Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-03-01 · Byla Nr. TS-6-878/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-01
Bylos Nr.
TS-6-878/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. TS-6-878/2021
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 1 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų (įsiteisėjimo diena – 2009 m. gruodžio 22 d.).

Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, administracijai pasiūlius darbą – dirbti. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas 4 kartą, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Praeityje teistas 4 kartus, paskutinis nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nuteistasis kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino. Nuosprendžiu priteistas 53 591 eurų ieškinys, yra maža tikimybė, kad šį ieškinį jis išmokės. Nuteistasis teigia, jog dalis ieškinio atlyginta, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba. Kalbėdamas apie nusikaltimus, atpažįsta veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamumui. Būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Nors tai ne pirmas nuteistojo smurtinio pobūdžio nusikaltimas, tikina, jog įprastai gyvenime jam nėra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Bausmės atlikimo metu buvo baustas 5 kartus, skatintas 8 kartus. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: mąstymas, elgesys (negeba atpažinti problemų); lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį); gyvenimo stilius ir draugai (kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su nusikalstamumu). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 49 balais, nuo pirminio vertinimo žemėjo tik 7 balais. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kad nuteistasis vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nors Komisijos 2020 m. birželio 3 d. sprendimu buvo nutarta lygtinai jį paleisti ir tada Komisija vertino jo laukiančią šeimą ir nekilo jokių kriminogeninių problemų, kurios šiuo metu yra pagrindinis motyvas. Teigė, jog jis kreipėsi dėl darbo, Kauno apygardos teismui buvo pateikti duomenys, be to, mokosi nuo 2017 m., gerovės darbus dirba nuo 2019 m., dėl įdarbinimo į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasario 12 d. Nurodė, kad Komisija sprendimą motyvavo tuo, kad jis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, mano, kad Komisija nekompetentinga tuo motyvuoti sprendimo dėl lygtinio paleidimo, nes jis buvo nuteistas didesne bausme nei tuo atveju, jei būtų pripažinęs kaltę. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vertinti rizikos dydį ar jo pokyčius, atsižvelgti tik į balus ir (ar) jų kitimą. Nurodė, kad Komisija tyčia nemato to, kad A. V. pagal vykdomas veiklas dalyvauja beveik visur, 2018 m. įgijo staliaus kvalifikaciją, 2018 m. gavo diplomą už pusmaratonio bėgimą, 2018 m. gavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažymėjimą, 2019 m. gavo diplomą už pusmaratonio bėgimą, 2019 m. gavo diplomą už Alytaus pataisos namų NARDU žaidimo II vietą, 2019 m. gavo pažymėjimą už Meno terapijos programos R.A.K.T.A.S. sėkminga užbaigimą, 2019 m. gavo diplomą už ledo ritulio turnyro I vietą, 2020 m. gavo pažymėjimą už dalyvavimą atvirukų kūrybos ir piešimo konkurse, 2020 m. gavo padėką už dalyvavimą ,,Žalioji oazė“ ir direktoriaus padėką už dalyvavimą Alytaus pataisos namuose organizuojamose projektuose - užsiėmimuose, kurie skatina tobulumo, nuoseklumo, pozityviai siekti gyvenimo tikslų. Komisija to nevertino. Yra skatintas jau 9 kartus, tai turėjo mažinti jo rizikos balus. Nurodo, kad verta atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos, vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi, kuriose pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Rekomendacijose nurodoma, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. O buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų išplėsti. Tokia Europos Bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kurio prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuolat atmetamas ir jis kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis visuomenėje ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai, kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau jis praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis, pasibaigus bausmei, vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Todėl Komisijos teiginys, kad jis patyrė nepakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Taip pat nuteistasis skunde nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas ir jis turės galimybę dirbant atlyginti visus įsiskolinimus, ieškinius, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes galės integruotis į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir tik vienam nariui balsuojant už jo lygtinį paleidimą.

Nuteistasis A. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. A. V. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse bei kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose. Nuteistasis turėjo vidurinį išsilavinimą, todėl atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo apdailininko profesiją, nuo 2019 m. mokosi baldžiaus profesijos, neatlygintinai dirbo gerbūvio darbus dvi valandas per dieną, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas aštuonis (o ne devynis, kaip nurodė skunde) kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.

Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 49 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Atkreipiamas dėmesys, kad iš nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 49 balų dinaminių yra net 29 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, net ir nustačius, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 49 balai, tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip skunde nurodė nuteistasis, Komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu buvo nutarta lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos ir Komisijai nesutrukdė jį paleisti lygtinai aplinkybė, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 7 balais, tačiau teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar išlieka statinis (ankstesni smurtiniai veiksniai) veiksnys bei net trys dinaminiai veiksniai: mąstymas ir elgesys (stokoja probleminių sričių įžvalgos), lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį), gyvenimo stilius ir draugai (užsiima veikla, susijusia su nusikalstamumu), kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (pareigūno nurodymų nevykdymas, alkoholio vartojimas), ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. beveik 14 metų, nedirbo, prašymo įsidarbinti nepateikė, dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos namų administraciją tik 2020 m. vasario 12 d., nors suimtas ir bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, jo išsilavinimas - 11 klasių. Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, iš pradžių nei dirbo, nei mokėsi, ir tik suėjus lygtinio paleidimo taikymo terminui, 2018/2019 metais mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo apdailininko specialybę, nuo 2019 m. mokosi baldžiaus profesijos. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau dviejų specialybių mokymasis per beveik 14 metų laisvės atėmimo bausmės, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę. BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Šiuo atveju A. V. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, darbinės patirties stoka ir sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Nuteistasis pateikė Komisijai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymą, patvirtinančią, kad jis bus priimtas pagalbiniu darbininku su fiksuotu atlyginimu, atitinkančiu sektoriaus vidurkį, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi nedidelę darbinę patirtį, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Dar daugiau, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinimo metu nuteistasis teigė, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų neturėjo, tačiau visi jo nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, taigi, net ir darbo bei su darbo santykiais susijusių pajamų turėjimas nesulaikė jo nuo savanaudiško pobūdžio nusikaltimų darymo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. V. paskutinis nusikaltimas įvykdytas veikiant grupėje iš anksto viską suplanavus. Visus nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka bausmę jis padarė socialiai brandaus amžiaus, yra linkęs save pateikti daugiau iš teigiamos pusės. Jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Visi šie Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama.

Teismas kategoriškai nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad Komisija nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis kaltės neprisipažino. Kaltės nepripažinimas parodo A. V. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. iki šiol savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau net ir atliekant bausmę nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis Socialinio tyrimo išvadą rengusiems darbuotojams nurodė ne visiškai tikrovę atitinkančius duomenis, tokiu būdu siekdamas sudaryti apie save geresnį įspūdį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminogeniniu veiksniu išlieka ir A. V. lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį). Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį iš A. V. priteistas net 53 591 Eur ieškinys ir yra maža tikimybė, kad jis šį ieškinį atlygins. Apie tai, kad ieškinio dalis ar jis visas būtų sumokėtas, duomenų nėra. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, t. y. būtent dėl siekio pasipelnyti.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis A. V. bausmę atlieka už vieną labai sunkų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), vieną sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, o nuteistojo skunde cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti laikomos aukščiau už visas šioje nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Inga Liubinienė