- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-1218-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36853-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir jo sprendimų pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo byloje – VĮ „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. N. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2013-06-12 sušauktą neeilinį visuotinį Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus narių susirinkimą bei jame priimtus nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento, kadangi buvo pažeista stojimo į Draugiją procedūra bei nesilaikyta neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas ir 2013-06-12 sušauktas neeilinis visuotinis Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus narių susirinkimas bei jame priimti nutarimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.
Šalies argumentai
2014-03-07 ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė atsakovui Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013-06-12 Draugijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir ginčytinų sprendimų galiojimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimo įsigaliojimo. Nurodė, kad suteikus galimybę Draugijos vardu veikti valdymo organams, išrinktiems nuginčytu sprendimu, kyla reali grėsmė Draugijos veiklai, taip pat gali būti padaryta žala beglobiams gyvūnams, priimti nauji sprendimai, nesuderinami su Draugijos tikslais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės D. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus įstatų (toliau – Įstatai) 5.6 punkto matyti, kad neeilinis visuotinis Draugijos narių susirinkimas gali įvykti nutarus Draugijos pirmininkui, tarybai balsų dauguma arba pareikalavus ne mažiau kaip trečdaliui Draugijos narių. Pagal Įstatų 5.19 punkto 7 papunktį ir 7.2 punktą, tik Draugijos pirmininkas skelbia ir organizuoja viešosios informacijos paskelbimą, pranešimų nariams tinkamą ir savalaikį pakeitimą. Kitu atveju visuotinis Draugijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas tik pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalį teismo sprendimu, tuo tarpu ieškovės teigimu, 2013-06-12 visuotinis Draugijos susirinkimas įvyko jai jo nešaukiant ir apie jį jai tinkamai nepranešus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog nesustabdžius 2013-06-12 Draugijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir ginčytinų sprendimų galiojimo, būsimo teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl šios priežasties teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2013-06-12 Draugijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir ginčytinų sprendimų galiojimą
Be to, laikinąsias apsaugos priemonės teismas taikė nepranešus atsakovui, nes objektyviai vertinant situaciją, buvo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, galėtų apsunkinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padaryti nebeįmanomu (CPK 148 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius (toliau ir – „Draugija“) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį kaip nepagrįstą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius atžvilgiu atmesti. Taip pat leisti nutartį, panaikinančią 2013-03-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė jokių motyvų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėtina, jog ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, o kaip ir minėta nesant jokių motyvų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
2. 2013-06-12 Draugijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir ginčytinų sprendimų galiojimo sustabdymas niekaip nėra susijęs su 2013-03-05 priimtu teismo sprendimu ir nepadeda garantuoti šio sprendimo privalomumo.
3. Priimta teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ja buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės nesant jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.
4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo teises, nes Draugijos veikla tapo „įšaldyta“: nebegalima skirstyti lėšų, apmokėti skolų, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebegalima prisijungti prie Draugijos internetinės bankininkystės sąskaitų.
5. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai prieštarauja viešajam interesui, nes sukuria teisinę dviprasmybę, suponuoja neaiškumą ir neapibrėžtumą tretiesiems asmenims sprendžiant, kas šiuo metu turi teisę veikti Draugijos vardu ir atstovauti jos interesus.
6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė jau yra kreipusis į teismą, prašydama pritaikyti ta pačią laikinąją apsaugos priemonę ir teismas ankstesniuose sprendimuose buvo priėmęs sprendimą netaikyti laikinosios apsaugos priemonės.
7. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-05 šioje byloje jau yra priėmęs sprendimą, todėl nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje negalėjo būti priimta.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atskirasis skundas paduotas su elementariomis rašybos ar loginėmis klaidomis – atskirojo skundo tituliniame puslapyje nurodomas 2012 metų civilinės bylos numeris, tačiau ginčas tarp šalių kilo tik 2013 metais, atsakovai – fiziniai asmenys atskirajame skunde įvardijami trečiaisiais asmenimis, toliau skunde rašoma, kad skundas teikiamas dėl 2013 03 07 Vilniaus apygardos teismo nutarties – tačiau tokios nutarties byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas priėmė pagrįstą ir logišką nutartį sustabdyti pripažintų negaliojančiais nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, nes priešingu atveju, leidžiant ir toliau veikti neteisėtai paskirtiems Draugijos valdymo organams, jie gali priimti eilę sprendimų, dėl kurių gali kilti tolimesni teisminiai ginčai, o tai galimai stabdys Draugijos veiklą.
3. Atsakovai nekreipia dėmesio į teismo priimtą sprendimą, kuriuo neeilinis visuotinis narių susirinkimas ir jo sprendimai pripažinti neteisėtais, o tai įrodo ta aplinkybė, kad atsakovai mėgino sušaukti visuotinį Draugijos narių susirinkimą 2014- 03- 29.
4. Priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Draugija toliau veikia, veikla jokiu būdu neapribota ar „įšaldyta“ kaip teigia apeliantas. Priešingai, toliau yra atsiskaitoma su tiekėjais, yra priimami gyvūnai, rūpinamasi gyvūnų gydymu bei maisto apmokėjimu, t.y. Draugijos veikla nesutriko nei vienai dienai. Tai patvirtina išrašai iš banko sąskaitos, kurie yra pridedami prie šio atsiliepimo.
5. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai leidžia Draugijos lėšas – iš sąskaitos pervesti net 22 443 Lt, kurie aiškiai neatitinka sumų, kurios turėtų būti skirtos gyvūnėlių priežiūrai.
Šalies argumentai
6. Apeliantas teigia, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje negalėjo būti priimta, tačiau pagal CPK 144 str. 3 d. teismas turi teisę pritaikyti laikinas apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje – tame tarpe ir po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 atr. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.
Byloje sprendžiamas nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama, kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neeilinio visuotinio narių susirinkimo ir jo sprendimų pripažinimo neteisėtais ir prašė atsakovui Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013-06-12 Draugijos neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo ir ginčytinų sprendimų galiojimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimo įsigaliojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimu ieškovės ieškinys dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais buvo patenkintas. Tačiau pažymėtina, kad patenkinus tokius ieškovės reikalavimus, juridinio asmens organų sprendimai tampa negaliojantys nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir logišką nutartį sustabdyti pripažintų negaliojančiais nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, nes priešingu atveju, leidžiant ir toliau veikti neteisėtai paskirtiems Draugijos valdymo organams, gali susidaryti tokia situacija, kad neteisėti valdymo organai priims eilę sprendimų, dėl kurių gali kilti tolimesni teisminiai ginčai. Tokiu atveju atsakovo veiksmai negali apsunkinti teismo sprendimo vykdymo, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadeda garantuoti sprendimo privalomumo.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo teises, nes Draugijos veikla tapo „įšaldyta“: nebegalima skirstyti lėšų, apmokėti skolų, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebegalima prisijungti prie Draugijos internetinės bankininkystės sąskaitų. Priešingai, teismas įvertinęs ieškovės pateiktą išrašą iš banko sąskaitos, nustatė, kad Draugijos veikla yra vykdoma, o ieškovės pateikti įrodymai tik patvirtina tai, kad atsakovo vykdoma veikla kelia pavojų Draugijos veiklai, Draugijos globojamiems benamiams gyvūnams. Teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė ekonomiškumo ir šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, nes kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas, nelaikytina, jog atsakovo teisės yra pažeistos, o ieškovei suteiktas perdėtas pranašumas.
Atsakovas atskirajame skundo nurodo tai, kad ieškovė jau yra kreipusis į teismą, prašydama pritaikyti tapačią laikinąją apsaugos priemonę ir teismas ankstesniuose sprendimuose buvo priėmęs sprendimą netaikyti laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi visiškai skiriasi nuo šios bylos ratio decidendi. Byloje, kuria remiasi atsakovas teismo sprendimas dar nebuvo priimtas (ieškinys nebuvo tenkintas), o nagrinėjamu atveju byla yra išnagrinėta, ieškinys tenkintas ir sprendimas yra priimtas. Todėl, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir nustatė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų visai neįmanomas.
Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje negalėjo būti priimta, nes jau yra paskelbtas teismo sprendimas šioje byloje. Kaip ir teisingai nurodo ieškovė laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Taip pat, kaip nurodyta CPK 150 straipsnio 3 dalyje, jeigu ieškinys yra patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Taigi nagrinėjamu atveju, nors laikinosios apsaugos priemonės ir buvo taikytos po teismo sprendimo paskelbimo, tačiau jos turi būti taikomos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.