Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016 m. balandžio 14 d. 7.33 val. Šiauliuose, Išradėjų ir Daubos g. vairavo automobilį „Mercedes-Benz 310“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,21 promilės (lengvas) girtumo laipsnis. Taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

V. N. teisme kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, kad prieš vieną dieną buvo išėjęs iš ligoninės, vyko į reabilitaciją. Visą naktį skaudėjo kūną, vaistai nepadėjo, tai išgėrė alkoholio. Užmigo 2-3 val. nakties. 7.30 val. reikėjo važiuoti į reabilitaciją, pramigo, vėlavo, pašoko iš lovos ir išlėkė. Nesuprato, kad negali vairuoti, nesijuto apsvaigęs. Jį sustabdė, pripūtė 1,21 promilės. Pripažįsta neblaivumo laipsnį. Per skubėjimą namie paliko dokumentus, nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo. Apie 2 val. nakties vartojo degtinę. Nedaug vartojo, tai net minties nebuvo, kad galėtų būti neblaivus. Jo mamytė gyvena Kelmės rajone, reikia vežti pas gydytojus, daug reikia padėti prie darbų. Jam pačiam vairuotojo pažymėjimas tai vienintelis išsigelbėjimas, draugas pasiūlė darbą tiekime, po reabilitacijos jo laukia. Tėvelis mirė, vaikas studentas, reikia ir jam padėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. N. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), asmens blaivumo testo duomenimis, kuriuose V. N. 2016-04-14 7.33 val. nustatytas 1,21 promilės girtumas (7 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (5, 6 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (10-11 b. l.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Iš bylos aplinkybių, tame tarpe ir paties V. N. paaiškinimų, duotų teisme, matyti, kad V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, todėl V. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 1 d., nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Be to, V. N. pažeidė KET 16 punktą, numatantį, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teisme buvo keliamas klausimas dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

V. N. kaltu dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.), dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 8 d., atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

V. N. pateikė teismui dokumentus, kurie liudija, kad jis gali būti įdarbintas UAB „Algvita“ tiekėju, darbovietėje jam būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63-940/2010). Asmuo, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2014 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-95-116/2014).

Prašyme dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo V. N. taip pat nurodė, jog turi senyvo amžiaus mamą, kuri turi daug sveikatos problemų ir kuri gyvena kaime, turi studentą sūnų V. N., jis pats yra užsiregistravę gydytojo – psichoterapeuto konsultacijai dėl alkoholizmo gydymo. Tačiau teismas pažymi, kad tokios aplinkybės nelaikytinos išskirtinės, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda. V. N. teigė, jog tai pirmas kartas jo gyvenime, kai padarė tokios rūšies pažeidimą. Tačiau iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog V. N. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas ir anksčiau net šešis kartus. Iš jų net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam, o tai itin neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir užkerta kelią ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Pažymėtina ir tai, kad jo padarytas pažeidimas laikytinas vienas pavojingiausių, jam buvo nustatytas 1,21 (±1,7 procento) promilių girtumas, kas neleidžia teigti apie tik nežymiai viršijančią leistiną girtumo normą – 0,4 promilės, o tai byloja apie pakankamai pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį.

Teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad pablogės V. N. padėtis, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.

Teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis, šioje byloje nėra. Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtinos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Galutinė nuobauda skiriama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutaria:

V. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

V. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 5 EUR (penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą V. N. skirti 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.