Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-102-227/2018

Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00520-2017-0

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-786-1005/2017 pagal atsakovo M. Š. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB “Autopaštas” ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu už akių iš atsakovo M. Š. buvo priteista ieškovui UAB „Autopaštas“ 3740 Eur materialinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 752 Eur bylinėjimosi išlaidų. M. Š. pateikė prašymą iš jo priteistos sumos (viso 4492 Eur) mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatytu pagrindu. Nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, nes gauna praktiškai minimalų darbo užmokestį, augina nepilnametį vaiką, savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi. Teigė, kad yra suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, todėl esant galimybei skolą gražins anksčiau. Pažymėjo, kad ieškovė yra verslo subjektas, ekonomiškai stipresnė ginčo šalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių dalies, kuria iš atsakovo M. Š. buvo priteista ieškovei UAB „Autopaštas“ bendra 4492 Eur suma, vykdymą išdėstė keturiems mėnesiams, įpareigojant atsakovą M. Š. ieškovei UAB „Autopaštas“ mokėti po 1123 Eur kas mėnesį. Nustatė, kad M. Š. mėnesines įmokas turi sumokėti iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos, o pirmąją įmoką turi sumokėti nutarties įsiteisėjimo mėnesį.Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti dokumentai rodo jo gaunamas pajamas ir tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, gimusį 2011 metais, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovo pateikta pažyma neatspindi jo visų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų dydžio, kadangi tolimųjų reisų vairuotojo apmokėjimo tvarka turi tam tikrą specifiką, ir vairuotojo gaunami dienpinigiai dažnai viršija jo oficialų atlyginimą, numatytą darbo sutartyje. Todėl sprendė, kad pilnai tenkinti prašymo nėra pagrindo. Tačiau įvertino, jog ginčas byloje kilo tarp buvusių darbo sutarties šalių, o ieškovė, kaip juridinis asmuo, yra neabejotinai stipresnė tiek teisinio santykio, tiek ginčo šalis. Įvertino, kad byla buvo baigta priimant sprendimą už akių, su kuriuo atsakovas sutiko, nei skolos dydžio, nei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo, kas sąlygojo operatyvų ir ekonomišką teismo procesą bei greitą sprendimo priėmimą, kas rodo atsakovo ketinimą realiai atsiskaityti su ieškove nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Pripažino, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas 4 mėnesių terminui atitinka šalių interesų pusiausvyrą, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atsakovas M. Š. atskiruoju skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- išdėstyti 4492 Eur mokėjimą lygiomis dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendimo vykdymą išdėstė tik 4 mėnesiams, neatsižvelgė į jo mažas darbo pajamas, kad jis turi išlaikytinį, neturėdamas duomenų nurodė, kad atsakovas gauna dienpinigius. Jam mokami dienpinigiai nėra darbo užmokestis, jie skirti patenkinti poreikius reiso metu, dienpinigius atsakovas gauna už reisą, kuriame būna 6 savaites, o 3 savaites namie. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas 4 mėnesių terminui yra pakankamas, mano, kad sprendimo įvykdymas turėtų būti išdėstytas 12 mėnesių. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.Atsakovas savo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui argumentavo tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, nes gauna praktiškai minimalų darbo užmokestį, augina nepilnametį vaiką, savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi, o ieškovė yra verslo subjektas, ekonomiškai stipresnė ginčo šalis. Nors apeliantas pagrįstai nurodė, kad teismas, neturėdamas tokių duomenų konstatavo, kad jis gauna dienpinigius, tačiau šią aplinkybę jis pats pripažįsta atskirajame skunde. Apeliantas pats nurodo, kad jam yra mokami dienpinigiai už reisą, kuriame būna 6 savaites, o 3 savaites namie. Tokiu būdu pripažintina, kad pats atsakovas nepateikė teismui objektyvių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepateikęs visų duomenų apie jo gaunamas pajamas, elgiasi nesąžiningai, tokiu būdu siekia neleistinai teismui įrodyti, kad jo turtinė padėtis blogesnė, nei yra iš tikrųjų. Nors apeliantas teigia, kad dienpinigiai nėra darbo užmokestis, jie skirti patenkinti poreikius reiso metu, tačiau jis pirmosios instancijos teismui nepateikė visiškai jokių duomenų apie dienpinigių dydį. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Sutiktina, kad dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą, o šiuo atveju atsakovas neteikė įrodymų, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, jis gauna, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos reiso metu. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamus dienpinigius, byloje nėra duomenų, kad jis būtų nors iš dalies įvykdęs sprendimą už akių, pripažintina, kad teikdamas atskirąjį skundą atsakovas siekia tik atitolinti sprendimo už akių įvykdymą, kas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pirmąją įmoką atsakovas turi sumokėti nutarties įsiteisėjimo mėnesį, t.y. 2018 metų sausį. Galutinai pagal skundžiamą nutartį, kuri paliekama galioti, atsakovas sprendimą turėtų įvykdyti iki 2018 m. balandžio 15 d. Įvertinus, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 18 d., priteistos žalos dydį, manytina, kad atsakovui nustatytas 4 mėnesių sprendimo įvykdymo terminas, skaičiuotinas nuo nutarties įsiteisėjimo, yra pakankamas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą bei įstatymo reikalavimą teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeista.