- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 1-715-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Darius Katauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajam R. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Katauskui, laiduotojai I. N., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) , faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis 2022 m. spalio 25 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iki įvykio alkoholį vartojo dvi paras. Įvykio dieną norėjo nuvaryti savo automobilį iki serviso, kuris buvo netoliese. Jautėsi gerai, tačiau atsitiko eismo įvykis ir atvažiavo policijos pareigūnai. Tą dieną jis nebuvo vartojęs nei lašo, viskas organizme buvo iš vakaro. R. Š. prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant sugyventinei I. N. pagal laidavimą.
R. Š., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatas, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
R. Š. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. A. apklausos metu parodė, kad 2022-10-25, apie 10.15 val., važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ valst. NR. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje. Jam važiuojant, pamatė, kaip automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini)gatve atsitrenkęs į ten esantį stulpą, eismo įvykis buvo tik ką įvykęs ir matė, kaip vairuotojas išlipinėjo iš automobilio, uždarė automobilio dureles, tada iš kažkur prie jo atsirado kitas vyras ir jie kartu nuėjo į šalia esančią parduotuvę. Matė, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, jo judesiai buvo sulėtinti, vairuotojas eidamas svirduliavo. Iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jo paklausė kuris asmuo vairavo automobilį, jis jiems nurodė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotoją (b. l. 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. apklausos metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022-10-25 dirbant kartu su vyr. patruliu R. R., apie 10.33 val., gavo pranešimą iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stulpą, adresu (duomenys neskelbtini) ir kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Atvykus minėtu adresu pastebėjo stovintį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į perėjos apšvietimo stulpą bei pėsčiųjų perėjos ženklą, tačiau vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Kolegos dirbdami kitame ekipaže (borto Nr. 1782) pagal požymius pastebėjo galimai minėto automobilio vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. Š., kuris galimai ėjo link namų. Kolegos jį sulaikė ir pristatė į įvykio vietą. Tada priėjo pabendrauti su R. Š. ir nuo jo pajuto stiprų alkoholio kvapą, todėl nusprendė patikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Paklausus R. Š. ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad tą dieną nevartojo, kad vartojo alkoholį iš vakaro. Pirmu pūtimu, alkoholio matuokliu „D. A. 7510“, pirmu pūtimu R. Š. buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. R. Š. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą dėl vairavimo neblaiviam, įformintas eismo įvykis bei surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Be to, vietoje buvo liudytojas U. A., kuris teigė, kad matė eismo įvykį bei pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu, kadangi įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus (b. l. 22-24).
??? 2022-11-04 atlikta vaizdo įrašų iš „Body“ kameros apžiūra (b. l. 57-60).
2022-10-25 neblaivumo nustatymo akte konstatuota, kad R. Š. 2022-10-25 10.55 val. nustatyta 2,42 promilės etilo alkoholio, 11.10 val. 2,21 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).
??? VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Š. (b. l. 41).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1490 EUR (b. l. 42).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatytos 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo R. Š. kaltė visiškai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, liudytojų U. A., A. Š. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. Kaltinamojo R. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gauti kaltinamojo bei jo laiduotojos prašymai dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį sugyventinei I. N. pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis R. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, bet šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs, nuobaudos negaliojančios, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nenusikals.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja I. N. yra kaltinamojo sugyventinė, praeityje nėra teista, nėra bausta administracine tvarka. Gyvena kartu su kaltinamuoju, santykiai geri. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi, užstato taikymo ar jo netaikymo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Teismas įvertina, kad kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika priskirtina labiau atsitiktinei, jis nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, charakterizuojamas teigiami, gauna vidutines pajamas, turi vaiką, prisideda prie išlaikymo. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotoja, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimą. Manoma, kad laidavimo tikslus įmanoma pasiekti ir be užstato paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija (vidutinis girtumo laipsnis), todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį laidavimo vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams bei padarė eismo įvykį, todėl teismo vertinimu 1 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos priemonė, VĮ „Regitra“ duomenimis jis priklauso kaltinamajam, todėl turėtų būti konfiskuojamas. Kaltinamojo R. Š. išdėstytos aplinkybės dėl konfiskavimo netaikymo ar keitimo į turtinės vertės išmokėjimą, nesudaro pagrindo jo netaikyti.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos I. N. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-715-486/2023 R. Š. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, po to panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.