- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- 1-1249-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44815-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- E. U.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. U. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. 13 min. kelyje Išorai-Užusaliai-Būdos, kelio Nr. 1504, esančiame Jonavos r., Užusalių sen., 1.200 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimus, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių“; KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; KET 127 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą; KET 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad atsirado kliūčiai ar iškilo grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ko pasėkoje dėl to, atsiradus kelyje kliūčiai - E. U. vairuojamu automobiliu priartėjus prie ta pačia eismo juosta ir kryptimi dviračiu važiavusio R. E., E. U., pažeisdamas paminėtų KET punktų reikalavimų nurodymus, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė ir nesustabdė vairuojamo automobilio, o automobiliu kliudė dviratį ir sužalojo juo važiavusį R. E. sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, tai yra padarydamas veido sumušimą, žaizdas kaktos ir kelių srityse, odos nubrozdinimus nugaroje ir abejose pėdose, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimą.
Be to, E. U. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. 13 min. kelyje Išorai-Užusaliai-Būdos, kelio Nr. 1504, esančiame Jonavos r., Užusalių sen., 1.200 km, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, automobiliu kliudė dviratį ir sužalojo juo važiavusį R. E. ir tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų jo gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis, būdamas išgėręs gal 4 skardines 5,2 procentų alaus, važiavo iš namų Užusalių kaime link Išorų nusipirkti maisto. Vairavo automobilį „Opel Astra“ apie 70 km/h greičiu. Bevažiuodamas į kalniuką, pamatė dviratininką. Norėjo jį apvažiuoti, suko į kairę, bet priešais važiavo mašina, todėl staigiai stabdė. Automobilis pradėjo suktis, pajuto smūgį ir sustojo skersai kelio. Tada užkūrė mašiną ir, neišlipęs pažiūrėti, ką partrenkė, nuvažiavo aplinkiniu keliu į namus. Grįžęs namo, pastatė mašiną, nusuko valstybinius numerius, nusipirko alkoholio ir gėrė, kol prarado orientaciją. Atsigavo areštinėje. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė. Atlygino 6 000 Eur žalos ir 4 000 Eur įsipareigojo atlyginti dalimis. Blogai vertina savo poelgį, dėl nusikaltimo gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 19.13 val. gautas pranešimas, kad Jonavos r., Užusalių sen., kelyje automobilis partrenkė dviratininką ir pasišalino. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad kelio Išorai-Užusaliai-Būdos 1,200 km automobilis „Opel Astra:, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo Kalnėnų k. link Išorų k., partrenkė ir sužalojo dviratininką. Vairuotojas automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Sužalotas dviratininkas R. E. be sąmonės greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Kauno klinikas, būklė sunki. Vykdant automobilio paiešką, 21.30 val. apgadintas automobilis rastas (duomenys neskelbtini) kieme be valstybinių numerių, taip pat namuose rastas neblaivus automobilio savininkas E. U., kuriam nustatytas 2,95 promilių girtumas (1 t., b. l. 1–6).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 20.40–20.55 val. apžiūrėta kelio Išorai-Užusaliai-Būdos 1,2 km atkarpa. Apžiūros metu nustatyta, kad už 200 metrų nuo šios vietos yra kelio vingis. Važiuojamojoje dalyje guli termosas. Už jo 4,2 m atstumu 1,4 m nuo važiuojamosios dalies krašto yra vyriškas kairės kojos batas. Už jo 1,4 m atstumu, 0,5 m nuo važiuojamosios dalies krašto vyriškas dešinės kojos batas. Už jo toliau 5,2 m ir 2,3 m nuo važiuojamosios dalies krašto yra vyriškas dviratis. Už 3,2 m nuo dviračio priekinio rato dešiniame kelkraštyje išmindyta žolė. Dar toliau, 4,2 m atstumu dešiname kelkraštyje yra šviesą atspindinti liemenė. Nuo liemenės iki posūkio į Kalnenų k., Centrinės g. 1 namo sklypą -155,3 m (1 t., b. l. 13–18).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 22.20–23.30 val. apžiūrėtas kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kieme stovi automobilis „Opel Astra“, ant automobilio nėra registracijos numerių. Automobilio dešinės pusės priekinis sparnas deformuotas, priekinio dešinės pusės rato padanga be oro. Priekinis stiklas ties keleivio vieta yra suaižėjęs (1 t., b. l. 22–31).
Liudytojos V. U. apklausos protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. jos vyras E. U. dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Pavakaryje jis pasakė, kad reikia jam išvažiuoti, sėdo už automobilio „Opel“ vairo ir išvažiavo. Namo grįžo po kokios valandos ar dviejų. Jis atsinešė alaus ir toliau vartojo alkoholį. Jis nieko nepasakojo. Ji tuo metu gulėjo lovoje. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 41).
Liudytojos L. M. apklausos protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 19.10 val. ji važiavo su automobiliu „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pro Išorų kaimą link Užusalių k. Miško atkarpoje pamatė priešpriešais atvažiuojantį dviratininką, kuris važiavo arčiau kelkraščio. Paskui dviratį pamatė važiuojantį tamsios spalvos automobilį. Jis pradėjo ant kelio važiuojamosios dalies suktis. Ji, mėgindama išvengti susidūrimo, suko į kelkraštį ir apvažiavo. Išgirdo triukšmą, sustojo. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad tas automobilis, kuris prieš tai buvo nevaldomas, sustojo skersai kelio ir iš jo išlipinėjo vairuotojas. Dviratis gulėjo viduryje kelio, tačiau dviratininko nesimatė. Vėliau paaiškėjo, kad jis guli griovyje be sąmonės. Automobilio vairuotojas nieko nelaukęs nuvažiavo link Išorų k. Paskui jį nuvažiavo mergina, kuri nufotografavo tą automobilį. Buvo paskambinta bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 43).
Liudytojos K. K. apklausos protokolu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. po 19.00 val. ji, važiuodama Išorų k. link, kelio atkarpoje, esančioje tarp Išorų ir Kalnėnų kaimų, miškelyje, ant posūkio, pamatė stovintį ant kelkraščio automobilį, gulintį ant kelio važiuojamosios dalies dviratį ir moterį, kuri jai mojavo, prašė sustoti. Ji sustojo, nepažįstama moteris pasakė, kad ką tik buvo numuštas dviratininkas, o avarijos kaltininkas iš įvykio vietos pabėgo, nuvažiavo Išorų k. link. Moteris paprašė jos pasivyti tą automobilį ir jį nufotografuoti. Kol kalbėjo su moterimi, ji buvo išlipusi iš savo automobilio, užfiksavo ant kelio gulintį dviratį, matė griovyje gulintį sužeistą dviratininką. Ji sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo Išorų kaimo link. Pravažiavo Išorus ir prie šviesoforo su pagrindiniu keliu Kaunas – Jonava, ji pamatė stovintį automobilį, kuris laukė žalios spalvos. Privažiavusi iš galo pamatė, kad to automobilio sudaužytas priekinis stiklas, suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris partrenkė dviratininką ir pabėgo. Ji nufotografavo automobilio galinius numerius ir iškart užsidegė žalia šviesoforo šviesa, automobilis nuvažiavo link Jonavos miesto. Ji grįžo atgal į įvykio vietą, ten buvusi moteris paskambino į policiją ir pranešė jos užfiksuoto automobilio numerius (1 t., b. l. 46–48).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. K. kompaktinę plokštelę su įrašytomis nuotraukomis. Antroje nuotraukoje užfiksuotas priekyje prie šviesoforo sustoję automobilis „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50–54).
Apklaustas nukentėjusysis R. E. parodė, 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. jis po grybavimo su dviračiu iš Užusalių k. esančių miškų važiavo namo. Važiavo užsidėjęs šviesą atspindinčią liemenę ir įsijungęs žibintus. Paskutinis įvykis, kurį jis pamena, kad su dviračiu pravažiavo Užusalių k., Jonavos r. Važiavo dešine kelio puse, prie pat kelkraščio. Eismo įvykio nepamena. Atsigavo maždaug po 2 savaičių (1 t., b. l. 82–85).
Specialisto išvada Nr. G3405/2018(02) nustatyta, kad R. E. padarytas veido sumušimas, žaizdos kaktos ir kelių srityse, odos nubrozdinimai nugaroje ir abejose pėdose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, dėl to sunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 74, 75).
Specialisto išvada Nr. T-A 10102/2018(01) nustatyta, kad E. U. kraujyje mažiausia koncentracija 3,61 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 39).
Susitaikymo aktu nustatyta, kad 2019 m. sausio 31 d. kaltinamasis E. U. ir nukentėjusysis R. E. susitaikė. Kaltinamasis pripažino savo veiksmais padaręs nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusysis pareiškė, kad jam padaryta žala sumoje 8 000 Eur yra dalinai atlyginta, sumokant iš karto 5000 Eur bei likusią sumą mokant dalimis per 6 mėnesius nuo 2019 m. kovo 1 d. (1t., b. l. 162).
Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, kaltė įrodyta ir liudytojų apklausos, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei kitais rašytiniais įrodymais. E. U., vairuodamas neblaivus transporto priemonę, numatė, kad kelyje gali susiklostyti eismo situacija, kai dėl jo vairavimo, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, gali iškilti grėsmė eismo dalyvių saugumui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti. Taigi, veikė neatsargia kaltės forma, pasireiškusia nusikalstamu pasitikėjimu.
Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. U., partrenkdamas nukentėjusįjį, įgijo pareigą suteikti jam pagalbą, tačiau jis sąmoningai nevykdė KET 219.5 punkte numatytų pareigų, kad, įvykus eismo įvykiui, privaloma imtis visų reikiamų priemonių, jog būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nuteistasis negalėjo pagelbėti nukentėjusiajam. Jis pats buvo sveikas, galėjo telefonu pranešti apie skubiai reikalingą pagalbą ar šios paslaugos prašyti kitų pravažiuojančių eismo dalyvių, tačiau kaltinamojo elgesys po eismo įvykio rodo, kad jis pirmiausiai rūpinosi ne pagalba nukentėjusiajam, o tuo, kaip nuslėpti eismo įvykį. Iš įvykio vietos automobiliu E. U. išvažiavo nepaskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, kas rodo, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino pats nepasirūpinęs pagalba nukentėjusiajam, neįsitikinęs, kad tą padarys kiti asmenys. Taigi, darytina išvada, kad E. U. suvokė, kad nukentėjęs asmuo, kuriam jis sukėlė pavojų, galbūt yra pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. U. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 19 val. 13 min. kelyje Išorai-Užusaliai-Būdos, pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė ir nesustabdė vairuojamo automobilio, juo kliudydamas dviračiu važiavusį R. E. ir sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Be to E. U. tą pačią dieną tame pačiame kelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu kliudęs ir sunkiai sužalojęs dviračiu važiavusį R. E., sukėlęs akivaizdų pavojų jo gyvybei, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamojo E. U. veiksmai pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos BK 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje, kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis, kvalifikuoti teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę, padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir įsipareigojo ateityje atlyginti likusią. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo atsakomybę, padarius BK 144 straipsnyje numatytą veiką, lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą ir įsipareigojo ateityje atlyginti likusią. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė E. U. atleisti nuo atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Byloje yra susitaikymą patvirtinantis susitaikymo aktas.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. U. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Kaltinamasis už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas ne vieną kartą. 2012 bei 2015 metais E. U. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam. Abejais atvejais jam nustatytas girtumas virš 2 promilių. Tokia veika, esant šiuo metu galiojančios redakcijos baudžiamajam kodeksui, būtų vertinama kaip nusikalstama. Nepaisant to, kad paskirtos nuobaudos yra negaliojančios, jos neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir neduoda pagrindo teismui daryti išvadų, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, nesant visų būtinų sąlygų, netenkintinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam E. U., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba pagal verslo liudijimą, psichiatriniame kabinete ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 180), savanoriškai atlygino dalį žalos nukentėjusiajam bei įsipareigojo atlyginti likusią žalą, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, kad yra dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės ir vienoje veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, E. U. skirtina BK 281 straipsnio 4 dalies, 144 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį žemesnį nei sankcijos vidurkis. Kaltinamasis kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas, dirba, žalą pažadėjo atlyginti dalimis, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Šiuo nuosprendžiu E. U. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos veikos sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį, į veikų pobūdį, pavojingumą, bei kaltinamojo elgesį po nusikaltimų padarymo ir daro išvadą, kad pridedama minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą, pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir šią nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Automobilis „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltinamasis eismo įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, nepaisant to, kad ši teisė praeityje iš jo buvo atimta ir negrąžinta, jo veiksmai padarė didelę žalą, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, sukėlęs pavojų nukentėjusiam asmeniui nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nustatytinas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo - terminas.
Žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys byloje nepareikštas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX skyriaus nuostatos. BPK 107 straipsnis numato, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, byloje yra susitaikymo aktas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusysis patvirtino, kad „jam padaryta žala sumoje 8 000 Eur yra dalinai atlyginta sumokant iš karto 5 000 Eur, o likusi suma 3 000 Eur bus sumokėta lygiomis dalimis per šešis mėnesius, mokant nuo 2019 m. kovo mėn. 1 d.“ (1t., b. l. 162). Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju, nors civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau nukentėjusysis tiksliai nurodė patirtos žalos dydį ir civilinio ieškinio nereiškė būtent dėl to, kad dėl ginčo susitarė taikiai, o tuo tarpu kaltinamasis nurodytą žalos dydį pripažino, dalį žalos atlygindamas iš karto, o kitą dalį – pasižadėdamas atlyginti dalimis. Nepaisant to, kad teismas atsisakė taikyti BK 38 straipsnį, atsižvelgdamas į tai, kad šalys ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendė taikiai, šį susitarimą tvirtina (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis).
Proceso išlaidų nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini) (saugomas M. Jakimavičiaus įmonės aikštelėje Darbininkų g.4, Jonavoje), pratęstinas iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.
Į bausmės laiką E. U. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. 01.28 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. 12.31 val.
Dviratis (saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajam R. E..
2 vnt. stiklainių su kvapų pėdsakais, 2 vnt. mikrodalelių, daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsaku nuo vairo, vatos tamponas su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje ir nuteisti jį:
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje padarymą – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant E. U. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholio.
Į bausmės laiką E. U. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. 01.28 val. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.12.31 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, skirti E. U. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti E. U. automobilį „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini) (saugomas M. Jakimavičiaus įmonės aikštelėje Darbininkų g.4, Jonavoje).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam E. U. priklausančiam automobiliui „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), WIN: (duomenys neskelbtini) (saugomas M. Jakimavičiaus įmonės aikštelėje Darbininkų g.4, Jonavoje), pratęsti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Dviratį (saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam R. E..
2 vnt. stiklainių su kvapų pėdsakais, 2 vnt. mikrodalelių, daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku nuo vairo, vatos tamponą su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Patvirtinti tarp kaltinamojo E. U. ir R. E. (gimusio (duomenys neskelbtini)) sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį šalys susitarė, kad R. E. „padaryta žala sumoje 8 000 Eur yra dalinai atlyginta sumokant iš karto 5 000 Eur, o likusi suma 3 000 Eur bus (kaltinamojo E. U.) sumokėta lygiomis dalimis per šešis mėnesius, mokant nuo 2019 m. kovo mėn. 1 d.“
Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad pakartotinai kreiptis į teismą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kaltinamajam nevykdant taikos sutarties sąlygų, gali būti išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio susitarimo sąlygų vykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.