Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-20 · Administracinė byla Nr. eP-35-261/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-11-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eP-35-261/2016Nutartis · 2016-04-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
eP-35-261/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00443-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
Trečiasis asmuo
D. M.
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eP-35-261/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00443-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-13-552/2016 pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. dėl sprendimo dalies, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadastro duomenų panaikinimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus vedėjos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalį, tai yra 2 punktą dėl patvirtinto žemės sklypo (projektinis Nr. 9-1), kurio plotas 4,1668 ha, kadastro duomenų (toliau – ir Sprendimas); panaikinti 2010 m. gegužės 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau – ir Aktas), panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, atnaujinti terminą administraciniam aktui panaikinti, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi, ir bylos medžiaga bei nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimo, priimtą 2012 m. gegužės 28 d., taip pat reiškia reikalavimus dėl 2010 m. gegužės 3 d. D. M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir D. M. žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo, ir darė išvadą, kad šiuo atveju skundo padavimui yra taikomos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad skunde nurodytos aplinkybės, teismo išreikalauti ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo išsprendimui prie skundo pridėti Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-577-755/2015 dokumentai patvirtina reikšmingus termino skundui paduoti skaičiavimui faktus, ir nustatė, kad 2015 m. gegužės mėnesį pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie D. M. žemės sklypą ir jo formavimą, o 2015 m. birželio 19 d. NŽT Panevėžio skyriui pateikus atsiliepimą į pareiškėjo ieškinį, Panevėžio apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 jau buvo visi duomenys, būtini parengti skundui dėl 2012 m. gegužės 28 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr.23SK-(14.23.110.)-244 dalies; 2010 m. gegužės 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo. Be to, 2015 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės D. M. atsiliepimas į pareiškėjo ieškinį su pridėtais dokumentais, kuris kartu su priedais pareiškėjui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 10 dieną. Kartu su kitais prie atsiliepimo pridėtais dokumentais, D. M. Panevėžio apygardos teismui pateikė 2012 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su visais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo bei nuosavybės teise patvirtinančiais duomenimis. Taip pat civilinėje byloje kartu su D. M. atsiliepimu buvo pateikta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, tarp kurios dokumentų buvo pareiškėjo Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundžiamas 2010 m. gegužės 3 d. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas.

Teismas konstatavo, kad aptarti faktai įrodo, jog 2015 m. gegužės - rugsėjo mėnesiais pareiškėjui ne tik buvo žinomos Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu ginčijamus aktus priėmusios institucijos, aktų priėmimo datos, kiti rekvizitai, aktų turinys, kas sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui apsispręsti dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, bet pareiškėjas jau buvo gavęs visų Panevėžio apygardos administraciniame teisme skundžiamų aktų: Sprendimo, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Todėl nei jam, nei jo atstovui nebereikėjo dėl susipažinimo su šiais dokumentais 2015 m. spalio 7 d. papildomai kreiptis į NŽT Panevėžio skyrių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kuriam atstovavo teisininkas – advokato padėjėjas, vėliausiai iki 2015 m. rugsėjo 16 d. neginčijamai sužinojo apie visų skundžiamų aktų priėmimą ir jų turinį. Tačiau skundą dėl aktų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2015 m. lapkričio 16 d. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu, ir atkreipęs dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad tik D. M. pateikus dokumentus teismui, jis pastebėjo, jog NŽT Panevėžio skyrius galimai pažeidė kadastrinių matavimų įstatymo nuostatas, o 2015 m. spalio 7 d. nuvykus susipažinti su žemės grąžinimo byla, pastebėjo grubius pažeidimus formuojant žemės sklypą, todėl, pareiškėjo manymu, mėnesio terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, 2015 m. lapkričio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį Panevėžio apygardos teismui, kurį teismas atsisakė priimti, o pareiškėjas apie tai sužinojo 2015 m. lapkričio 13 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, tačiau nebuvo suinteresuotas operatyviai gauti reikiamą informaciją ir duomenis apie skundžiamus aktus. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 gavęs visus skundžiamus aktus ir duomenis, pareiškėjas ir toliau nesirūpino savalaikiai su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Rinkimas duomenų, kurių trūkumu pareiškėjas teisina savo delsimą kreiptis į teismą, teismo vertinimu, priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios, bet nebuvo objektyviai būtinas. Net ir Panevėžio apygardos teismui patikslintą ieškinį pareiškėjas pateikė tik 2015 m. lapkričio 9 d., tai yra praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo visų duomenų apie skundžiamus aktus gavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo pagalba. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, o delsimas ginti savo galimai pažeistas teises buvo susijęs tik su paties pareiškėjo valia. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija daugiau kaip prieš tris-penkis metus priimtus administracinius aktus, ir pabrėžė, kad įstatymas nesuteikia asmenims galimybės neapibrėžtą laiko tarpą ginčyti priimtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant teisinių santykių stabilumą ir įtvirtinant jų neapibrėžtumą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti.

II.

Pareiškėjas R. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT priimtas teisės aktas ir trečiojo suinteresuoto asmens padarytas teisės pažeidimas yra tęstinis, nes sklypo kadastriniai matavimai atlikti taip, kad pareiškėjas negali patekti prie savo paveldėtos sodybos, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti prasideda kiekvieną naują pažeidimo dieną. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis naikintina, nes pažeidžia jo teisę į nuosavybę, esminius teisės principus. Pareiškėjo manymu, byla baigtina taikos sutartimi. Pareiškėjas nurodė, kad apie pažeistas teises sužinojo bylinėjimosi eigoje. Tik išanalizavus teisės pažeidimą, įvertinus visus dokumentus, padarius teisinę analizę, vadovaujantis teisės principais, buvo kreiptasi į apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjo atstovas, advokato padėjėjas, J. P. taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad žodinis nagrinėjimas suteiks galimybę plačiau paaiškinti visas aplinkybes.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-13-552/2016 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėjo, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu skundo administraciniam teismui padavimo terminu, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl skundžiamo akto asmeniui paskelbimo, ir iš pareiškėjo ginčijamos NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 dalies nustatė, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas patvirtino pagal valstybės įmonės Valstybės turto fondo Panevėžio filialo matininko 2011 m. rugpjūčio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys – be kita ko, žemės sklypo (projektinis Nr. 9-1), kurio plotas 4,1668 ha, kadastro duomenis. Iš pareiškėjo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-577-755/2015 nustatė, kad R. S. žinojo apie tai, jog 2010 m. gegužės 3 d. Valstybės žemės fondo Panevėžio filialas pamatavo 41668 kv. m žemės sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ieškinyje nurodė pakankamai išsamius duomenis apie D. M. priklausančio žemės sklypo ribų parodymo vietoje aplinkybes, jos sklypo plano rengimą, tikrinimą, derinimą, o iš prie ieškinio pridėto D. M. žemės sklypo plano nustatė, kad žemės sklypo ribos 2012 m. liepos 24 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. NŽT Panevėžio skyrius prie atsiliepimo į pareiškėjo ieškinį minėtoje civilinėje byloje pridėjo šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamą NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 23SK-(14.23.110.)-244 kopiją. Įvertinusi civilinėje Nr. 2-577-755/2015 esančius duomenis, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjas jau kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą 2015 m. gegužės 18 d. ieškiniu turėjo pakankamai duomenų apie D. M. žemės sklypą, jo formavimą, o Panevėžio apygardos teisme 2015 m. birželio 9 d. ir 2015 m. birželio 19 d. gavus atitinkamai D. M. ir NŽT Panevėžio skyriaus atsiliepimus į pareiškėjo ieškinį, pareiškėjas turėjo žinoti apie šioje administracinėje byloje skundžiamus aktus ir jų turinį. Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė tik 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – sužinojus apie pažeistas teises, reikėjo įvertinti visus dokumentus, padaryti jų teisinę analizę, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Kaip minėta, jau 2015 m. gegužės mėnesį ieškiniu kreipdamasis į Panevėžio apygardos teismą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie šioje byloje skundžiamus aktus. Civilinėje byloje šalims pateikus atsiliepimus į pareiškėjo ieškinį, pareiškėjas vėliausiai iki 2015 m. rugsėjo 19 d. sužinojo apie visų skundžiamų aktų priėmimo laiką, jų turinį, gavo visų šioje administracinėje byloje ginčijamų aktų nuorašus. Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio 16 d. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pareiškėjui turint pakankamai duomenų apie galimą jo teisių pažeidimą, pareiškėjo 2015 m. spalio 7 d. vykimas susipažinti su žemės grąžinimo byla nebuvo objektyviai būtinas. Tokia aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą paduoti skundą apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl laiku ir tinkamai nesikreipė į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pažymėjo ir tai, kad nors administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011), nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo pagalba. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra gautas pareiškėjo R. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-13-552/2016.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos nepanaikino.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme įtvirtintu principu, kad teisingumą vykdo tik teismai, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju teisingumas nebuvo įvykdytas, o teismo sprendimu buvo apgintas padarytas teisės pažeidimas. Pasak pareiškėjo, pažeidėjai turi būti nubausti, o šiuo atveju atlikus neteisėtus, pareiškėjui priklausančios sodybos, geodezinius matavimus, buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, todėl priimtas teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 109 straipsnių nuostatas.

Pažymi, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nes jame nurodyti tik motyvai dėl termino skundui paduoti praleidimo, tačiau visiškai nepasisakyta dėl bylos esmės, t. y. dėl padaryto teisės pažeidimo, dėl skundo pateikimo priežasčių, todėl pagal ABTĮ 153 straipsnio nuostatas yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pasak pareiškėjo, teismo motyvai neturi teisinės galios, todėl teismo sprendimas nelaikytinas motyvuotu. Pareiškėjas nurodo, jog jis pateikė įrodymus dėl esminių pažeidimų, padarytų atliekant jo sodybos geodezinius matavimus, tačiau šie įrodymai buvo nepaisyti, dėl ko buvo pažeistos materialinės teisės normos. Dėl paminėtų priežasčių bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujintas.

Teigia, jog nagrinėjant administracines bylas turi būti užtikrintas teisėtos ir vienodos teismų praktiko formavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pareiškėjas R. S. pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-13-552/2016 pagal jo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. dėl sprendimo dalies, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadastro duomenų panaikinimo priėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 158 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Galimybės nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka ABTĮ nenumato, todėl šio pareiškėjo reikalavimo netenkina.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria teismas jo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo pateiktą skundą. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti teisme, o tokia byla nėra prilyginama užbaigtai bylai. Atitinkamai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, o tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2012). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo įvardintų argumentų ir pateiktų prašymų. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015.

Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-13-552/2016 pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M., dėl sprendimo dalies, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadastro duomenų panaikinimo priėmimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė