Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-25 · Civilinė byla Nr. 2A-2677-392/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
2A-2677-392/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40058-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
O. B., L. B.
Ieškovas
BAB banko „Snoras“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2677-392/2015Proceso Nr. 2-68-3-40058-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5;36.1;116.1;121.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. B. ir L. B., apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3587-465/2015 pagal ieškovo BAB banko „Snoras“ ieškinį atsakovams O. B. ir L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BAB bankas „Snoras“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų O. B. ir L. B. pagal paskolos sutartį negrąžintos paskolos dalį. Nurodė, kad su atsakovais 2012 m. spalio 8 d. pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo restruktūrizuota O. B. suteikta paskola pagal naudojimosi pirkimo išsimokėtinai koretele sutartį Nr. SL09093V990498, bei esama sutarties redakcija išdėstyta nauja 2012 m. spalio 8 d. vartojimo sutarties redakcija (toliau – Paskolos sutartis). P. P. sutartį atsakovams buvo suteikta 11880,00 Lt (3440,69 EUR) dydžio paskola. Paskolos išdavimą liudija 2012 m. spalio 8 d. memorialinis orderis Nr. 7301349. Atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. Atsakovai pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų bei delspinigių, todėl ieškovas, įspėjęs atsakovus, 2014 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį nutraukė. Atsakovų skola pagal Paskolos sutartį sudaro 1953,74 EUR negrąžintos paskolos, 121,56 EUR delspinigių bei 0,58 EUR komisisnių mokesčių. Ieškovas taip pat prašė priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovai O. B. ir L. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, tačiau prašė skolos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui BAB bankui „Snoras“ iš atsakovų solidariai 1953,74 EUR negrąžintos paskolos, 121,56 EUR delspinigių bei 0,58 EUR komisisnių mokesčių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad atsakovai įsispareigojo bankui atsakyti solidariai, todėl paskola yra bendra sutuoktinių prievolė, priimta santuokoje. Atsakovai savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, įrodymų apie tai, kad su ieškovu būtų atsiskaitę nėra. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžinigumo principu sumažino palūnakų už panaudotą ir negrąžintą paskolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki įstatyminio – 5 procentų dydžio. Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl sprendimo išdėstymo prieštarauja, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovui iškelta bankroto byla bei į tai, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymu turi būti siekiama ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyros, o išdėsčius sprendimo vykdymą vieneriems metams, būtų pažeisti ieškovo ir ieškovo kreditorių interesai ir teisėti lūkesčiai, nusprendė atsakovų prašymą atmesti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai O. B. ir L. B. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą ir išdėstyti priteistos skolos išmokėjimą vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1522,35 Eur, tačiau bendra apeliantų įsipareigojimų suma per mėnesį sudaro 1097,35 EUR. Todėl atskaičius visus įsipareigojimus, šeimai lieka tik 425 EUR kas mėnesį. Atsakovai augina du nepilnamečius vaikus, todėl, mano, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUB bankas „Snoras“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl jis nesutinka išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis ar jį atidėti, kadangi toks sprendimo vykdymas pažeistų ieškovo ir ieškovo kreditorių teisėtus lūkesčius ir interesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 736 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose yra numatyta, kokią dalį atlyginimo antstolis gali išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio nepriklausomai nuo vykdomųjų bylų kiekio skolininko atžvilgiu. Pažymėjo, kad restruktūrizavus O. B. suteiktą paskolą bei išdėsčius paskolos mokėjimą 35 mėnesių laikotarpiui mokėjimai nebuvo vykdomi laiku, todėl ieškovas neturi pagrindo tikėti, kad mokėjimai bus vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apelianto nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti trečiojo asmens lūkesčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-687-178/2015).

Apeliantai prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindė sunkia turtine padėtimi, nes įpareigojimas sumokėti visą teismo sprendime nurodytą sumą, apeliantų teigimu, pažeistų jų bei nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nes sprendė, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas vieneriems metams pažeistų esminius bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių interesus bei neatitiktų bankrutavusio ieškovo interesų. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien tik į apeliantų interesus, tačiau įvertintina ir tai, kad skola priteista bankrutavusiai įmonei, kurios bankroto procesas tęsiasi nuo 2011 metų, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas apelianto nurodomu būdu sąlygotų aiškią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Svarbus ir teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principas, pagal kurį privalu pripažinti teisėtai įgytas bankrutavusios įmonės civilines teises, be to, teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, Taigi, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą.

Nors apeliantai skunde teigia, kad jų finansinė padėtis nėra gera ir kad jis turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tačiau iš atsakovų pateiktų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas negali visapusiškia įvertinti atsakovų finansinės padėties - atsakovas nesuteikė teismui išsamių ir visapusiškų duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš atsakovų pateiktų dokumentų nėra aišku kokie yra įsiskolinimo dydžiai, kokiomis įmokomis ir iki kokios datos turi būti padengtos skolos kitiems kreditoriams, atsakovai taip pat nepateikė duomenų apie turimas lėšas, informacijos apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantai nuo teismo sprendimo priėmimo būtų pradėję jį vykdyti bankrutavusios įmonės naudai, o tai leidžia teigti, kad apeliantai nesiima maksimalių pastangų teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. apeliantai apskritai nėra mokėję įmokų pagal paskolos sutartį. Pažymėtina, kad restruktūrizavus O. B. suteiktą paskolą bei išdėsčius paskolos mokėjimą 35 mėnesių laikotarpiui mokėjimai nebuvo vykdomi laiku, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad mokėjimai bus vykdomi išdėsčius skolą vienerių metų laikotarpiui. Todėl šiuo atveju prašymas išdėstyti teismo sprendimą negali būti tenkinamas. Aplinkybė, kad apeliantai turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo ir sąlygoti priteistos sumos išdėstymo vieneriems metams. Be to, iš apeliantų pateiktų duomenų darytina išvada, kad jų finansinė padėtis nėra tokia išimtinai bloga, kad sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų sprendimo primėmimo tikslų bei būtų neproporcingas kreditorių interesams. Be to vien apeliacinio skundo nagrinėjimas atidėjo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymą beveik pusei metų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas ir taip yra ribojamas - CPK 736 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose yra numatyta, kokią dalį atlyginimo antstolis gali išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio nepriklausomai nuo vykdomųjų bylų kiekio skolininko atžvilgiu.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius