- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- A-556-150-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Advokatai
- Linas Mažonas, Romualdas Matonis
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 200 000 litų neturtinės žalos bei paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti pareiškėjo veido plastinei operacijai reikalingas lėšas. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. kovo 26 d. bausmės atlikimo vietoje įrangos gamybos cecho meistro nurodymu keitė šlifavimo staklių šlifavimo akmenį. Apie 11.45 val. šlifavimo staklėms pasisukus tuščia eiga trūko šlifavimo akmuo ir sužalojo V. B. veidą. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie sunkaus. Žala pareiškėjui padaryta jam vykdant darbines pareigas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Medikai patirtą pareiškėjo traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, jis patyrė didelį skausmą bei dvasinius sukrėtimus - išgyvenimus, jo veidas tapo subjaurotas, jam nuolat ašaroja akys, turi nuolat rūpintis savo sveikata. Kadangi jis yra jauno amžiaus, tai patirta trauma gali turėti įtakos jo tolimesnei darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Atsakovas nesilaikė Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 22, 23, 28 ir 30 straipsnių nuostatų. Pareiškėjas neturėjo galimybės samdytis advokato, todėl ilgai nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Buvo įsitikinęs, kad savo teises galės ginti atlikęs bausmę, nes taip jam nurodė pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, prašė atnaujinti praleistą senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, atsiliepimu į skundą (b. l. 17-19) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad atsakovo veiksmuose nėra būtinosios sąlygos žalai atlyginti – kaltų veiksmų ar neveikimo (kaltės), todėl ir pareiga atlyginti žalą nekyla. Dėl praleisto termino skundui paduoti atsakovas nurodė, jog pareiškėjas turėjo visas sąlygas paduoti skundą teismui laiku. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą kuomet jam tapo aiškūs tyrimo rezultatai, bet ja nepasinaudojo septynerius metus. Visą tą laiką V. B. turėjo galimybę susitikti su artimaisiais, jis turi abu tėvus, seserį, keturis brolius, sugyventinę, draugus ir pan. Su artimųjų pagalba pareiškėjas turėjo galimybę įstatymo nustatytu laiku kreiptis dėl teisinės gynybos. Nuo 2002 metų iki 2005 metų V. B. gavo net dešimt piniginių perlaidų. Todėl prašė taikyti senatį ir termino neatnaujinti, nes jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu (b. l. 66-68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Atsižvelgus į nelaimingo atsitikimo pobūdį, pasekmes, sužalojimus, skausmą, išgyvenimus - būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą, tačiau atsakovo atstovas advokatas R. Matonis prašė teismo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis trejų metų senaties terminas taikomas prašant atlyginti ir neturtinę žalą. Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2002-03-26 patyrė traumą, kuri, pagal 2002-03-28 pažymą dėl traumos sunkumo, priskiriama prie sunkių. Su 2002-03-26 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 3, kuriame nustatyti teisės normų pažeidimai, pareiškėjas susipažino 2002-04-26 (Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos b. l. 3-5). Po nelaimingo atsitikimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2009-08-31, t. y. pasibaigus trejų metų senaties terminui. Pareiškėjo ir jo atstovo motyvai, jog V. B. pareigūnai tvirtino, kad žala jam bus atlyginta atlikus bausmę, laikytini subjektyviais, nepagrįstais jokiais konkrečiais įrodymais, kadangi nenurodė konkrečių pareigūnų suteikusių klaidingą informaciją, todėl toks abstraktus motyvas, subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas nesuponuoja galimybės atnaujinti senaties terminą. Pareiškėjas turi savo artimuosius, draugus, todėl savo pažeistas teises galėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems padedant. Motyvas dėl negalėjimo sudaryti sutartį su advokatu atmestinas, nes būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo realias galimybes kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Be to, V. B. situacija nepasikeitė, jis ir šio skundo padavimo metu atlieka bausmę, tačiau sudarė sutartį ne tik su advokatu, bet ir turi įgaliotą asmenį. Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti ir tai yra pagrindas skundui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Neatnaujinus senaties termino ir atmetus skundą, nėra jokio pagrindo paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti veido plastinei operacijai reikalingas lėšas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo laisvė yra apribota, todėl neturėjo galimybės įstatymu nustatytu terminu kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes neturėjo tam lėšų susirasti advokatą, nei galimybių konsultuotis su advokatais dėl žalos atlyginimo. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad jis buvo klaidinamas Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nes jam buvo paaiškinta, jog visi klausimai dėl žalos atlyginimo bus sprendžiami jam atlikus bausmę ir ne anksčiau. Tai patvirtina ir byloje esantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-01-28 raštas Nr. 2S-295, kuriame nurodoma, kad žalos atlyginimo klausimas nuteistajam V. B. bus sprendžiamas atlikus laisvės atėmimo bausmę, įstatymų nustatyta tvarka. Tą patį jam sakė iškart po nelaimingo atsitikimo ir Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos personalas. Pareiškėjas yra ne teisininkas ir kadangi jam tai sakė kompetentingi darbuotojai, tai jam nekėlė abejonės jų argumentai. Teismui pateiktas 2008-11-20 įgaliojimas jo draugui R. A. G. buvo pradžia, kai jis sužinojo, jog jam Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos personalas melavo, kad žalos klausimas bus sprendžiamas tik atlikus bausmę.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75-78) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti ir tai yra pagrindas skundui atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo ir aiškinimo teismų sistemoje praktikai. V. B. teisinę padėtį Marijampolės pataisose namuose reglamentuojantis Bausmių vykdymo kodeksas suteikia pakankamai daug teisių esant reikalui leidžiančių pasinaudoti teisine gynyba. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi savo artimuosius, draugus, todėl pažeistas teises galėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems padedant. Nesutinka su pareiškėjo ir jo atstovo motyvais, kad V. B. pareigūnai tvirtino, jog žala jam bus atlyginta atlikus bausmę. Šie motyvai ir argumentai laikytini subjektyviais ir nepagrįstais jokiais konkrečiais įrodymais. Juolab, kad nei prie skundo pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o teismo posėdyje pareiškėjo atstovai netgi atsisakė nurodyti konkrečius pareigūnus, tariamai suteikusius klaidingą informaciją. Skunde minimas ir prie bylos pridėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas Nr. 2S-295 taip pat neįrodo minimų teiginių. Atkreipia dėmesį, kad šis raštas gautas 2009 m. sausio 28 d., kuomet skundo padavimo trejų metų terminas jau seniai buvo suėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. B. į teismą kreipėsi prašydamas priteisti jam iš atsakovo 200 000 litų neturtinės žalos bei paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti pareiškėjo veido plastinei operacijai reikalingas lėšas.
Žalos atsiradimą pareiškėjas siejo su tuo, kad 2002 m. kovo 26 d. apie 11.45 val. bausmės atlikimo vietoje įrangos gamybos cecho meistro nurodymu keisdamas šlifavimo staklių šlifavimo akmenį patyrė traumą.
Byloje Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2002 m. kovo 26 d. apie 11.45 val. ruošiant ir derinant stakles darbui. Nelaimingo atsitikimo tyrimas pradėtas 2002 m. kovo 26 d., baigtas – 2002 m. balandžio 26 d.
Argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, sudaro pareiškėjo apeliacinio skundo esmę. Teisėjų kolegija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką reglamentuoja CK nuostatos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010), nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos.
Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsniu, Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2002 m. kovo 26 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2005 m. kovo 29 d. (CK 1.125 str. 8 d., CK 1.121 str. 2 d.). Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2009 m. rugpjūčio 31 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog toks terminas buvo praleistas.
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Šiuo atveju pareiškėjas, grįsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, nurodė, kad jo laisvė yra apribota, todėl neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl žalos atlyginimo, nes neturėjo tam lėšų susirasti advokatą, nei galimybių konsultuotis su advokatais dėl žalos atlyginimo. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad jis buvo klaidinamas valstybės įmonės Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nes jam buvo paaiškinta, jog visi klausimai dėl žalos atlyginimo bus sprendžiami jam atlikus bausmę ir ne anksčiau. Tai patvirtina ir byloje esantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-01-28 raštas Nr. 2S-295, kuriame nurodoma, kad žalos atlyginimo klausimas nuteistajam V. B. bus sprendžiamas atlikus laisvės atėmimo bausmę, įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog pareiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pareiškėjas, neturėdamas lėšų susirasti advokatą, nei galimybių konsultuotis su advokatais dėl žalos atlyginimo, galėjo kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo klaidinamas valstybės įmonės Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nes jam buvo paaiškinta, jog visi klausimai dėl žalos atlyginimo bus sprendžiami jam atlikus bausmę ir ne anksčiau, nepatvirtinti įrodymais. Be to, pareiškėjo nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-01-28 raštas Nr. 2S-295 praleisto termino atnaujinimui nėra reikšmingas, kadangi dokumentas buvo parengtas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai neatnaujino ieškinio senaties termino, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių, ir tuo pagrindu (dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino) atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.131 str. 1 d.) ir prašymą dėl teismo medicininės ekspertizės paskyrimo įvertinti veido plastinei operacijai reikalingas lėšas.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.