- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- I-278-423/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00406-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos
- Advokatai
- Linas Mažonas, Romualdas Matonis
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo V. B. įgaliotiems atstovams Rimtautui Antanui Geniui ir advokatui Linui Mažonui,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, atstovui advokatui Romualdui Matoniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. įgalioto atstovo advokato Lino Mažono skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. B. atstovas advokatas Linas Mažonas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti pareiškėjui 200 000 litų neturtinės žalos bei paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti pareiškėjo veido plastinei operacijai reikalingas lėšas. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo prašė atnaujinti praleistą senaties terminą skundui paduoti.
Advokatas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas 2002-03-26 bausmės atlikimo vietoje įrangos gamybos cecho meistro nurodymu keitė šlifavimo akmenį. Apie 11.45 val. šlifavimo staklėms pasisukus tuščia eiga trūko šlifavimo akmuo ir sužalojo V. B. veidą. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymas priskirtinas prie sunkaus. Žala pareiškėjui padaryta jam vykdant darbines pareigas. Pagal Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Medikai patirtą pareiškėjo traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą, jis patyrė didelį skausmą bei dvasinius sukrėtimus – išgyvenimus, jo veidas tapo subjaurotas, jam nuolat ašaroja akys, turi nuolat rūpintis savo sveikata. Kadangi jis yra jauno amžiaus tai patirta trauma gali turėti įtakos jo tolimesnei darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Atsakovas nesilaikė LR Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 22, 23, 28 ir 30 straipsnių nuostatų. Pareiškėjas neturėjo galimybės samdytis advokato, todėl ilgai nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Buvo įsitikinęs, kad savo teises galės ginti atlikęs bausmę, nes taip jam nurodė pareigūnai. Atsižvelgiant į visa tai, prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, priteisti iš atsakovo 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti bei paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti veido plastinei operacijai reikalingas lėšas ir skundą tenkinti.
Pareiškėjo įgaliotas atstovas Rimtautas Antanas Genys teismui paaiškino, jog anksčiau su V. B. nebendraudavo, tačiau, kai sužinojo iš pažįstamo, kad jis nuteistas, tai atstovo iniciatyva pradėjo bendrauti ir nurodė, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad žala jam bus priteista tik išėjus į laisvę.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, atsiliepime nurodyta, kad su skundu nesutinka. Motyvuota, jog atsakovo veiksmuose nėra būtinosios sąlygos žalai atlyginti – kaltų veiksmų ar neveikimo (kaltės), todėl ir pareiga atlyginti žalą nekyla. Dėl praleisto termino skundui paduoti atsakovas mano, jog pareiškėjas turėjo visas sąlygas paduoti skundą teismui laiku.
Atsakovo atstovas advokatas Romualdas Matonis teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą kuomet jam tapo aiškūs tyrimo rezultatai, bet ja nepasinaudojo septynerius metus. Visą tą laiką V. B. turėjo galimybę susitikti su artimaisiais, jis turi abu tėvus, seserį, keturis brolius, sugyventinę, draugus ir pan. Su artimųjų pagalba pareiškėjas turėjo galimybę įstatymo nustatytu laiku kreiptis dėl teisinės gynybos. Nuo 2002 metų iki 2005 metų V. B. gavo net dešimt piniginių perlaidų. Todėl prašė taikyti senatį ir termino neatnaujinti, nes jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti senaties terminą skundui paduoti, iš atsakovo priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir paskirti teismo medicininę ekspertizę (b.l. 4-6). Termino praleidimo priežastimis nurodo įsitikinimą, jog tik išėjus į laisvę žala bus atlyginta, nes tai patikino pareigūnai, be to neturėjo galimybės nusisamdyti advokato. Neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtais atsakovo veiksmais pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Atsižvelgus į nelaimingo atsitikimo pobūdį, pasekmes, sužalojimus, skausmą, išgyvenimus - būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą, tačiau atsakovo atstovas advokatas R.Matonis prašė teismo taikyti ieškinio senatį.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis trejų metų senaties terminas taikomas prašant atlyginti ir neturinę žalą.
Teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2002-03-26 patyrė traumą, kuri, pagal 2002-03-28 pažymą dėl traumos sunkumo, priskiriama prie sunkių (b.l. 7). Su 2002-03-26 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 3, kuriame nustatyti teisės normų pažeidimai, pareiškėjas susipažino 2002-04-26 (Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos b.l. 3-5). Po nelaimingo atsitikimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2009-08-31, t.y. pasibaigus trejų metų senaties terminui. Pareiškėjo ir jo atstovo motyvai, jog V. B. pareigūnai tvirtino, kad žala jam bus atlyginta atlikus bausmę, laikytini subjektyviais, nepagrįstais jokiais konkrečiais įrodymais, kadangi nenurodė konkrečių pareigūnų suteikusių klaidingą informaciją, todėl toks abstraktus motyvas, subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas nesuponuoja galimybės atnaujinti senaties terminą. Pareiškėjas turi savo artimuosius, draugus, todėl savo pažeistas teises galėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems padedant. Motyvas dėl negalėjimo sudaryti sutartį su advokatu, atmestinas, nes būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo realias galimybes kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Be to V. B. situacija nepasikeitė, jis ir šio skundo padavimo metu atlieka bausmę, tačiau sudarė sutartį ne tik su advokatu, bet ir turi įgaliotą asmenį. Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti ir tai yra pagrindas skundui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Neatnaujinus senaties termino ir atmetus skundą nėra jokio pagrindo paskirti teismo medicininę ekspertizę įvertinti veido plastinei operacijai reikalingas lėšas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., teisėja
nusprendžia:
Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.