- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-195-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00207-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- O. K.
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens O. K. atstovo advokato Egidijaus Morkūno apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas O. K. skundas dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-12-12 nutarimo administracinėje byloje Nr. ATP-129 panaikinimo, kuriuo O. K. nubaustas pagal LR ATPK 124⁵ str. 110 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. K. 2012 m. gruodžio 12d. Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nutarimu administracinėje byloje Nr. APT-129 pagal LR ATPK 124⁵ straipsnį buvo nubaustas 110 Lt bauda už tai, jog jis 2012-09-14, apie 11.00 val., Šiauliuose, mokomoje automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesusimokėjęs už mokamą stovėjimą. Tokiais savo veiksmais O. K. pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-05-26 sprendimu Nr. R-159 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Šiaulių miesto gatvėse ir aikštelėse nuostatų 10, 11 ir 19 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi O. K. skundo dėl Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-12-12 nutarimo administracinėje byloje Nr. ATP-129 panaikinimo netenkino ir paliko galioti priimtą sprendimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas E. Morkūnas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-22 nutartį bei Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. APT-129 ir administracinę bylą O. K. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas neištyrė visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Teigia, kad O. K. 2012 m. rugsėjo 14 d. automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į teritoriją (duomenys neskelbtini) pastatų, dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje matė įrengtą kelio ženklą Nr. 528 su papildomomis lentelėmis Nr. 840 ir 826, tačiau papildomų lentelių, nurodančių kelio ženklo galiojimo zoną, nebuvo, todėl O. K. manė, kad prie įrengto kelio ženklo yra mokama stovėjimo vieta ir joje savo transporto priemonės nestatė, o ją pastatė toje vietoje, kur nebuvo stovėjimą ribojančių kelio ženklų. Pažymi, kad Dvaro g. kiemuose yra policijos, draudimo, teismų, daugiabučio namo kiemai (duomenys neskelbtini) ir nėra apibrėžta, būtent kurioje konkrečioje teritorijoje galioja šis kelio ženklas. Advokatas nesutinka su teismo teiginiu, kad automobilių stovėjimo aikštelės ribos yra aiškios, kadangi lieka neaišku, kurioje vietoje pasistačius automobilį atsiranda pareiga susimokėti už pastatytą automobilį ir kur šios automobilių stovėjimo aikštelės ribos baigiasi, nėra aiškiai išskiriamaisiais ženklais, t. y. stulpeliais ar tvora, pažymėta aikštelė, kurioje atsiranda pareiga susimokėti už pastatytą automobilį. Advokatui kyla abejonės, ar aikštelės vieta, kur stovėjo O. K. automobilis, yra priskirta prie mokamų automobilių stovėjimo vietų Šiaulių mieste sąraše, kuris yra patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-373. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei automobilio fotonuotraukos nepatvirtina to, kad O. K. automobilis stovėjo mokamos aikštelės zonoje ar mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Nurodo, kad O. K., statydamas automobilį vietoje, kurioje nebuvo stovėjimą ribojančių ženklų, t. y. vietoje, kurioje už stovėjimą nereikia mokėti, manė, kad nedaro pažeidimo, tačiau teismas tokius paaiškinimus įvertino kaip gynybinę poziciją. Advokato nuomone, teismas nepagrįstai tokius O. K. teiginius įvertino kaip atsakomybės vengimą, kadangi O. K. tą pačią dieną po įvykio informavo atsakingą Šiaulių miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, jog automobilį vairavo jis pats, o vengdamas atsakomybės, advokato teigimu, O. K. galėjo nurodyti kitą asmenį tą dieną vairavusį automobilį, kadangi automobilis yra registruotas O. K. įmonės vardu. Apelianto teigimu, O. K. visada už automobilio stovėjimus susimoka, o šis įvykis užfiksuotas dėl skirtingo kelio ženklų reikšmių traktavimo bei kelio ženklų neteisingo įrengimo, kadangi atvykus į tokią automobilių stovėjimo aikštelę lieka neaišku, kur yra jos ribos. Būtent dėl šios priežasties, advokato teigimu, O. K. tą kartą (2012-09-14) išsiuntė SMS žinutę susimokėti už pusės valandos automobilio stovėjimą vien tam, kad išvengtų administracinės teisės pažeidimo tuo atveju, jei neteisingai suprato kelio ženklus. Tvirtina, kad toks O. K. elgesys nepatvirtina, jog jis suprato, kad