Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-1087/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2-1087/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00336-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
K. I.
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1087/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00336-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.; 99.4.; 122.4.; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės K. I. prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3647-392/2014 pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui G. D. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. I. kreipėsi į Vilniau apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. D., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 4 d. sudarytą paskolos sutartį CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą tik dėl akių.

Už pateiktą ieškinį ieškovė K. I. sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies - 6250 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti. Nurodė, kad finansinė padėtis yra sunki, yra nesusituokusi, augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, piniginių lėšų (grynais ir/ar banko sąskaitose) neturi, turtas areštuotas kitų įsipareigojimų užtikrinimui, dalis priklausiusio turo yra perleista tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės K. I. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atsisakė tenkinti ir įpareigojo iki 2014 m. gegužės 21 d. papildomai sumokėti 6250 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis yra tokia prasta, jog sudarytų pagrindą priskirti asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, grupei ir atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis ieškovė vertėsi versliškai žemės sklypų pirkimu – pardavimu pagal ginčijamą paskolos sutartį skolinosi šiam tikslui iš atsakovo pinigines lėšas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė K. I. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio - 6250 Lt sumokėjimo.

Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino į bylą pateiktus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, kadangi nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai įvykdyti prieš 4-5 metus, jie neįtakoja dabartinės finansinės padėties;Ieškovė neturi galimybės disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, kad gauti piniginių lėšų trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Turtas yra areštuotas, vykdant išieškojimus kitų kreditorių naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, padarė neteisingas išvadas apie ieškovės turinę padėtį.

Dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, visiems asmenims garantuojantis teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojantis teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visiems asmenims vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis 3 dalis) institutą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar asmuo gali kreipimosi į teimą momentu sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo dalies - 6250 Lt žyminio mokesčio, mokėtinos už ieškinį, vertino tik nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovės nuosavybės teisė turėtus ir turimus žemės sklypus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal teismo padarytas išvadas matyti, jog tik minėti duomenys teismui turėjo esminę reikšmę konstatuoti, jog ieškovė negali būti priskiriama asmenų, atleistinų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, grupei. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo turėjo būti įvertintos ieškovės nurodytos aplinkybės (nesusituokusi, augina tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, piniginių lėšų (grynais ir/ar banko sąskaitose) neturi, turtas areštuotas kitų įsipareigojimų užtikrinimui, dalis priklausiusio turto yra perleista tretiesiems asmenims), taip pat ieškovės pateikti dokumentai (pažyma apie išieškojimą vykdymo procese, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pranešimą dėl pašalpos skyrimo). Pirmosios instancijos teismas akcentuodamas aplinkybę, jog ieškovė galimai versliškai vertėsi nekilnojamojo turto prekybą, neįvertino sudarytų sandorių laiko (sudaryti buvo 2009-2010 metų laikotarpyje). Kaip jau buvo minėta aukščiau teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi vertinti visumą pateiktų įrodymų, patvirtinančių asmens turtinę padėti kreipimosi į teismą momentu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės galimai gerą turtinę padėtį retrospektyviai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina iš tiesų blogą ieškovės turtinę padėtį (nekilnojamasis turtas areštuotas, vykdymo procese antstolis nesėkmingai vykdo išieškojimus, nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose).

Be to, Lietuvos apeliacinis teismo yra formuojama teismų praktika, jog nepaisant to, jog asmuo neprašo atleisti jo nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prašymo motyvus ir pateiktus įrodymus, turi svarstyti prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar yra pagrindas atleisti asmenį bent nuo dalies žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380/2007; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 756/2007 ir kt.). Nors ieškovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau nei argumentų, nei duomenų apie ateityje pasikeisiančią finansinę padėtį nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys (vykdomi išieškojimai) suponuoja prielaidą apie blogėsiančią ieškovės finansinę padėtį, todėl aptartas teisinis reglamentavimas ir pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju atleisti ieškovę nuo likusios 6250 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmos instancijos nutartis naikintina, klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo spręstinas iš esmės ir ieškovė K. I. atleistina nuo likusios 6250 Lt dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę K. I. nuo likusios - 6250 Lt (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

Teisėjas Kazys Kailiūnas