Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo R.S. (toliau - ir pareiškėjas), veikiančio per atstovą advokato padėjėją J.P., skundo atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus (toliau- ir atsakovas, ir NŽT Panevėžio skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui D.M. dėl sprendimo dalies, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kadastro duomenų panaikinimo priėmimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo, atstovaujamo advokato J.P., skundas, kuriuo prašoma: panaikinti 2012-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g.12, (duomenys neskelbtini) kaime Miežiškių seniūnijoje, Panevėžio rajono savivaldybėje (toliau - ir Žemės sklypas), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalį, tai yra 2 punktą dėl patvirtinto žemės sklypo ( projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 4,1668 ha, kadastro duomenų (toliau – ir Sprendimas); panaikinti 2010-05-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ( toliau - ir Aktas), panaikinti žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Panevėžio r. sav. Miežiškių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g.12, kadastro duomenis, atnaujinti terminą administraciniam aktui panaikinti, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Praleistas terminas skundui paduoti neatnaujinamas, skundą atsisakoma priimti. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama galimybė kreiptis į teismą, siekiant jas apginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo – toliau ir ABTĮ 5str.). Tačiau įstatymas įpareigoja asmenį savo teisę kreiptis į teismą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų - nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str.1d.).Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skundu skundžia atsakovo Sprendimą dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui D.M. (toliau - D.M.) nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų tvirtinimo, priimtą 2012-05-28, taip pat reiškia reikalavimus dėl 2010-05-03 D.M. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir D.M. Žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo. Šiuo atveju skundo padavimui yra taikomos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant įstatymo nuostatas dėl termino skundui paduoti yra nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu bei skundą paduodančiam asmeniui neturėjo būti įteiktas ar paskelbtas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo suinteresuoto asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą(administracinio akto esmę)dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:Nr.AS-7-301/2006, Nr.A-146-90/2010, Nr.A-858-1464/2012 ir kt).

Skunde nurodytos aplinkybės, teismo išreikalauti ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo išsprendimui prie skundo pridėti Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai patvirtina reikšmingus termino skundui paduoti skaičiavimui faktus. Nustatyta, kad 2015-05-19 pareiškėjas per atstovą advokato padėjėją J.P. Panevėžio apygardos teismui pateikė 2015-05-18 ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovei D. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui NŽT Panevėžio skyriui(Panevėžio apygardos teismo civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1t., 2-7 b.l.). Ieškinyje pareiškėjas nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondo Panevėžio filialas 2010-05-03 pamatavo D.M. 41668 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio r. sav. Miežiškių sen. (duomenys neskelbtini) k., ir parodė šio sklypo ribas. Šis sklypo planas buvo patikrintas NŽT Panevėžio skyriaus vyr. specialistės Z. J. (2012-03-18) ir suderintas su vyr. specialiste Ž.S. (2012-03-18), o taip pat ir su AB „Lietuvos dujos“. Taigi, pareiškėjas ieškinyje nurodė pakankamai išsamius duomenis apie D.M. priklausančio Žemės sklypo ribų parodymo vietoje aplinkybes bei jos sklypo plano rengimą, tikrinimą, derinimą ir prie ieškinio pridėjo D.M. Žemės sklypo planą, kuriame , be jau nurodytų duomenų, yra VĮ Registrų centro Panevėžio filialo spaudas, patvirtinantis, kad žemės sklypo ribos 2012-07-24 yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškinyje pareiškėjas taip pat nurodė, kad paminėtame D.M. priklausančiame Žemės sklype yra pareiškėjo paveldėta sodyba, kurią statė jo tėvai. Ieškiniu pareiškėjas reikalavo, kad D. M. atlygintų jam padarytą žalą, nes pastarosios Žemės sklype esant pareiškėjo sodybai, ji nepagrįstai praturtėjo. 2015-06-19 NŽT Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į paminėtą pareiškėjo ieškinį ir pridėjo prie atsiliepimo rašytinius dokumentus(Panevėžio apygardos teismo civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1t., 63-78 b.l.). Atsiliepime NŽT Panevėžio skyriaus atstovė paaiškino, kad pareiškėjo ir D.M. žemės sklypai yra greta vienas kito, kad pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai nėra atlikti, o D. M. Žemės sklypo tvarkymo byloje nurodyta, kad Žemės sklype esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai teisiškai neregistruoti. Prie atsiliepimo NŽT Panevėžio skyrius pridėjo nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjui ir D. M. priklausančius ( paveldėtus) žemės sklypus dokumentus: sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, abrisus ir kt.( Panevėžio apygardos teismo civ.bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1t., 64-65, 68-78b.l.). Taip pat prie atsiliepimo NŽT Panevėžio skyrius pridėjo 2012-05-28 NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinti D.M. priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas: 4,1668 ha, kadastro duomenys. Tai yra buvo pridėtas Sprendimas, kurio dalį, būtent dėl 4,1668 ha ploto žemės sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo, skundžia pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu. Be to, buvo pateikti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose atsispindi žemės sklypo kadastro numeris, adresas, žemės sklypo formavimo juridinio dokumento data, tipas ir numeris, žemės sklypo ženklinimo data, žemės sklypo naudmenų kiekis, charakteristika, vertė ( Panevėžio apygardos teismo civ.bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1t., 76-78 b.l.). Išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad pats pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų apie D.M. Žemės sklypą ir jo formavimą, o 2015-06-19 NŽT Panevėžio skyriui pateikus atsiliepimą į pareiškėjo ieškinį, Panevėžio apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo visi duomenys, būtini parengti skundui dėl 2012-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies; 2010-05-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir Žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo. Be to, 2015-09-09 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės D.M. atsiliepimas į pareiškėjo ieškinį su pridėtais dokumentais, kuris kartu su priedais pareiškėjui išsiųstas 2015-09-10 (Panevėžio apygardos teismo civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini),1t.,97-135b.l.). Kartu su kitais prie atsiliepimo pridėtais dokumentais, D.M. Panevėžio apygardos teismui pateikė 2012-07-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su visais žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo bei nuosavybės teise patvirtinančiais duomenimis(Panevėžio apygardos teismo civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini), 117-118 b.l.). Taip pat civilinėje byloje kartu su D.M. atsiliepimu buvo pateikta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, tarp kurios dokumentų buvo pareiškėjo Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundžiamas 2010-05-03 Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas (Panevėžio apygardos teismo civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini).,b.l. 123). 2015-09-16 D.M. Panevėžio apygardos teisme pareiškė pareiškėjui priešieškinį, kuriuo prašo teismo įpareigoti nugriauti pareiškėjo statinius kaip pastatytus ne pareiškėjui priklausančiame, bet D. M. žemės sklype.

Aptarti faktai įrodo, kad jau pareiškiant ieškinį Panevėžio apygardos teisme pareiškėjui buvo žinoma pakankamai duomenų, o NŽT Panevėžio skyriui 2015-06-19 bei D. M. 2015-09-09 pateikus atsiliepimus į pareiškėjo ieškinį bei aukščiau paminėtus dokumentus, pareiškėjui ne tik buvo žinomos Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu ginčijamus aktus priėmusios institucijos, aktų priėmimo datos, kiti rekvizitai, aktų turinys, kas sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui apsispręsti dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, bet pareiškėjas jau buvo gavęs visų Panevėžio apygardos administraciniame teisme skundžiamų aktų: Sprendimo, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Todėl nei jam, nei jo atstovui nebereikėjo dėl susipažinimo su šiais dokumentais 2015-10-07 papildomai kreiptis į NŽT Panevėžio skyrių, kaip jis nurodo skunde. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, kuriam atstovavo teisininkas – advokato padėjėjas, vėliausiai iki 2015-09-16 neginčijamai sužinojo apie visų skundžiamų aktų priėmimą ir jų turinį. Tačiau skundą dėl aktų panaikinimo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė tik 2015-11-16. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 34 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, jo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Formuodamas administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad praleistas terminas administracinėse bylose gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tos, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą bei nepriklausė nuo jo valios(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.AS-556-341/2009; Nr. AS-62-235/2011 ir kt.). Pareiškėjas svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo aplinkybes, kad tik D.M. pateikus dokumentus teismui, jis pastebėjo, jog NŽT Panevėžio skyrius galimai pažeidė kadastrinių matavimų įstatymo nuostatas, o 2015-10-07 nuvykus susipažinti su žemės grąžinimo byla, pastebėjo grubius pažeidimus formuojant Žemės sklypą. Todėl pareiškėjas mano, kad mėnesio terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, teigia, kad 2015-11-09 pateikė patikslintą ieškinį Panevėžio apygardos teismui, kurį Panevėžio apygardos teismas atsisakė priimti, o pareiškėjas apie tai sužinojo 2015-11-13.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks skundo padavimui teismui termino eigos skaičiavimas, teigiant, kad apie pažeistas teises buvo sužinota vėliau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra vertinamas kaip prielaidų asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą sudarymas bei teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principų pažeidimas(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-467/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, bet ir operatyvumo standartas, tai yra svarbu, kada suinteresuotas asmuo faktiškai sužinojo apie skundžiamus aktus ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-261-660/2014, Nr. AS-108-756/2015 ir kt.). Teismo aptarti faktai patvirtina, kad pareiškėjui kreipiantis su 2015-05-18 ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, tad, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, skųsdamas Sprendimą, Aktą, Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nebuvo suinteresuotas operatyviai gauti reikiamą informaciją ir duomenis apie skundžiamus aktus. Laikotarpiu nuo 20115-06-17 iki 2015-09-16 Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs visus skundžiamus aktus ir duomenis, pareiškėjas ir toliau nesirūpino savalaikiai su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Rinkimas duomenų, kurių trūkumu, pareiškėjas teisina savo delsimą kreiptis į teismą (nurodant, kad 2015-10-07 buvo vykta susipažinti su žemės grąžinimo byla), priklausė tik nuo paties pareiškėjo valios, bet nebuvo objektyviai būtinas. Net ir Panevėžio apygardos teismui patikslintą ieškinį pareiškėjas pateikė tik 2015-11-09, tai yra praėjus daugiau kaip dvejiems mėnesiams nuo visų duomenų apie skundžiamus aktus gavimo(Panevėžio apygardos teismo civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., 181-184 b.l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klaidingas įstatymo nuostatų suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, pareiškėjo pasirinktas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, nesudaro pagrindo pripažinti, priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, objektyvų pobūdį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas naudojosi advokato padėjėjo pagalba. Taigi konstatuojama, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti apie skundžiamų aktų priėmimą, o iš Panevėžio apygardos teisme iškeltos civilinės bylos kitų šalių gavęs skundžiamus aktus ir duomenis, toliau elgėsi neatsakingai, nepateisinamai neapdairiai, nesiėmė priemonių savalaikiai ir operatyviai ginti savo galimai pažeistas teises ir į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi praėjus 3 mėnesiams nuo paminėtų aktų ir duomenų gavimo. Todėl pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, o delsimas ginti savo galimai pažeistas teises buvo susijęs tik su paties pareiškėjo valia. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčija daugiau kaip prieš 5-3 metus priimtus administracinius aktus. Įstatymas nesuteikia asmenims galimybės neapibrėžtą laiko tarpą, tai yra, bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, tokiu būdu pažeidžiant teisinių santykių stabilumą ir įtvirtinant jų neapibrėžtumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, jau seniai turėjo ir galėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų galimą savo teisių pažeidimą, o iki pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą praėjęs laiko tarpas, net ir skaičiuojant jį nuo vėliausios datos, kuri objektyviai ir neginčijamai patvirtina pareiškėjo išsamų žinojimą apie ginčijamus administracinius aktus, yra nepateisinamai ilgas. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti, o teismui atmetus prašymą jį atnaujinti, skundą atsisakoma priimti ( ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.