Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-69697, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas A. J. 2016 m. rugpjūčio 17 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1243 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 d. birželio 30 d.) 127 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2016 m. birželio 20 d., todėl vadovaujantis minėta ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostata, ir atsižvelgiant į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena buvo 2016 m. liepos 4 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. rugpjūčio 17 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), tai yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl jo apeliacinis skundas yra nepriimamas ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1243 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 d. birželio 30 d.) 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.