimo, duomenys galėjo būti iškreipti, t. y., žymiai aukštesni nei yra iš tikrųjų, todėl tikslingiau būtų pasakyti, kokia koncentracija būtų kraujyje praėjus maždaug pusvalandžiui, nes tada koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą. Šiuo konkrečiu atveju, pavartojus 400 ml brendžio, atsižvelgiant, kad prieš 6 val. buvo pavartotas alus, 14.30 val. tiriamojo kraujyje galėjo būti apie 2,23 promilės etilo alkoholio. Asmens neblaivumo požymiai priklauso nuo to, koks neblaivumo laipsnis yra, koks yra konkretaus asmens alkoholio toleravimas. Jeigu asmuo gerai toleruoja alkoholį, jis gali elgtis pakankamai santūriai. Alkoholio kvapas - pagrindinis universalus neblaivumo požymis, visi kiti požymiai priklauso nuo asmens individualių savybių, nuo pavartoto alkoholio kiekio. Esant 0,34 promilių neblaivumui neturėtų būti neblaivumo požymių - nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, neadekvačios elgsenos. Jeigu kalbama apie asmens nekoordinuotus judesius, akivaizdžius elgsenos pakitimus, reikėtų galvoti, jog neblaivumas turėjo būti didesnis, vidutinio lygio, turėjo viršyti 1,5 - 2 promiles. Specialistas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 198 - 200 b. l.).
2020 m. spalio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas Š. V. atpažino A. V. kaip asmenį 2020 m. spalio 4 d., apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavusį automobilį „Toyota Prius“, atpažino iš veido bruožų, asmenį gerai įsiminė (1 t., 33 – 36 b. l.).
2020 m. spalio 4 d. Š. V. pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kieme pamatė girtą taksi vairuotoją, važiuojantį ir bandantį pastatyti automobilį „Toyota Prius“, jis važiuodamas atsitrenkė į tvorelę ir vos neatsitrenkė į „BMW“ markės automobilį, tačiau buvo laiku išlaipintas iš automobilio. Tada Š. V. pabaigė parkuoti automobilį, kad būtų atlaisvintas pravažiavimas. Vairuotojo „Toyota Prius“ numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilis buvo vairuojamas 2020 m. spalio 4 d., 14.02 val. (1 t., 1 b. l.).
2020 m. spalio 4 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. V. antru matavimu nustatyta 2,61 prom. neblaivumo būsena (1 t., 36 – 38 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. parodė, kad A. V. yra jo pažįstamas, kuriam jis išnuomojo jam priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad transporto priemonė priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, sužinojo po įvykio (1 t., 32 – 32 b. l.).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės kaina su PVM - 2830 Eur (43 b. l.).
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. J., valdytojas E. Š. (1 t., 48 b. l.). Transporto priemonė grąžinta savininkui (1 t., 47 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. V. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, neginčijo, kad 2020 m. spalio 4 d. dieną buvo vartojęs alkoholio, pripažino, kad bendravo su šioje byloje liudytojais apklaustais Š. V., A. V., L. M. ir R. P., teigė, jog prie jų priėjo, nes jie iš jo šaipėsi, aiškino, jog automobiliu „Toyota Prius“ nevažiavo, jo nevairavo, automobilį perstatė Š. V.. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, teismas sprendžia, kad A. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, o jo teiginiai apie faktines bylos aplinkybes ir jo (ne)vairavimą yra paneigti bylos duomenimis. Liudytojai Š. V., L. M., R. P., duodami parodymus teisme, paaiškino, kad 2020 m. spalio 4 d. stovėjo ir šnekučiavosi (duomenys neskelbtini) namo kieme, kai prie jų priėjo akivaizdžiai neblaivus A. V., kuris pradėjo su jais pokalbį, bet dėl rusų kalbos nemokėjimo, liudytojai normaliai nesuprato, ko iš jų A. V. nori. Visi trys liudytojai kategoriškai teigė, jog A. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, kaip jo neblaivumo požymius įvardijo nerišlią kaltinamojo kalbą, sutrikusią koordinaciją ir sklindantį alkoholio kvapą. Šie liudytojai taip pat patvirtino aiškiai matę A. V. įsėdusį į Toyota Prius automobilį ir vairavusį, patvirtino, kad jis, stabdomas liudytojo Š. V., sustojo per keletą centimetrų nuo kito automobilio prieš tai kliudęs atramą. Liudytojas A. V. teismui teigė paties A. V. vairavimo fakto nematęs, nes tuo metu buvo grįžęs namo persirengti, bet patvirtino matęs prieš savo nuėjimo į namus momentą neblaivų A. V., o grįžęs į kiemą matė kitoje vietoje pastatytą A. V. automobilį, apie A. V. vairavimą jam papasakojo draugai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui tiesą prisiekusių sakyti liudytojų Š. V., L. M., R. P., A. V. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, aiškūs, bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šie liudytojai turėtų konfliktų ar priešiškumą prieš A. V., kas leistų manyti, jog jie sąmoningai siekia A. V. pakenkti, dėl to jį apkalba. Priešingai, nustatyta, kad toje pačioje laiptinėje gyvenantys A. V. ir A. V. nėra konfliktavę, nėra turėję kažkokių tarpusavio nesutarimų, o liudytojai Š. V. , L. M. ir R. P. įvykio dieną A. V. apskritai matė pirmą kartą.
Paminėtina, kad liudytojai D. L., E. S. ir P. J. bylai reikšmingu laikotarpiu kaltinamojo nematė, todėl nieko konkretaus apie jo vairavimo faktą teigti negalėjo, tik patvirtino kaltinamojo parodymus dėl jo veiklos įvykio dieną. atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas P. J. teigė su A. V. suvartojęs 0,7 l brendžio laikotarpiu tarp A. V. konflikto ir jo išėjimo pasikalbėti su pareigūnais, tačiau P. J. įvardijo esmingai nesutampantį laiką, todėl šiuo aspektu jo parodymai laikytini nepatikimais. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad specialistas J. R. teismui įvardijo, jog neadekvati eisena, nerišli kalba, sutrikusi koordinacija kaip neblaivumo požymiai nėra būdingi asmeniui, kuriam nustatytas maždaug 0,34 promilės girtumas, tokie požymiai būdingi 1,5 – 2 promiles siekiančiam neblaivumui, todėl ši nustatyta aplinkybė tik dar labiau stiprina teismo įsitikinimą bei patvirtina liudytojų Š. V., L. M. bei R. P. parodymus, kad A. V. vairavo stipriai apsvaigęs, o alkotesteriu jam nustatytas apsvaigimas buvo sąlygotas ne neva skubiai per pusę su kaimynu P. J. suvartoto 0,7 l brendžio butelio, o būtent anksčiau iki fiksuoto vairavimo fakto jo vartoto alkoholio.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Teismas, išklausęs kaltinamąjį, liudytojus, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad A. V. veiksmai atitinka vairavimo sąvoką, o kadangi alkotesterio rodmenų kvitų duomenys patvirtina, kad du kartus patikrinus A. V. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas, teigtina, jog A. V. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis A. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: A. V. anksčiau buvo teistas 2001 metais, teistumas išnykęs, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kartu su sugyventine išlaiko neįgalų sugyventinės sūnų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. V. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teigtina, jog 54 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus, teigiamai darbdavio charakterizuojamam kaltinamajam. Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Kaltinamajam A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuo vienerių iki penkerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nebuvimą, aplinkybę, kad kaltinamasis kartu su sugyventine prižiūri neįgalų sugyventinės sūnų, kurio sveikatos būklei užtikrinti būtina reguliariai lankyti gydytojus, medicinos, reabilitacines įstaigas, teismo vertinimu, A. V. skirtinas terminas, kiek trumpesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas termino vidurkiui. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. spalio 5 d.
A. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis „Toyota Prius“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso P. J. (1 t., 48 b. l.).
Teismo vertinimu, kaltinamajam A. V. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina A. V. vairuotos transporto priemonės vertė ar jos dalis. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“I kaina su PVM 2020 m. spalio mėn. – 2830 eurų (1 t., 43 b. l.).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad A. V. vairuotos transporto priemonės vertės (ar jos dalies) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui skiriant turto konfiskavimą turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018, Nr.2K-195-788/2019). Vertinant skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo proporcingumo klausimą konfiskuotinos pinigų sumos dydžio prasme, reikalinga atsižvelgti į asmens turtinę padėtį ir jo galimybes įvykdyti jam paskirtą šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecinę teisę nuspręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad visos automobilio vertės sumos su PVM (2830 eurų) išieškojimas iš A. V., įvertinus teismo jam skiriamos baudos bausmės dydį, aplinkybę, kad kaltinamasis sustabdžius teisę vairuoti neteko vairuotojo darbo, jo sugyventinės darbo pajamos buvo sumažėjusios dėl šalyje taikyto karantino, būtų neproporcingai didelė ir objektyviai sunkiai pakeliama finansinė našta kaltinamajam, todėl spręstina, kad turi būti išieškota vertės dalis. Kadangi nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra formuluojama, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti nustatoma konkreti išieškomos vertės dalis, spręstina, kad 2500 eurų suma bus pakankama baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 010164544) paėmimas, specialiosios teises sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 4 d., 14.30 val., iki 2020 m. spalio 5 d., 12.13 val.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Civilinių ieškinių nepareikšta. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 4 d., 14.30 val., iki 2020 m. spalio 5 d., 12.13 val. (vieną parą), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. V. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 52 (penkiasdešimt dviem) MGL, kas sudaro 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. konfiskuotinos transporto priemonės – Toyota Prius, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 5 d.
A. V. skirtų kardomųjų priemonių – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą – A. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. V., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.