stovėjimas šioje aikštelėje yra mokamas. Nurodo, kad tik vėliau grįžęs O. K. prie automobilio pastebėjo, kad SMS žinutė ne dėl jo kaltės sistemos buvo atmesta, ir apmokėjimas nebuvo įvykdytas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, advokatas daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie duotų pagrindą konstatuoti, jog O. K. padarė ATPK 124⁵ str. numatytą pažeidimą, ištirtos aplinkybės bei fotonuotrauka nepatvirtina, kad jo automobilis buvo pastatytas ženklo Nr. 528 kartu su ženklu Nr. 840 ir 826 galiojimo zonoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje renkama remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011-05-26 sprendimu Nr. T-159 patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokomomis automobilių stovėjimo vietomis Šiaulių miesto gatvėse ir aikštėse nuostatais. Minėtų nuostatų 10 p. nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas, pastatęs automobilį, privalo iš karto įsigyti stovėjimo bilietą arba sumokėti SMS žinute per mobiliojo ryšio operatorių. Bilietą, patvirtinantį, kad sumokėta už stovėjimą, privaloma palikti automobilyje 11 p. nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 19 p., automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog fiksuojant pažeidimą O. K. nebuvo susimokėjęs už stovėjimą mokamoje vietoje, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (14, 18 b. l.), iš kurių matyti, kad mokėjimo kvito automobilyje matomoje vietoje nėra. O. K. nepateikė įrodymų, kad jis sumokėjo rinkliavą. Ir nors apeliantas tvirtina, kad O. K., atvykęs į teritoriją (duomenys neskelbtini) pastatų, dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje matė įrengtą kelio ženklą Nr. 528 su papildomomis lentelėmis Nr. 840 ir 826, tačiau nesant papildomų lentelių, nurodančių kelio ženklo galiojimo zoną, manė, kad mokama stovėjimo vieta yra tik prie įrengto kelio ženklo, ir joje savo transporto priemonės nestatė, o ją pastatė ten, kur nebuvo stovėjimą ribojančių kelio ženklų, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog O. K. suprato, kad stovėjimas aikštelėje Š., prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), yra mokamas. Ir tai patvirtina tas faktas, jog O. K. išsiuntė SMS žinutę norėdamas susimokėti už pusės valandos stovėjimą aikštelėje. Šiuo atveju taip pat būtina pažymėti, kad, nors apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo užfiksuotas tik dėl neteisingo kelio ženklo įrengimo, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kaip tai nurodė ir apylinkės teismas, jog kelio ženklas Nr. 528 ,,Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis yra pastatytas tinkamai, tai yra pagal LR Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, kurių 174 punktas numato, kad ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą, o su papildomomis lentelėmis Nr. 801–803, 812, 813 – prieš įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, O. K. teiginiai pagrįstai įvertinti kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės.
Dėl advokato teiginio, kad O. K. informavo Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, jog jis (O. K.) vairavo automobilį, nors galėjo nurodyti kitą asmenį, pažymėtina, jog ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo trijų šimtų litų iki aštuonių šimtų litų ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Ši ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, kurio 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą , transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Iš esmės tapati nuostata yra įtvirtinta ir Kelių eismo taisyklių 32 punkte. Todėl šiuo atveju O. K., nenurodžius tikrųjų įvykio aplinkybių, grėstų administracinė atsakomybė už dar vieną administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. APT – 129 O. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. 110 Lt bauda pagrįstai, todėl šis nutarimas ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-22 nutartis paliekami galioti.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad paduodant skundą Šiaulių apygardos teismui už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis (26 b. l.). Pažymėtina, kad paduodant apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje žyminio mokesčio mokėti nereikia (ABTĮ 40 str. 1 d. 10 p.), todėl apeliantui grąžintinas sumokėtas 50 Lt mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistu ir O. K. advokato Egidijaus Morkūno apeliacinio skundo netenkinti.
Grąžinti mokėjimo nurodymu Nr. 51528 2013-03-14 sumokėtą žyminį mokestį – 50 Lt.
Nutartis neskundžiama.